Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Plintant svetimkraštėms rūšims, su jomis gali patekti ir tomsšeimininkų rūšims būdingi parazitiniai organizmai. Kita vertus, aplinkoje esančios kenksmingosmedžiagos gali neigiamai įtakoti svetimkraščių jūrinių organizmų imuninę sistemą ir modifikuotijų patogenų virulentiškumą.LiteratūraBogovski S., Lang T., Mellergaard S., 1999. Short communication: histopathologicalexamination of liver nodules in flounder (Platichthys flesus L.) from the Baltic Sea. ICESJournal of Marine Science, 56: 152-156.ICES, 2006a. Report of the ICES/BSRP Sea-going Workshop on Fish Disease Monitoring in theBaltic Sea (WKFDM). ICES CM 2006, BCC:02, 85 p.ICES, 2006b. Report of the Working Group on Pathology and Diseases of Marine Organisms(WGPDMO), ICES CM 2006/MCC:01, 104 p.ICES, 2011. Report of the Working Group on Pathology and Diseases of Marine Organisms(WGPDMO), ICES CM 2011/SSGHIE:04.Köhler A., 1990. Indentification of contaminant-induced cellular and sub-cellular lesions in theliver of flounder (Platichthys flesus L.) caught at differently polluted estuarines. AquaticToxicology, 16: 271-294.Köhler A., Deisemann H., Lauritzen B., 1992. Histological and cytological indices of toxicinjury in the liver of the dab Limanda limanda. Diseases of Aquatic Organisms,91: 141-153.Lang T. and Mellergaard S., 1999. The BMB/ICES Sea-Going Workshop 'Fish Diseases andParasites in the Baltic Sea' – introduction and conclusions. ICES Journal of Marine Science, 56:129–133.Lang T., Wosniok W., Barsiene J., Broeg K., Kopecka J. and Parkkonen J., 2006. Liverhistopathology in Baltic flounder (Platichthys flesus) as indicator of biological effects ofcontaminants- Marine Pollution Bulletin 53: 488-496.Lang T. and Wosniok W., 2000. ICES data for an holistic analysis of fish disease prevalence. InICES 2000, Report of the ICES Advisory Committee on the Marine Environment, 1999, pp.193–209. ICES Cooperative Research Report, 239. 277 p.Lang T. and Wosniok W., 2008. The Fish Disease Index: a method to assess wild fish diseasedata in the context of marine environmental monitoring. ICES CM 2008/D:01, 13 pp.Vethaak A.D. and Wester P.W., 1996. Diseases of flounder Platichthys flesus in Dutch coastaland estuarine waters, with particular reference to environmental stress factors. II. Liverhistopathology. Disease of Aquatic Organisms, 26: 81–97.Vourinen P.J., Keinanen M., Vountisjarvi H., Baršienė J., Broeg K., Forlin L., Gercken J.,Kopecka J., Koehler A., Parkkonen J., Pempkowiak J., Schiedek D., 2006. Use of bile PAHmetabolites as a biomarker of pollution in fish from the Baltic Sea. Marine Pollution Bulletin,53: 479-487.Wosniok W., Lang T., Dethlefsen V., Feist S.W., McVicar A.H., Mellergaard S. and VethaakA.D., 2000. Analysis of ICES long-term data on diseases of North Sea dab (Limanda limanda) inrelation to contaminants and other environmental factors. ICES CM 2000/S:12. 15 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 310
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Teršalų poveikis: Genotoksiškumo rodiklis: mikrobranduolių indukcijaMikrobranduolių testas dėl paprastumo ir didelio jautrumo jau daugiau kaip 30 metųnaudojamas cheminių stresorių sukeltų genetinių pažeidimų įvairiuose organizmuose nustatymui.Mikrobranduoliai susiformuoja tiek genotoksiniams junginiams pažeidžiant DNR grandines, tiekir aneugenams sutrikdant ląstelių dalijimosi dėsningumus (Fenech et al., 2003). Todėl MBindukcija atspindi plataus spektro kenksmingų junginių poveikį. MB gali susiformuoti įvairiųaudinių besidalančiose ląstelėse, taip pat taip vadinamu branduolio pumpuravimosi būdu(Lindberg et al., 2007). Patekus į aplinką teršalams, MB indukcija vandens organizmuosepasireiškia jau po 24 val. ir netgi esant nedidelėms genotoksinų koncentracijoms. Skirtinguoseaudiniuose MB kaupiasi priklausomai nuo ląstelių gyvenimo trukmės, todėl šis parametrasatspindi ankstyvuosius ir suminius aplinkos užterštumo genetinius efektus (Baršienė et al.,2005a, 2006a, 2010). MB testas buvo rekomenduotas kaip vienas iš pagrindinių biožymenųaplinkos užterštumo biologinių efektų įvertinimui Baltijos jūroje (Lehtonen et al., 2006).Aplinkos genotoksiškumo tyrimai Baltijos jūroje naudojant mikrobranduolių testą atliekamipagrindinai tik Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijoje. Šia tematika be mūsųdarbų yra paskelbti tik trys kitų autorių straipsniai (Al-Sabti, Hardig, 1990; Wrisberg et al.,1992; Smolarz, Berger, 2009).Fizinis nykimas, fizinė žalaGrunto pylimas, paplūdimių smėlio papildymas, smėlio kasimas. Kasant, pilant gruntąjūroje, taip pat ir paplūdimiuose atsiranda antrinės taršos tuo pačiu kenksmingų, įskaitant irgenotoksinių junginių, re-mobilizacijos galimybė. Šių ūkinių veiklų sukeltas genotoksiškumopadidėjimas buvo stebimas jūrinio sąvartyno zonoje gyvenusių Macoma balthica žiaunųląstelėse, kur nustatytas padidėjęs mikrobranduolių (MB) dažnis lyginant su šiais moliuskais išneužterštų Baltijos zonų prie Nidos (Baršienė et al., 2006a, 2006b, 2008). Labai ryškų MB ir kitųgenotoksiškumo parametrų padidėjimą midijų ir plekšnių ląstelėse sukėlė Palangos ir Šventosiospaplūdimių smėlio papildymas 2001 metais. 2001 m. rugsėjo mėn. plekšnėse sugautose netoliPalangos, MB dažnis (1,45 MB/1000 ląstelių) net 15 kartų viršijo kontrolinį lygį (Baršienė et al.,2006a, 2006b) ir buvo rekordinis iš 74 tirtų zonų Baltijos jūroje nuo 2001 iki 2010 m. Ir tikplekšnių eritrocituose iš vienos Latvijos EZ stoties (6LV, 2011m.) buvo registruotas didesnis MBdažnis (1,58 MB/1000 ląstelių). Nagrinėjant daugiau negu 300 plekšnių grupių surinktų įvairioseBaltijos jūros zonose, MB dažnis virš 1,0 MB/1000 ląstelių buvo rastas tik 8 plekšnių grupėse išLatvijos, Estijos, Lietuvos ir Danijos EZ (Baršienė et al., neskelbti duomenys). Labai didelis MBdažnis (1,34 MB/1000 ląstelių) 2001 m. rugsėjo mėn. taip pat nustatytas plekšnėse sužvejotoseprie Nemirsetos. Ši stotis atspindėjo teršalų pasklidimą iš Kuršių marių gilinant Klaipėdos uostąir išvežant dugno nuosėdas į paplūdimius ar sąvartyno zoną. 3-4 kartus didesnis MB dažnisrastas ir midijų Mytilus edulis žiaunų ląstelėse, kurios 2001-2002 metais buvo surinktos priePalangos ir Nemirsetos. Plekšnių ir midijų audiniuose nustatytos (Stokholmo universitete)didelės genotoksinėmis savybėmis pasižyminčių junginių koncentracijos (Baršienė et al., 2006a).Genotoksiniai efektai net iki 46.2 % tirtų ląstelių buvo stebimi ir Malkų įlankoje gyvenusiųmoliuskų audiniuose (Baršienė, 2002). Genotoksiškumo pakilimas stebimas gilinant fjordus aršalinant užterštą jūrinių uostų gruntą (Sturve, 2005). Kasant gruntą iš užterštų jūrinių zonų,midijos audiniuose sukaupia iki 40 μg/g Pb ir iki 2200 ng/g poliaromatinių angliavandenilių, t.y.dideles genotoksiškų teršalų koncentracijas, iššaukiančias intensyvų MB susiformavimą(Bocchetti et al., 2008). Labai didelis MB dažnis įvairių žuvų ląstelėse buvo nustatytas atliekantmilžiniškus grunto kasimo ir perpylimo darbus tiesiant Šiaurės srovės dujotiekį Baltijos jūrosdugnu. Dauguma iš 82 tirtų Baltijos jūros zonų, 2009-2011m. buvo priskirtos prie aukščiausiosaplinkos genotoksiškumo rizikos zonų (Baršienė et al., in press). MB indukcijapoikiloterminiuose organizmuose ypač padidėja šiltuoju metų laiku, kai vyksta intensyvusląstelių dalijimasis. Šaltuoju periodu MB susidarymas vyksta pagrindinai dėl ląstelių branduoliopumpuravimosi procesų, kurie formuojasi dėl DNR įvairių pažeidimų.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 311
- Page 260 and 261: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 262 and 263: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 264 and 265: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 266 and 267: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 268 and 269: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 270 and 271: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 272 and 273: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 274 and 275: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 276 and 277: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 278 and 279: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 280 and 281: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 282: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 285 and 286: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 287 and 288: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 289 and 290: Didžiausias šakotojo banguolioaug
- Page 291 and 292: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 293 and 294: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 295 and 296: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 297 and 298: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 299 and 300: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 301 and 302: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 303 and 304: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 305 and 306: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 307 and 308: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 309: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 313 and 314: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 315 and 316: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 317 and 318: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 319 and 320: Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
- Page 321 and 322: poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
- Page 323 and 324: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 325 and 326: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 327 and 328: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 329 and 330: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 331 and 332: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 333 and 334: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 335 and 336: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 337 and 338: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 339 and 340: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 341 and 342: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 343 and 344: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 345 and 346: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 347 and 348: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 349 and 350: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 351 and 352: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 353 and 354: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 355 and 356: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 357 and 358: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 359 and 360: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Plintant svetimkraštėms rūšims, su jomis gali patekti <strong>ir</strong> tomsšeimininkų rūšims būdingi parazitiniai organizmai. Kita vertus, aplinkoje esančios kenksmingosmedžiagos gali neigiamai įtakoti svetimkraščių jūrinių organizmų imuninę sistemą <strong>ir</strong> modifikuotijų patogenų v<strong>ir</strong>ulentiškumą.LiteratūraBogovski S., Lang T., Mellergaard S., 1999. Short communication: histopathologicalexamination of liver nodules in flounder (Platichthys flesus L.) from the Baltic Sea. ICESJournal of Marine Science, 56: 152-156.ICES, 2006a. Report of the ICES/BSRP Sea-going Workshop on Fish Disease Monitoring in theBaltic Sea (WKFDM). ICES CM 2006, BCC:02, 85 p.ICES, 2006b. Report of the Working Group on Pathology and Diseases of Marine Organisms(WGPDMO), ICES CM 2006/MCC:01, 104 p.ICES, 2011. Report of the Working Group on Pathology and Diseases of Marine Organisms(WGPDMO), ICES CM 2011/SSGHIE:04.Köhler A., 1990. Indentification of contaminant-induced cellular and sub-cellular lesions in theliver of flounder (Platichthys flesus L.) caught at differently polluted estuarines. AquaticToxicology, 16: 271-294.Köhler A., Deisemann H., Lauritzen B., 1992. Histological and cytological indices of toxicinjury in the liver of the dab Limanda limanda. Diseases of Aquatic Organisms,91: 141-153.Lang T. and Mellergaard S., 1999. The BMB/ICES Sea-Going Workshop 'Fish Diseases andParasites in the Baltic Sea' – introduction and conclusions. ICES Journal of Marine Science, 56:129–133.Lang T., Wosniok W., Barsiene J., Broeg K., Kopecka J. and Parkkonen J., 2006. Liverhistopathology in Baltic flounder (Platichthys flesus) as indicator of biological effects ofcontaminants- Marine Pollution Bulletin 53: 488-496.Lang T. and Wosniok W., 2000. ICES data for an holistic analysis of fish disease prevalence. InICES 2000, Report of the ICES Advisory Committee on the Marine Env<strong>ir</strong>onment, 1999, pp.193–209. ICES Cooperative Research Report, 239. 277 p.Lang T. and Wosniok W., 2008. The Fish Disease Index: a method to assess wild fish diseasedata in the context of marine env<strong>ir</strong>onmental monitoring. ICES CM 2008/D:01, 13 pp.Vethaak A.D. and Wester P.W., 1996. Diseases of flounder Platichthys flesus in Dutch coastaland estuarine waters, with particular reference to env<strong>ir</strong>onmental stress factors. II. Liverhistopathology. Disease of Aquatic Organisms, 26: 81–97.Vourinen P.J., Keinanen M., Vountisjarvi H., Baršienė J., Broeg K., Forlin L., Gercken J.,Kopecka J., Koehler A., Parkkonen J., Pempkowiak J., Schiedek D., 2006. Use of bile PAHmetabolites as a biomarker of pollution in fish from the Baltic Sea. Marine Pollution Bulletin,53: 479-487.Wosniok W., Lang T., Dethlefsen V., Feist S.W., McVicar A.H., Mellergaard S. and VethaakA.D., 2000. Analysis of ICES long-term data on diseases of North Sea dab (Limanda limanda) inrelation to contaminants and other env<strong>ir</strong>onmental factors. ICES CM 2000/S:12. 15 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 310
Change language