Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13krantui srovė nukreipta ŠR ir Š kryptimi. Šių tėkmių greitis Baltijos jūroje nedidelis, iki 10cm/s.6. Vėjų sukeltos srovės susidaro betarpiškai veikiant vandens paviršių didelių greičiųvėjams. Šios tėkmės užima ypatingą vietą Baltijos jūros dinamikoje. Jos, susidariusiosviršutiniame jūros sluoksnyje, yra pagrindinė vandens masių judėjimo dideliais atstumaispriežastis. Dėl vėjo lauko netolygumo ir didelės vėjo greičių kaitos, vėjo sukeltoms tėkmėmsbūdinga sudėtinga erdvinė struktūra ir didelė kaita laiko atžvilgiu. Vėjo sukeltų tėkmių greitispriklauso nuo vėjo greičio ir jo poveikio dėl vandens sluoksnių trinties gylio. Tėkmių greičiaileidžiantis gilyn labai greitai mažėja. Šių srovių kryptis leidžiantis gilyn nežymiai krypstadešinėn: 10-15 m gylyje šis atsilenkimas sudaro 10-12° nuo pradinės krypties.Paviršinėms jūros tėkmėms priekrantėje didelę įtaką turi suminė upių prietaka. IšKuršių marių ištekantys gėli vandenys dažniausiai teka ~0,5 m/s greičiu šiaurės link.Pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys išplinta ties Klaipėda net 9-11 mylių nuokranto ir apgėlina paviršinį 5-14 metrų sluoksnį (Dubra, 1970). Atmosferinių procesų viršBaltijos jūros skirtingas sezoninis aktyvumas atsispindi ir tėkmių greičių metinėje kaitoje.Mažiausi tėkmių greičiai būdingi pavasario-vasaros sezonui, o didžiausi – rudens-žiemossezonui. Centrinėje Baltijos jūros dalyje atlikti tėkmių matavimai plūduruose (1-3 lent.)(Гидрометеорология и гидрохимия морей СССР., 1993). Plūduras PRB-3 buvo įrengtasBaltijos priekrantėje ties Kuršių nerijos pietine dalimi, o plūdurai PRB-12 ir PRB-14 –priekrantėje ties Lietuvos – Latvijos siena.1-3 lent. Vidutinis ir maksimalus tėkmių greitis pagal plūdurų stebėjimus (skaitiklyje yra vidutinis,vardiklyje – maksimalus greitis (cm/s)) (1963-1973).AbsoliutusPlūduro MatavimųŠ ŠR R PER P PV V ŠV maksimumNr. skaičiusas6 8 9 7 5 5 6 5PRB-3 90414236 37 37 36 31 22 42 335 4 4 5 5 4 4 4PRB-12 1942036PRB-14 212936153932163829143632133032143233133432133636143539Tačiau tėkmių matavimų atlikta per mažai, kad būtų galima detaliai aprašyti Baltijospriekrantės tėkmių režimą. Dažniausiai vandens tėkmės matavimai buvo atliekami esantnedideliam 3-8 m/s vėjo greičiui. Todėl gautos tėkmės schemos nepilnai atspindi jūros tėkmiųcirkuliaciją ir negali būti panaudotos apibūdinant ekstremalias (štormines) sąlygas, kaistebimas didžiausias poveikis nešmenų transportui bei krantų procesams. Šioms sudėtingomsvandens masių cirkuliacijos sąlygoms, tėkmės struktūrą galima sumodeliuoti dideliameLietuvos Baltijos jūros rajone, esant ekstremalioms gamtinėms sąlygoms, t.y. pučiant įvairiųkrypčių stipriam vėjui.Tėkmės greičiai ir kryptys Baltijos jūros priekrantėje modeliuoti MIKE 21hidrodinaminiu modeliu HD (MIKE 21, 2002). Modeliavimui pasirinkta 90 km. ilgio Baltijosjūros priekrantės akvatorija. Nagrinėjamos akvatorijos tinklelio kvadratinės gardelėspasirinktas dydis 100 m.Stiprūs vėjai turi didelę įtaką tėkmių struktūrai (greičiams ir kryptims). Atlikus vėjųgreičių ir krypčių analizę pagal daugiamečius duomenis Lietuvos priekrantėje, nustatyta, kadvyrauja PV – V – ŠV krypčių stiprūs vėjai. Todėl ir Baltijos priekrantės hidrodinamika buvoapskaičiuota pučiant PV, V ir ŠV krypčių 20 m/s greičio vėjui. Sumodeliuotos tėkmiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 31