Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Viarengo A., Moore M.N., Pertica M., Mancinelli G., Zanicchi G., Pipe R.K., 1985b.Detoxification of copper in the cells of the digestive gland of mussel: the role of lysosomes andthioneins. Science of Total Environment, 44: 135–145.Bendro streso žuvims rodiklis: žuvų ligų indeksasŽuvų patogenezės analizė suteikia esminės informacijos apie ekosistemų sveikatingumolaipsnį ir netgi tiriant vien išoriškai matomus susirgimus, kurie parodo chroniško streso poveikį(Lang, Wosniok, 2000; Wosniok et al., 2000). Duomenys apie jūrinių žuvų ligas buvo renkamijau kelis dešimtmečius, o nuo 2005 metų yra vystomas integralus žuvų ligų vertinimas pagal taipvadinamą „žuvų ligų indeksą“, kuris skirtas apibūdinti žuvų ligų stovį laike ir erdvėje sumuojantinformaciją apie paplitimą visos eilės susirgimų ir jų patogenezės laipsnį (ICES, 2006 a, b).Išskiriamos 4 žuvų ligų kategorijos:1) išoriškai matomos ligos (odos opos, pelekų erozijos, hiperplazijos, papilomos, skeletodeformacijos),2) Makroskopiniai kepenų navikai (gėrybiniai ir piktybiniai augliai, didesni negu 2 mm),3) Nespecifiniai žuvų kepenų histopatologiniai pokyčiai degeneratyviniai/regeneraciniai,uždegiminiai pokyčiai)4) Taršai specifiniai kepenų histopatologiniai pokyčiai (ankstyvieji toksikopataloginiaipokyčiai, ląstelių pažeidimų centrai, gėrybiniai ir piktybiniai navikai) (ICES, 2011).Vokietijos žuvų ekologijos instituto pastangomis žuvų ligos stebimos nuo praėjusiošimtmečio aštuntojo dešimtmečio Įvairiose Baltijos jūroje zonose (Lang 2002). Šie tyrimai taippat atliekami Lenkijos ir Kaliningrado EZ pagal nacionalines monitoringų programas (ICES,2011). Žuvų ligų indekso duomenys gali tarnauti kaip pavojaus signalas ekosistemųsveikatingumo būklės pokyčių vertinimui. Žuvų kepenys yra pagrindinis pavojingų junginiųdetoksikacijos organas, todėl ketvirtos kategorijos histopatologiniai pokyčiai charakterizuojamikaip toksikopatologiniai ksenobiotikų sukelti pažeidimai. Antros ir ketvirtos kategorijos pokyčiaigali būti iššaukiami eksperimentinėmis sąlygomis veikiant kancerogeniniais junginiais, pvz.,poliaromatiniais angliavandeniliais (Feist et al., 2004).Užterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai, angliavandeniliai. Kancerogenezės procesaižuvyse vis dažniau susiejami su aplinkos užterštumu pavojingais junginiais, ypač plekšninėsežuvyse iš įvairių Šiaurės ir Baltijos jūros zonų (Köhler, 1990; Köhler et al., 1992; Vethaak,Wester, 1996; Bogovski et al., 1996; Lang et al., 1999, 2006; Feist et al., 2004; Lang, Wosniok,2008). 2001 ir 2002 m. atlikus Baltijos jūros Švedijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijosvandenyse gyvenusių plekšnių histopatologinę analizę nustatyta, kad net 83 % iš 436 tirtųplekšnių turėjo kepenų histopatologinius pažeidimus. Daugiausiai (74,3%) registruota trečioskategorijos nespecifinių pokyčių. 4,6 % plekšnių rasta pre-neoplastinių ir 0,7 % - vėžiniųsusirgimų, kurių dauguma aptikta Lietuvos priekrantinėje zonoje, ir ypač prie Nemirsetos (Langet al., 2006). Plekšnių individų audiniuose, kurios buvo naudotos histopatologiniams tyrimams,buvo nustatytos didelės įvairių pesticidų, polichlorintų bifenilų bei polibromintų junginiųkoncentracijos (Baršienė et al., 2006), o jų tulžyje - PAA metabolitai (Vourinen et al., 2006).Lietuvos EZ giluminėje zonoje tokių pažeidimų plekšnėse aptinkama nuo 2001 metų iki šiol(Lang et al., neskelbti duomenys). Be to pavojingi junginiai gali sukelti specifinius irnespecifinius pokyčius įvairiuose biologinės organizacijos (molekuliniame, sub-ląsteliniame,ląstelių, audinių ir organizmo) lygmenyse, kurie inicijuoja susirgimus be patogenų įtakos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 309