Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13LiteratūraAllen J.I., Moore M.N., 2004. Environmental prognostics: is the current use of biomarkersappropriate for environmental risk evaluation. Marine Environmental Research, 58: 227–232.Baršienė J., Lehtonen K., Koehler A., Broeg K., Vuorinen P.J., Lang T., Pempkowiak J.,Šyvokienė J., Dedonytė V., Rybakovas A., Repečka R., Vuontisjarvi H., Kopecka J., 2006c.Biomarker responses in flounder (Platichthys flesus) and mussel (Mytilus edulis) in the Klaipėda-Būtingė area (Baltic Sea). Marine Pollution Bulletin, 53: 422- 436.Broeg K., Zander S., Diamant A., Körting W., Krüner G., Paperna I., von Westernhagen H.,1999. The use of fish metabolic, pathological and parasitological indices in pollution monitoring.I. North Sea. Helgoland Marine Research, 53: 171–194.Broeg K., Köhler A., von Westernhagen H., 2002. Disorder and recovery of environmentalhealth monitoring by means of lysosomal stability in liver of European flounder (Platichthysflesus L.). Marine Environmental Research, 54: 569–573.Broeg K., Westernhagen H.V., Zander S., Körting W., Koehler A., 2005. The "BioeffectAssessment Index"- A concept for the quantification of effects of marine pollution by anintegrated biomarker approach. Marine Pollution Bulletin, 50 (5): 495-503.Broeg K., Lehtonen K.K., 2006. Indices for the assessment of environmental pollution of theBaltic Sea coasts: Integrated assessment of a multi-biomarker approach. Marine PollutionBulletin, 53: 508-522.Broeg K., Kaiser W., Bahns S., Köhler A., 2008.The liver of wrasse - morphology and functionas a mirror of point source chemical impact. Marine Environmental Research, 66: 191-192.Broeg K., 2010. The activity of macrophage aggregates in the liver of flounder (Platichthysflesus) and wrasse (Symphodus melops) is associated with tissue damage. Marine EnvironmentalResearch, 69: 14-16.Einsporn S., Broeg K., Köhler A., 2005. The Elbe flood 2002-toxic effects of transportedcontaminants in flatfish and mussel of the Wadden Sea. Mar. Pollut. Bull., 50: 423–429.Köhler A. 1991. Lysosomal perturbations in fish liver as indicator for toxic effects ofenvironmental pollution. Comparative Biochemistry and Physiology, 100C: 123–127.Köhler A., Wahl E., Söffker K,. 2002. Functional and morphological changes of lysosomes asprognostic biomarkers of toxic liver injury in a marine flatfish (Platichthys flesus (L)).Environmental Toxicology and Chemistry, 21: 2434–2444.Lang T., Wosniok W., Baršienė J., Broeg K., Kopecka J., Parkkonen J., 2006. Liverhistopathology in Baltic flounder (Platichthys flesus) as indicator of biological effects ofcontaminants. Marine Pollution Bulletin, 53: 488-496.Lowe D.M., Moore M.N., Readman J.W., 2006. Pathological reactions and recovery ofhepatopancreatic digestive cells from the marine snail Littorina littorea following exposure to apolycyclic aromatic hydrocarbon. Marine Environmental Research, 61: 457–470.Sturve J., Balk L., Berglund A., Broeg K., Böhmert B., Koehler A., Massey S., Parkkonen J.,Savva D., Stephensen E., Förlin L., 2005. Effects of dredging in Goteborg harbour assessed bybiomarkers in eelpout (Zoarces viviparus). Environmental Toxicology and Chemistry, 24: 1951–1961.Viarengo A., Moore M.N., Mancinelli G., Mazzucotelli A., Pipe R.K., 1985a. Significance ofmetallothioneins and lysosomes in cadmium toxicity and homeostasis in the digestive gland cellsof mussels exposed to the metal in the presence and absence of phenanthrene. MarineEnvironmental Research, 17: 184–187.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 308
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Viarengo A., Moore M.N., Pertica M., Mancinelli G., Zanicchi G., Pipe R.K., 1985b.Detoxification of copper in the cells of the digestive gland of mussel: the role of lysosomes andthioneins. Science of Total Environment, 44: 135–145.Bendro streso žuvims rodiklis: žuvų ligų indeksasŽuvų patogenezės analizė suteikia esminės informacijos apie ekosistemų sveikatingumolaipsnį ir netgi tiriant vien išoriškai matomus susirgimus, kurie parodo chroniško streso poveikį(Lang, Wosniok, 2000; Wosniok et al., 2000). Duomenys apie jūrinių žuvų ligas buvo renkamijau kelis dešimtmečius, o nuo 2005 metų yra vystomas integralus žuvų ligų vertinimas pagal taipvadinamą „žuvų ligų indeksą“, kuris skirtas apibūdinti žuvų ligų stovį laike ir erdvėje sumuojantinformaciją apie paplitimą visos eilės susirgimų ir jų patogenezės laipsnį (ICES, 2006 a, b).Išskiriamos 4 žuvų ligų kategorijos:1) išoriškai matomos ligos (odos opos, pelekų erozijos, hiperplazijos, papilomos, skeletodeformacijos),2) Makroskopiniai kepenų navikai (gėrybiniai ir piktybiniai augliai, didesni negu 2 mm),3) Nespecifiniai žuvų kepenų histopatologiniai pokyčiai degeneratyviniai/regeneraciniai,uždegiminiai pokyčiai)4) Taršai specifiniai kepenų histopatologiniai pokyčiai (ankstyvieji toksikopataloginiaipokyčiai, ląstelių pažeidimų centrai, gėrybiniai ir piktybiniai navikai) (ICES, 2011).Vokietijos žuvų ekologijos instituto pastangomis žuvų ligos stebimos nuo praėjusiošimtmečio aštuntojo dešimtmečio Įvairiose Baltijos jūroje zonose (Lang 2002). Šie tyrimai taippat atliekami Lenkijos ir Kaliningrado EZ pagal nacionalines monitoringų programas (ICES,2011). Žuvų ligų indekso duomenys gali tarnauti kaip pavojaus signalas ekosistemųsveikatingumo būklės pokyčių vertinimui. Žuvų kepenys yra pagrindinis pavojingų junginiųdetoksikacijos organas, todėl ketvirtos kategorijos histopatologiniai pokyčiai charakterizuojamikaip toksikopatologiniai ksenobiotikų sukelti pažeidimai. Antros ir ketvirtos kategorijos pokyčiaigali būti iššaukiami eksperimentinėmis sąlygomis veikiant kancerogeniniais junginiais, pvz.,poliaromatiniais angliavandeniliais (Feist et al., 2004).Užterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai, angliavandeniliai. Kancerogenezės procesaižuvyse vis dažniau susiejami su aplinkos užterštumu pavojingais junginiais, ypač plekšninėsežuvyse iš įvairių Šiaurės ir Baltijos jūros zonų (Köhler, 1990; Köhler et al., 1992; Vethaak,Wester, 1996; Bogovski et al., 1996; Lang et al., 1999, 2006; Feist et al., 2004; Lang, Wosniok,2008). 2001 ir 2002 m. atlikus Baltijos jūros Švedijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijosvandenyse gyvenusių plekšnių histopatologinę analizę nustatyta, kad net 83 % iš 436 tirtųplekšnių turėjo kepenų histopatologinius pažeidimus. Daugiausiai (74,3%) registruota trečioskategorijos nespecifinių pokyčių. 4,6 % plekšnių rasta pre-neoplastinių ir 0,7 % - vėžiniųsusirgimų, kurių dauguma aptikta Lietuvos priekrantinėje zonoje, ir ypač prie Nemirsetos (Langet al., 2006). Plekšnių individų audiniuose, kurios buvo naudotos histopatologiniams tyrimams,buvo nustatytos didelės įvairių pesticidų, polichlorintų bifenilų bei polibromintų junginiųkoncentracijos (Baršienė et al., 2006), o jų tulžyje - PAA metabolitai (Vourinen et al., 2006).Lietuvos EZ giluminėje zonoje tokių pažeidimų plekšnėse aptinkama nuo 2001 metų iki šiol(Lang et al., neskelbti duomenys). Be to pavojingi junginiai gali sukelti specifinius irnespecifinius pokyčius įvairiuose biologinės organizacijos (molekuliniame, sub-ląsteliniame,ląstelių, audinių ir organizmo) lygmenyse, kurie inicijuoja susirgimus be patogenų įtakos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 309
Page 1 and 2:
Klaipėdos universitetoBaltijos paj
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5:
Page 8 and 9:
Page 10 and 11:
Page 12 and 13:
Page 14 and 15:
SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVO
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20 and 21:
Page 22 and 23:
Page 24 and 25:
Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS
Page 26 and 27:
Page 28 and 29:
Dienų skaičius1960/19611961/19621
Page 30 and 31:
Page 32 and 33:
Page 34 and 35:
Page 36 and 37:
Page 38 and 39:
Page 40 and 41:
Page 42 and 43:
Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
Page 44 and 45:
12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
Page 46 and 47:
Page 48 and 49:
Page 50 and 51:
Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
Page 52 and 53:
19711973197519771979198119831985198
Page 54 and 55:
Page 56 and 57:
Page 58 and 59:
Page 60 and 61:
Page 62 and 63:
Page 64 and 65:
Page 66:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 98 and 99:
Page 100 and 101:
Page 102 and 103:
Page 104 and 105:
Page 106 and 107:
Page 108 and 109:
Page 110 and 111:
Page 112 and 113:
Page 114 and 115:
%LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS
Page 116 and 117:
Page 118 and 119:
Page 120 and 121:
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
Page 126 and 127:
Page 128 and 129:
Page 130 and 131:
Page 132 and 133:
Page 134 and 135:
Page 136 and 137:
Page 138 and 139:
Page 140 and 141:
Page 142 and 143:
Page 144 and 145:
Page 146 and 147:
Page 148 and 149:
Page 150 and 151:
Page 152 and 153:
Page 154 and 155:
Page 156 and 157:
Page 158 and 159:
Page 160 and 161:
Page 162 and 163:
Page 164 and 165:
Page 166 and 167:
Page 168 and 169:
Page 170 and 171:
Page 172 and 173:
Me, µg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
Page 174 and 175:
Page 176 and 177:
Me, mg/kgLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
Page 178 and 179:
Page 180 and 181:
Page 182 and 183:
ng/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINK
Page 184 and 185:
Page 186 and 187:
Page 188 and 189:
Page 190 and 191:
Page 192 and 193:
Page 194 and 195:
Page 196 and 197:
Page 198 and 199:
Page 200 and 201:
Page 202 and 203:
19701971197219731974197519761977197
Page 204 and 205:
Page 206 and 207:
Page 208 and 209:
Page 210 and 211:
Page 212 and 213:
Page 214 and 215:
Page 216 and 217:
Page 218 and 219:
Page 220 and 221:
Page 222 and 223:
Page 224 and 225:
Page 226 and 227:
Page 228 and 229:
Page 230 and 231:
Page 232 and 233:
Page 234 and 235:
Page 236 and 237:
Page 238 and 239:
Page 240 and 241:
Page 242 and 243:
Page 244 and 245:
Page 246 and 247:
Page 248 and 249:
Page 250 and 251:
Page 252 and 253:
Page 254 and 255:
Page 256 and 257:
19611964196719701973197619791982198
Page 258 and 259: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 282: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 289 and 290: Didžiausias šakotojo banguolioaug
Page 307: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 319 and 320: Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
Page 321 and 322: poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377 and 378:
Didžiausias banguolio gylis, mSecc
Page 379 and 380:
Page 381 and 382:
Page 383 and 384:
19871989199119931995199719992001200
Page 385 and 386:
Page 387 and 388:
Page 389 and 390:
Bretlingių biomasė, tūkst.tBretl
Page 391 and 392:
CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Pr
Page 393 and 394:
Page 395 and 396:
Page 397 and 398:
Page 399 and 400:
Page 401 and 402:
Page 403 and 404:
Page 405 and 406:
Page 407 and 408:
Page 409 and 410:
Page 411 and 412:
Page 413 and 414:
Page 415 and 416:
Page 417 and 418:
Page 419 and 420:
Page 421 and 422:
Page 423 and 424:
Page 425 and 426:
L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
Page 427 and 428:
Page 429 and 430:
Page 431 and 432:
Page 433 and 434:
Page 435 and 436:
Page 437 and 438:
Page 439 and 440:
Page 441 and 442:
Page 443 and 444:
Page 445 and 446:
Page 447 and 448:
Page 449 and 450:
Page 451 and 452:
Page 453 and 454:
Page 455 and 456:
Page 457 and 458:
Page 459 and 460:
Page 461 and 462:
Page 463 and 464:
Page 465 and 466:
Page 467 and 468:
Page 469 and 470:
Page 471 and 472:
Page 473 and 474:
Page 475 and 476:
Page 477 and 478:
Page 479 and 480:
Page 481 and 482:
Page 483 and 484:
Page 485 and 486:
Page 487 and 488:
Page 489 and 490:
Page 491 and 492:
Page 493 and 494:
Page 495 and 496:
Page 497:
show all

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?