Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13didžiausia paukščių priegauda vyksta kai didžiausios žiemojančių paukščių sankaupos sutampasu intensyvios žvejybos vietomis ir laikotarpiais. Tyrimų metu nustatytas labai didelisžiemojančių jūros paukščių priegaudos lygis statomuosiuose tinkluose priekrantės vandenyse –iki 10–15 % visų čia žiemojusių paukščių galėjo žūti įsipainioję statomuosiuose tinkluose(Dagys, Žydelis, 2002, Žydelis et al., 2009).Naftos produktais išteptų jūros paukščių santykinė dalis (potencialus rodiklis)Užterštumas pavojingomis medžiagomisAngliavandeniliai. Naftos produktais išteptų jūros paukščių tyrimai Lietuvos Baltijosjūros pakrantėje buvo atliekami 1992-2003 metais, vykdant ant jūros kranto rastų žuvusių jūrospaukščių apskaitas (Vaitkus et al., 1993, Žydelis, Dagys, 1997, Žydelis et al., 2006). Tyrimųmetu nustatytas gana didelis žuvusių jūros paukščių išsitepimo naftos produktais lygis – 27 %visų apskaitų metu rastų paukščių buvo išsitepę naftos produktais (Žydelis et al., 2006).Išsitepimo nafta lygis skyrėsi skirtinguose pakrantės ruožuose – didžiausia naftos produktaisišsitepusių paukščių santykinė dalis buvo nustatyta Klaipėdos jūrų uosto apylinkėse (38 %), kasgreičiausiai atspindi su laivyba susijusios chroniškos taršos naftos produktais poveikį. Tyrimųmetu taip pat buvo užfiksuotas masinis jūros paukščių mirtingumas po didesnių naftos išsiliejimų1995 ir 1997 metais. Po šių išsiliejimų buvo rasta šimtai žuvusių jūros paukščių, kurių 85-100 %buvo išsitepę naftos produktais (Žydelis et al., 2006).Biologinis trikdymasŽvejyba ir kita atrankinė gavyba. Ant kranto rastų žuvusių jūros paukščių tyrimų metuLietuvos pakrantėje 1992–2003 metais buvo nustatyta, kad tuo laikotarpiu besivystanti verslinėžvejyba statomaisiais tinklais priekrantėje ir su ja susijusi jūros paukščių priegauda įtakojo antkranto randamų žuvusių jūros paukščių susitepimo nafta santykinę dalį. Tinkluose žuvę jūrospaukščiai buvo išmetami į jūrą, o vėliau randami ant kranto be aiškių mirties priežasčių. Kadangiintensyvėjant žvejybai tokių tinkluose žūstančių paukščių daugėjo, tikėtinai, jie dirbtinaisumažino naftos produktais išsitepusių randamų jūros paukščių santykinę dalį (Žydelis et al.,2006). Taigi, verslinė žvejyba tiesiogiai neįtakoja jūros paukščių išsitepimo naftos produktais,tačiau gali įtakoti naftos produktais išsitepusių paukščių santykinės dalies stebėjimų rezultatus,jei tyrimai vykdomi atliekant ant kranto žuvusių jūros paukščių apskaitas. Nustatant naftosproduktais susitepusių jūros paukščių santykinę dalį žiemojančių jūros paukščių apskaitų metu,verslinė žvejyba tyrimų rezultatų neįtakotų.LiteratūraClark R.B., 1984. Impact of oil pollution on seabirds. Environmental Pollution (Series A), 33: 1–22.Dagys M., 1997. Possible impact of gill net fishing on wintering birds in Lithuanian inshorewaters of the Baltic Sea. Acta Zoologica Lituanica, Ornithologica, 6: 112–117.Dagys M., Žydelis R., 2002. Bird bycatch in fishing nets in Lithuanian coastal waters inwintering season 2001–2002. Acta Zoologica Lituanica, 12 (3): 276–282.DONG Energy, Vattenfall, The Danish Energy Authority, The Danish Forest and Nature Agency2006. Danish Offshore Wind – Key Environmental Issues. Prinfo Holbak, Hedehusene: 146 p.Hartung R., 1965. Some effects of oiling on reproduction of ducks. Journal of WildlifeManagement, 29 (4): 872–874.Hartung R., 1995. Assessment of the potential for long-term toxicological effects of the ExxonValdez oil spill on birds and mammals. In: Wells, P.G., Butler, J.N. & Hughes, J.S. (Eds.),JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 304