Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132010). Nors dauguma šių poveikių nėra tiesiogiai letalūs, tačiau jie ženkliai įtakoja paukščiųfiziologinę būseną, perėjimo sėkmingumą, o tai, savo ruožtu, gali įtakoti jūros paukščiųpopuliacijų gausumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad jūros paukščiai yra aukšto trofinio lygioplėšrūnai, todėl jiems būdingas toksinių medžiagų kaupimas – bioakumuliacija, tai itin padidinaužterštumo poveikį šiai gyvūnų grupei.Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomisN ir P turinčių medžiagų patekimas. Eutrofikacijos lygis yra vienas iš svarbiausiųveiksnių, galinčių įtakoti maisto išteklius jūros paukščių žiemavietėse, o tuo pačiu ir šių paukščiųpopuliacijų gausumą (Skov et al., 2011). Pastaraisiais dešimtmečiais stebėtas N ir P turinčiųmedžiagų patekimo į Baltijos jūrą sumažėjimas galėjo įtakoti tuo pačiu metu stebėtą dvigeldžiaismoliuskais mintančių bentofagių jūros paukščių rūšių bei priekrantėje besimaitinančių ichtiofagų(pvz., dančiasnapių) populiacijų sumažėjimą (Skov et al., 2011). Tikslūs šio poveikiomechanizmai kol kas nėra iki galo ištirti, tačiau į juos svarbu atsižvelgti planuojant Baltijos jūrosaplinkosauginės strategijos tikslus.Biologinis trikdymasŽvejyba ar kita atrankinė gavyba. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje atlikti žiemojančiųjūros paukščių priegaudos verslinės žvejybos įrankiuose tyrimai parodė, kad statomuosiuosetinkluose įsipainioja labai didelis kiekis priekrantėje žiemojančių jūros paukščių – tinkluose galižūti iki 10–15 % visų jūros priekrantėje žiemojančių jūros paukščių (Dagys, Žydelis, 2002;Žydelis et al., 2009). Skirtingos paukščių rūšys pasižymi skirtingu jautrumu žvejybos poveikiui,tačiau toks didelis papildomo antropogeninės veiklos sukelto mirtingumo lygis neabejotinai daroįtaką kai kurių žiemojančių jūros paukščių populiacijų dydžiui ir turi būti traktuojamas kaipvienas svarbiausių pavojų žiemojančių jūros paukščių populiacijoms Lietuvos Baltijos jūrosvandenyse. Tyrimų metu buvo nustatyti pavojingiausi paukščiams žvejybos įrankiai, laikotarpiai,kai žvejybos poveikis paukščių populiacijoms yra didžiausias bei kiti žvejybos poveikiopriekrantėje žiemojantiems jūros paukščiams mechanizmo aspektai (Dagys, Žydelis, 2002).Žvejybos poveikis žiemojantiems jūros paukščiams atviroje jūroje Lietuvoje iki šiol nebuvotirtas.Jūros žinduolių, paukščių ir netikslinių žuvų priegauda (potencialus rodiklis)Hidrologinių procesų pakeitimasVandens skaidrumo pokyčiai. Sumažėjęs vandens skaidrumas gali padidinti žiemojančiųjūros paukščių priegaudą statomuosiuose tinkluose, nes sumažėjus vandens skaidrumui,pablogėja matomumas po vandeniu, ko pasėkoje benardydami paukščiai gali nepastebėti tinklų irjuose įsipainioti. Lietuvos vandenyse šis reiškinys nebuvo tirtas, tačiau neabejotina, kadmatomumas po vandeniu yra svarbus veiksnys, įtakojantis paukščių įsipainiojimą tinkluose. Taipatvirtina ir JAV atlikti tyrimai, kurių metu buvo nustatyta, kad žvejybinių tinklų matomumasženkliai įtakoją paukščių įsipainiojimą juose (Melvin et al., 1999).Biologinis trikdymasŽvejyba ar kita atrankinė gavyba. Jūros žinduolių, paukščių ir netikslinių žuvųpriegaudos rodiklis yra tiesiogiai susijęs su versline žvejyba jūroje. Lietuvos priekrantėsvandenyse buvo atlikti išsamūs žiemojančių jūros paukščių priegaudos verslinės žvejybosįrankiuose tyrimai. Nustatyta priklausomybė tarp statomųjų tinklų akies dydžio ir jūros paukščiųpriegaudos – daugiausiai paukščių įsipainioja didesnės akies tinkluose. Pavojingiausi paukščiamsyra 60 mm ir didesnės akies tinklai, kuriuose tyrimo metu įsipainiojo 1,8 paukščių 1000 metrųtinklo per parą (Dagys, Žydelis, 2002). Taip pat nustatyta, kad daugiausiai paukščių įsipainiojajūros paviršiuje ar iki 15 m gylio statomuose tinkluose. Be abejo, jūros paukščių priegaudos lygįnulemia žiemojančių paukščių sankaupų ir verslinės žvejybos persidengimas laike ir erdvėje –JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 303