Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Akvatorijų uždarymas. Šiuo metu <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandenyse šio poveikio kol kasnėra, tačiau ateityje jis gali tapti aktualus. Tai p<strong>ir</strong>miausiai liečia jūroje planuojamus vėjo jėgainiųparkus. Išsamūs tyrimai <strong>Baltijos</strong> <strong>ir</strong> Šiaurės <strong>jūros</strong>e leidžia teigti, kad vienas iš svarbiausių vėjojėgainių parkų poveikio paukščių sankaupoms mechanizmų tai paukščių „išstūmimas“ iš vėjojėgainių parkų teritorijų. Nors statant vėjo jėgainių parkus tiesiogiai sunaikinama tik nedidelėdalis <strong>jūros</strong> dugno buveinių (pvz., vėjo jėgainių pamatų vietoje), tačiau daugelis žiemojančių <strong>jūros</strong>paukščių rūšių vengia vėjo jėgainių parkų teritorijų, todėl visos tos teritorijos paukščiams tampafaktiškai nebeprieinamos (DONG Energy et al., 2006). Dėl to šio poveikio nekompensuoja <strong>ir</strong>naujai ats<strong>ir</strong>andančios potencialios mitybos galimybės – pvz., ant vėjo jėgainių pamatųsusidarančios moliuskų kolonijos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad vėjo jėgainių parkųteritorijų vengia tiek bentofagai, tiek ichtiofagai paukščiai <strong>ir</strong> tik kai kurioms paukščių grupėms(pvz., k<strong>ir</strong>ams) vengimas nebuvo pastebėtas (DONG Energy et al., 2006).Prie šio potencialaus poveikio <strong>Lietuvos</strong> vandenyse reikėtų paiminėti <strong>ir</strong> planuojamągiliavandenį uostą, kurio statyba neišvengiamai sunaikintų nemažą <strong>jūros</strong> paukščių žiemojimoakvatoriją. Realus poveikis paukščiams priklausys nuo konkrečios teritorijos <strong>ir</strong> buveinių jojesvarbos žiemojantiems <strong>jūros</strong> paukščiams.Biologinis trikdymasŽvejyba <strong>ir</strong> kita atrankinė gavyba. Žvejybos poveikis žiemojančių <strong>jūros</strong> paukščiųpasisk<strong>ir</strong>stymui p<strong>ir</strong>miausiai pas<strong>ir</strong>eiškia per trikdymą – tyrimais <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje buvonustatytas patikimas neigiamas ryšys tarp priekrantės žvejybos keliamo trikdymo (žvejybosintensyvumo) <strong>ir</strong> daugelio paukščių pasisk<strong>ir</strong>stymo priekrantės vandenyse (Žydelis, 2002).Analogišką poveikį turėjo <strong>ir</strong> kiti trikdymo šaltiniai – laivybos keliai, pakrantės gyvenviečiųartumas. <strong>Lietuvos</strong> priekrantės vandenyse trikdymo poveikis yra labiausiai juntamas šaliapagrindinio laivybos kelio iš Klaipėdos uosto, bei išilgai žemyninės pakrantės, kur priekrantėsžvejybos intensyvumas yra gerokai didesnis nei priekrantėje ties Kuršių nerija (Dagys, 1997).Atv<strong>ir</strong>oje jūroje šis poveikis <strong>Lietuvos</strong> vandenyse nebuvo t<strong>ir</strong>tas, tačiau tikėtina, kad ten jis yragerokai mažesnis, nes toliau nuo kranto vyrauja ichtiofagai paukščiai, kurie yra nepris<strong>ir</strong>išę priedugno buveinių <strong>ir</strong> gali pasklisti gerokai platesnėse akvatorijose nei bentofagės rūšys, kuriospriekrantėje dažnai sudaro tankesnes sankaupas, nes jų mitybos plotus apriboja dugno buveinės<strong>ir</strong> <strong>jūros</strong> gylis.Žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumasTies <strong>Lietuvos</strong> krantais <strong>Baltijos</strong> jūroje žiemojantys <strong>jūros</strong> paukščiai – ypač mobilūs aukštotrofinio lygio <strong>jūros</strong> ekosistemos plėšrūnai, kurių dauguma peri atokiose perimvietėse šiaurėje,tačiau žiemoti sus<strong>ir</strong>enka į gausias sankaupas jūriniuose vandenyse. Tokių sankaupų apskaitažiemojimo laikotarpiu leidžia įvertinti <strong>jūros</strong> paukščių populiacijų gausumą bei jų ilgalaikiuspokyčius, kurie, savo ruožtu, leidžia spręsti <strong>apie</strong> <strong>jūros</strong> ekosistemos būklę. Kadangi žiemojančios<strong>jūros</strong> paukščių rūšys šiek tiek sk<strong>ir</strong>iasi savo ekologija <strong>ir</strong> elgsena, jų populiacijos sk<strong>ir</strong>tingų veiksniųgali būti veikiamos sk<strong>ir</strong>tingai.Užterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai. Toksiškų sintetinių junginių (pesticidų,polischlorintų bifenilų (PCB) <strong>ir</strong> k.t.) bei sunkiųjų metalų neigiamas poveikis <strong>jūros</strong> paukščiamsyra nemažai tyrinėtas kitose šalyse. Šių taršalų neigiami poveikiai <strong>jūros</strong> paukščiams yra labaiįva<strong>ir</strong>ūs – tai <strong>ir</strong> pakitęs išs<strong>ir</strong>itančių jauniklių lyčių santykis, sumažėjusi bes<strong>ir</strong>itančių jauniklių kūnomasė, sutrikęs jauniklių vystymasis, sumažėjęs suaugusių paukščių metabolizmo lygis,pablogėjęs šilumos perdavimas kiaušiniams inkubacijos metu, sumažėjęs paukščių prieraišumasprie lizdo, susilpnėjęs perėjimo instinktas, padidėjęs užsikrėtimas parazitais, neigiami poveikiaipaukščių homeostazei, imuninei sistemai <strong>ir</strong> įva<strong>ir</strong>ių hormonų lygio pokyčiai, sumažėjęs kiaušiniųgyvybingumas, genotoksiniai poveikiai (Østby et al., 2005, Sagerup et al., 2009, Letcher et al.,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 302
Change language