Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13bangų amplitudė ~ 1 m, o priekrantėse gali būti 4-5 m. Šis procesas apima ir gilesniussluoksnius. Šių procesų sukeltų tėkmių greitis atviroje jūroje yra 15-20 cm/s, o priekrantėse,kartu veikiant ir patvankai, gali pasiekti 100 cm/s.2. Periodinės tėkmės. Jas sukelia inerciniai svyravimai, kurie susidaro kaip atsakomojivandens masės reakcija, siekiant atstatyti lygio pusiausvyrą, suardytą ilgalaikių patvankų arbastaigaus slėgio pasikeitimo praeinant atmosferiniams frontams. Tėkmės, susidarę dėl vandensmasės inercinių judesių atviroje jūroje, pasiekia 15 - 20 cm/s greitį.3. Tėkmės, susijusios su vidinėmis bangomis - tai vandens masės judėjimas gilesniuose,skirtingo tankio sluoksniuose. Jas taip pat veikia besikeičiantis atmosferos slėgis. Šių tėkmiųgreitis neviršija 10 cm/s.4. Potvynių-atoslūgių sukeltos tėkmės Baltijos jūroje silpnos. Didžiausi jų greičiai,stebimi Suomių įlankoje, yra iki 8 cm/s, o atviroje jūroje tik 2 - 3 cm/s.1-24 pav. Bendra Baltijos jūros vandens srovių cirkuliacija (Elken, Matthäus 2008).5. Kvazistacionarios tėkmės (Žaromskis, 1996) - tai tėkmės, susiformuojančios Baltijosjūros paviršiaus ir atmosferos terminės bei dinaminės sąveikos dėka Ekmano sluoksniuose.Foninę Baltijos jūros tėkmių “cikloninę” kryptį (prieš laikrodžio rodyklę) nulemia vandensapykaita su Šiaurės jūra (Baltijos jūros lygis vidutiniškai 14 cm aukštesnis už Šiaurės jūroslygį), centrinėje Baltijos akvatorijoje pasireiškianti nukreipiančioji Koriolio jėga ir gausi upiųgėlo vandens prietaka į Baltijos jūrą iš gretimų teritorijų. Lygiagrečiai pietrytiniui BaltijosJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 30
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13krantui srovė nukreipta ŠR ir Š kryptimi. Šių tėkmių greitis Baltijos jūroje nedidelis, iki 10cm/s.6. Vėjų sukeltos srovės susidaro betarpiškai veikiant vandens paviršių didelių greičiųvėjams. Šios tėkmės užima ypatingą vietą Baltijos jūros dinamikoje. Jos, susidariusiosviršutiniame jūros sluoksnyje, yra pagrindinė vandens masių judėjimo dideliais atstumaispriežastis. Dėl vėjo lauko netolygumo ir didelės vėjo greičių kaitos, vėjo sukeltoms tėkmėmsbūdinga sudėtinga erdvinė struktūra ir didelė kaita laiko atžvilgiu. Vėjo sukeltų tėkmių greitispriklauso nuo vėjo greičio ir jo poveikio dėl vandens sluoksnių trinties gylio. Tėkmių greičiaileidžiantis gilyn labai greitai mažėja. Šių srovių kryptis leidžiantis gilyn nežymiai krypstadešinėn: 10-15 m gylyje šis atsilenkimas sudaro 10-12° nuo pradinės krypties.Paviršinėms jūros tėkmėms priekrantėje didelę įtaką turi suminė upių prietaka. IšKuršių marių ištekantys gėli vandenys dažniausiai teka ~0,5 m/s greičiu šiaurės link.Pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys išplinta ties Klaipėda net 9-11 mylių nuokranto ir apgėlina paviršinį 5-14 metrų sluoksnį (Dubra, 1970). Atmosferinių procesų viršBaltijos jūros skirtingas sezoninis aktyvumas atsispindi ir tėkmių greičių metinėje kaitoje.Mažiausi tėkmių greičiai būdingi pavasario-vasaros sezonui, o didžiausi – rudens-žiemossezonui. Centrinėje Baltijos jūros dalyje atlikti tėkmių matavimai plūduruose (1-3 lent.)(Гидрометеорология и гидрохимия морей СССР., 1993). Plūduras PRB-3 buvo įrengtasBaltijos priekrantėje ties Kuršių nerijos pietine dalimi, o plūdurai PRB-12 ir PRB-14 –priekrantėje ties Lietuvos – Latvijos siena.1-3 lent. Vidutinis ir maksimalus tėkmių greitis pagal plūdurų stebėjimus (skaitiklyje yra vidutinis,vardiklyje – maksimalus greitis (cm/s)) (1963-1973).AbsoliutusPlūduro MatavimųŠ ŠR R PER P PV V ŠV maksimumNr. skaičiusas6 8 9 7 5 5 6 5PRB-3 90414236 37 37 36 31 22 42 335 4 4 5 5 4 4 4PRB-12 1942036PRB-14 212936153932163829143632133032143233133432133636143539Tačiau tėkmių matavimų atlikta per mažai, kad būtų galima detaliai aprašyti Baltijospriekrantės tėkmių režimą. Dažniausiai vandens tėkmės matavimai buvo atliekami esantnedideliam 3-8 m/s vėjo greičiui. Todėl gautos tėkmės schemos nepilnai atspindi jūros tėkmiųcirkuliaciją ir negali būti panaudotos apibūdinant ekstremalias (štormines) sąlygas, kaistebimas didžiausias poveikis nešmenų transportui bei krantų procesams. Šioms sudėtingomsvandens masių cirkuliacijos sąlygoms, tėkmės struktūrą galima sumodeliuoti dideliameLietuvos Baltijos jūros rajone, esant ekstremalioms gamtinėms sąlygoms, t.y. pučiant įvairiųkrypčių stipriam vėjui.Tėkmės greičiai ir kryptys Baltijos jūros priekrantėje modeliuoti MIKE 21hidrodinaminiu modeliu HD (MIKE 21, 2002). Modeliavimui pasirinkta 90 km. ilgio Baltijosjūros priekrantės akvatorija. Nagrinėjamos akvatorijos tinklelio kvadratinės gardelėspasirinktas dydis 100 m.Stiprūs vėjai turi didelę įtaką tėkmių struktūrai (greičiams ir kryptims). Atlikus vėjųgreičių ir krypčių analizę pagal daugiamečius duomenis Lietuvos priekrantėje, nustatyta, kadvyrauja PV – V – ŠV krypčių stiprūs vėjai. Todėl ir Baltijos priekrantės hidrodinamika buvoapskaičiuota pučiant PV, V ir ŠV krypčių 20 m/s greičio vėjui. Sumodeliuotos tėkmiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 31
- Page 1 and 2: Klaipėdos universitetoBaltijos paj
- Page 3 and 4: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 5: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 8 and 9: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 10 and 11: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 12 and 13: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 14 and 15: SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVO
- Page 16 and 17: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 18 and 19: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 20 and 21: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 22 and 23: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 24 and 25: Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS
- Page 26 and 27: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 28 and 29: Dienų skaičius1960/19611961/19621
- Page 32 and 33: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 34 and 35: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 36 and 37: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 38 and 39: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 40 and 41: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 42 and 43: Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
- Page 44 and 45: 12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
- Page 46 and 47: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 48 and 49: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
- Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
- Page 54 and 55: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 60 and 61: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 62 and 63: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 64 and 65: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 69 and 70: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 71 and 72: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 73 and 74: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 75 and 76: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 77 and 78: iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
- Page 79 and 80: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13bangų amplitudė ~ 1 m, o priekrantėse gali būti 4-5 m. Šis procesas apima <strong>ir</strong> gilesniussluoksnius. Šių procesų sukeltų tėkmių greitis atv<strong>ir</strong>oje jūroje yra 15-20 cm/s, o priekrantėse,kartu veikiant <strong>ir</strong> patvankai, gali pasiekti 100 cm/s.2. Periodinės tėkmės. Jas sukelia inerciniai svyravimai, kurie susidaro kaip atsakomojivandens masės reakcija, siekiant atstatyti lygio pusiausvyrą, suardytą ilgalaikių patvankų arbastaigaus slėgio pasikeitimo praeinant atmosferiniams frontams. Tėkmės, susidarę dėl vandensmasės inercinių judesių atv<strong>ir</strong>oje jūroje, pasiekia 15 - 20 cm/s greitį.3. Tėkmės, susijusios su vidinėmis bangomis - tai vandens masės judėjimas gilesniuose,sk<strong>ir</strong>tingo tankio sluoksniuose. Jas taip pat veikia besikeičiantis atmosferos slėgis. Šių tėkmiųgreitis nev<strong>ir</strong>šija 10 cm/s.4. Potvynių-atoslūgių sukeltos tėkmės <strong>Baltijos</strong> jūroje silpnos. Didžiausi jų greičiai,stebimi Suomių įlankoje, yra iki 8 cm/s, o atv<strong>ir</strong>oje jūroje tik 2 - 3 cm/s.1-24 pav. Bendra <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandens srovių c<strong>ir</strong>kuliacija (Elken, Matthäus 2008).5. Kvazistacionarios tėkmės (Žaromskis, 1996) - tai tėkmės, susiformuojančios <strong>Baltijos</strong><strong>jūros</strong> pav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> atmosferos terminės bei dinaminės sąveikos dėka Ekmano sluoksniuose.Foninę <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> tėkmių “cikloninę” kryptį (prieš laikrodžio rodyklę) nulemia vandensapykaita su Šiaurės jūra (<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> lygis vidutiniškai 14 cm aukštesnis už Šiaurės <strong>jūros</strong>lygį), centrinėje <strong>Baltijos</strong> akvatorijoje pas<strong>ir</strong>eiškianti nukreipiančioji Koriolio jėga <strong>ir</strong> gausi upiųgėlo vandens prietaka į <strong>Baltijos</strong> jūrą iš gretimų teritorijų. Lygiagrečiai pietrytiniui <strong>Baltijos</strong>JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 30
Change language