Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Biogenai į Baltijos jūrą patenka nuolat, Lietuvos zonoje daugiausia kartu su Kuršių mariųvandenimis. Lietuvos ekonominė zona įeina į vieną iš labiausiai biogenais užterštų rajonų - RytųGotlando baseiną).Užterštumas pavojingomis medžiagomisYra žinoma, jog dioksinų grupės teršalai, tame tarpe polichlorinti bifenilai (PCB), kenkiažuvų gonadų vystymuisi, trikdo lipidų akumuliaciją, o to pasekoje mažina populiacijųreprodukcines galimybes. PCB pagrindiniai šaltiniai yra chemijos ir popieriaus gamybosindustrija, gyvenviečių ir gamyklų kanalizaciniai vandenys. Tarša sunkiaisiais metalais (pvz.,Cu, Zn, Ni, Cr) gali turėti poveikį genetinei įvairovei, paveikti fiziologinius ir endokrininiusprocesus vandens organizmuose. Brominių antipirenų grupės (BFR, naudojami degumui mažintiįvairiuose gaminiuose) teršalų kiekiai daugelyje Europos šalių didėja, tyrimai rodo, jog šieteršalai gali turėti poveikį žuvų reprodukcijai. Galimas ekotoksikologinis poveikis žuvimsLietuvos Baltijos jūros akvatorijoje netirtas nors ir tikėtinas. Plėšrios žuvys, esančios mitybinėsgrandinės viršuje turėtų akumuliuoti pavojingas medžiagas ir poveikis joms turėtų būtididžiausias.Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje stebima svetimkraštėsžuvų rūšies - juodažiočio grundalo (Neogobius melanostimus) invazija. Rūšis yra žinoma kaipmaisto objektas plėšrioms žuvims ir sudaro naujus mitybinius ryšius - moliuskai-grundalaiplėšrūnai(Almquist, 2008), todėl galima manyti, jog teigiamai gali veikti plėšrių žuvų augimą.Žvejyba. Rodiklis yra tiesiogiai ir labiausiai susijęs su žvejybos poveikiu ir pasireiškiaplėšrių žuvų išgaudymu. Rodiklio pokyčiai indikuoja atitinkamus pokyčius žvejyboje. Žvejybospoveikis šiam rodikliui visoje Lietuvos priekrantėje yra ilgalaikis, reguliarus su poveikiomažėjimo tendencija dėl žvejybos įmonių priekrantėje mažėjimo pastaraisiais metais. Plėšriųžuvų pergaudimas ir vidutinio dydžio laimikiuose sumažėjimas neigiamai veikia pačio žvejybosverslo rentabilumą, t.y. mažėjant intensyvumui ir didėjant gaudomų plėšrių žuvų dydžiuižvejybos sektoriaus rentabilumas didėtų.Poveikiai Vidutiniam žuvų trofiniam indeksuiHidrologinių procesų pakeitimas ir praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomisDruskingumo pokyčiai. Žymesnis druskingumo mažėjimas gali įtakoti jūrinių žuvųgausumo sumažėjimą, tačiau gėlavandenių žuvų rūšių tiek plėšrių, tiek neplėšrių gausėjimą. Kaiptokie bendrijos pokyčiai keistų bendrijos trofinį indeksą sudėtinga prognozuoti. Šiuo metuLietuvos akvatorijoje patikimi druskingumo pokyčiai nestebimi. Vandens druskingumas menkiųnerštavietėse yra žinomas kaip limituojantis veiksnys sėkmingam menkių nerštui, todėl jomažėjimas gali ženkliai įtakoti šių žuvų išteklius jūroje (Vallin et al., 1999).Vandens skaidrumo pokyčiai bei N ir P turinčių medžiagų patekimas. Besikeičiantisvandens skaidrumas paprastai indikuoja trofinį akvatorijos statusą, t.y. mažėjantis skaidrumasatspindi didėjantį trofiškumą. Eutrofikacija lemia pirminės produkcijos didėjimą tiek pelagialėje,tiek priedugnio sluoksnyje, o tai yra tiesiogiai susijęs su žuvų produkcijos didėjimu, ypač tų žuvųrūšių, kurios toleruoja tokius neigiamus eutrofikacijos aspektus kaip sumažėjusią deguonieskoncentraciją gilesniuose jūros sluoksniuose. Mažėjantis vandens skaidrumas teigiamai veikiatokius plėšrūnus kaip starkis. Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje didėjantis trofiškumasteigiamai veiktų karpinių (neplėšrių) ir ešerinių (plėšrių) žuvų gausumą ir kt. žuvų rūšiųgausumą, todėl sudėtinga interpretuoti kaip keistųsi bendrijos trofinis indeksas, ypač išliekantženkliam žvejybos poveikiui.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje stebima svetimkraštėsžuvų rūšies - juodažiočio grundalo (Neogobius melanostimus) invazija. Rūšis yra žinoma kaipmaisto objektas plėšrioms žuvims ir sudaro naujus mitybinius ryšius - moliuskai-grundalaiplėšrūnai(Almquist, 2008), todėl galima manyti, jog teigiamai gali veikti plėšrių žuvų ištekliusilgalaikėje perspektyvoje. Kita vertus, pačio juodažiočio grundalo trofinis lygmuo, kuris sudarodalį bendro vidutinio žuvų trofinio lygmens, keis bendrijos trofinio indekso rodiklį taip pat.Žvejyba. Žvejybos poveikis vidutiniam žuvų trofiniam indeksui yra paprastai neigiamas,kadangi dažniausiai veikiami plėšrūnai. Toks žvejybos poveikis yra ilgalaikis ir reguliarus.Poveikis plėšrioms žuvims daromas ir tada kai jos į tinklus patenka kaip priegauda, dažnaineverslinio dydžio. Žvejybos poveikis šiam rodikliui visoje Lietuvos priekrantėje yra ilgalaikis,reguliarus su poveikio mažėjimo tendencija dėl žvejybos įmonių priekrantėje mažėjimopastaraisiais metais.LiteratūraAlmquist G., 2008. Round goby Neogobius melanostomus in the Baltic Sea – Invasion Biologyin practise. Doctoral Thesis in Marine and Brackish Water Ecology. Doctoral dissertation.Stockholm University. Stockholm. 154 p.Birnbaum, C. 2006. NOBANIS – Invasive Alien Species Fact Sheet – Cercopagis pengoi.Santraukos prieiga: http://www.nobanis.org/files/factsheets/cercopagis_pengoi.pdf [prieigatikrinta 2012 kovo 12].Gasiūnaitė Z.R., Didžiulis V., 2000. Ponto-Caspian invader Cercopagis pengoi (Ostroumov,1891) in Lithuanian coastal waters. Sea and Environment, 2: 97-101.Gorokhova E., Lehtiniemi M., 2007. A combined approach to understand trophic interactionsbetween Cercopagis pengoi (Cladocera : Onychopoda) and mysids in the Gulf of Finland.Limnology & Oceanography, 52(2): 685-695.HELCOM, 2011. Assessment on conservation status of non-commercial fish species in the BalticSea 2005-2009. Helsinki Commssion, Rengiama.Laxson C.L., Mcphedran K.N., Makarewicz J.C., Telesh I.V. and MacIssac H.J., 2001. Effects ofthe non-indigenous cladoceran Cercopagis pengoi on the lower food web of Lake Ontario.Freshwater Biology (2003) 48, 2094-2106.Olenina I., Wasmund N., Hajdu S., Jurgensone I., Gromisz S., Kownacka J., Toming K.,Vaiciute D., Olenin S., 2010. Assessing impacts of invasive phytoplankton: The Baltic Sea case.Marine Pollution Bulletin, 60 (2010) 1691–1700.Pauly D., Christensen V., Dalsgaard J., Froese R., Torres Jr. F., 1998. Fishing down marine foodwebs. Science, 279: 860-863.Pollumae A., Valjataga K. 2004. Cercopagis pengoi (Cladocera) in the Gulf of Finland:environmental variables affecting its distribution and interaction with Bosmina coregonimaritima. Proceedings of the Estonian Academy of Sciences Biology Ecology. 53(4): 276-282.Thurow F., 1997. Estimation of the total fish biomass in the Baltic Sea during the 20th century.ICES Journal of Marine Science, 54: 444–461.Vallin L., Nissling A., Westin L. 1999. Potential Factors Influencing Reproductive Success ofBaltic Cod, Gadus morhua: A Review. Ambio, 28 (1): 92-99.Whitfield K.A., 1999. Ichthyofaunal assemblages in estuaries: A South African case study.Reviews in Fish Biology and Fisheries, 9 (2):151-186.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS
- Page 248 and 249: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 250 and 251: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 252 and 253: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 254 and 255: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 256 and 257: 19611964196719701973197619791982198
- Page 258 and 259: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 260 and 261: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 262 and 263: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 264 and 265: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 266 and 267: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 268 and 269: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 270 and 271: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 272 and 273: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 274 and 275: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 276 and 277: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 278 and 279: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 280 and 281: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 282: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 285 and 286: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 287 and 288: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 289 and 290: Didžiausias šakotojo banguolioaug
- Page 291 and 292: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 293 and 294: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 295 and 296: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 297: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 301 and 302: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 303 and 304: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 305 and 306: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 307 and 308: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 309 and 310: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 311 and 312: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 313 and 314: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 315 and 316: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 317 and 318: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 319 and 320: Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
- Page 321 and 322: poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
- Page 323 and 324: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 325 and 326: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 327 and 328: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 329 and 330: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 331 and 332: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 333 and 334: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 335 and 336: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 337 and 338: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 339 and 340: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 341 and 342: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 343 and 344: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 345 and 346: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 347 and 348: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje stebima svetimkraštėsžuvų rūšies - juodažiočio grundalo (Neogobius melanostimus) invazija. Rūšis yra žinoma kaipmaisto objektas plėšrioms žuvims <strong>ir</strong> sudaro naujus mitybinius ryšius - moliuskai-grundalaiplėšrūnai(Almquist, 2008), todėl galima manyti, jog teigiamai gali veikti plėšrių žuvų ištekliusilgalaikėje perspektyvoje. Kita vertus, pačio juodažiočio grundalo trofinis lygmuo, kuris sudarodalį bendro vidutinio žuvų trofinio lygmens, keis bendrijos trofinio indekso rodiklį taip pat.Žvejyba. Žvejybos poveikis vidutiniam žuvų trofiniam indeksui yra paprastai neigiamas,kadangi dažniausiai veikiami plėšrūnai. Toks žvejybos poveikis yra ilgalaikis <strong>ir</strong> reguliarus.Poveikis plėšrioms žuvims daromas <strong>ir</strong> tada kai jos į tinklus patenka kaip priegauda, dažnaineverslinio dydžio. Žvejybos poveikis šiam rodikliui visoje <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje yra ilgalaikis,reguliarus su poveikio mažėjimo tendencija dėl žvejybos įmonių priekrantėje mažėjimopastaraisiais metais.LiteratūraAlmquist G., 2008. Round goby Neogobius melanostomus in the Baltic Sea – Invasion Biologyin practise. Doctoral Thesis in Marine and Brackish Water Ecology. Doctoral dissertation.Stockholm University. Stockholm. 154 p.B<strong>ir</strong>nbaum, C. 2006. NOBANIS – Invasive Alien Species Fact Sheet – Cercopagis pengoi.Santraukos prieiga: http://www.nobanis.org/files/factsheets/cercopagis_pengoi.pdf [prieigatikrinta 2012 kovo 12].Gasiūnaitė Z.R., Didžiulis V., 2000. Ponto-Caspian invader Cercopagis pengoi (Ostroumov,1891) in Lithuanian coastal waters. Sea and Env<strong>ir</strong>onment, 2: 97-101.Gorokhova E., Lehtiniemi M., 2007. A combined approach to understand trophic interactionsbetween Cercopagis pengoi (Cladocera : Onychopoda) and mysids in the Gulf of Finland.Limnology & Oceanography, 52(2): 685-695.HELCOM, 2011. Assessment on conservation status of non-commercial fish species in the BalticSea 2005-2009. Helsinki Commssion, Rengiama.Laxson C.L., Mcphedran K.N., Makarewicz J.C., Telesh I.V. and MacIssac H.J., 2001. Effects ofthe non-indigenous cladoceran Cercopagis pengoi on the lower food web of Lake Ontario.Freshwater Biology (2003) 48, 2094-2106.Olenina I., Wasmund N., Hajdu S., Jurgensone I., Gromisz S., Kownacka J., Toming K.,Vaiciute D., Olenin S., 2010. Assessing impacts of invasive phytoplankton: The Baltic Sea case.Marine Pollution Bulletin, 60 (2010) 1691–1700.Pauly D., Christensen V., Dalsgaard J., Froese R., Torres Jr. F., 1998. Fishing down marine foodwebs. Science, 279: 860-863.Pollumae A., Valjataga K. 2004. Cercopagis pengoi (Cladocera) in the Gulf of Finland:env<strong>ir</strong>onmental variables affecting its distribution and interaction with Bosmina coregonimaritima. Proceedings of the Estonian Academy of Sciences Biology Ecology. 53(4): 276-282.Thurow F., 1997. Estimation of the total fish biomass in the Baltic Sea during the 20th century.ICES Journal of Marine Science, 54: 444–461.Vallin L., Nissling A., Westin L. 1999. Potential Factors Influencing Reproductive Success ofBaltic Cod, Gadus morhua: A Review. Ambio, 28 (1): 92-99.Whitfield K.A., 1999. Ichthyofaunal assemblages in estuaries: A South African case study.Reviews in Fish Biology and Fisheries, 9 (2):151-186.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS
Change language