Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Biogenai į Baltijos jūrą patenka nuolat, Lietuvos zonoje daugiausia kartu su Kuršių mariųvandenimis. Lietuvos ekonominė zona įeina į vieną iš labiausiai biogenais užterštų rajonų - RytųGotlando baseiną).Užterštumas pavojingomis medžiagomisYra žinoma, jog dioksinų grupės teršalai, tame tarpe polichlorinti bifenilai (PCB), kenkiažuvų gonadų vystymuisi, trikdo lipidų akumuliaciją, o to pasekoje mažina populiacijųreprodukcines galimybes. PCB pagrindiniai šaltiniai yra chemijos ir popieriaus gamybosindustrija, gyvenviečių ir gamyklų kanalizaciniai vandenys. Tarša sunkiaisiais metalais (pvz.,Cu, Zn, Ni, Cr) gali turėti poveikį genetinei įvairovei, paveikti fiziologinius ir endokrininiusprocesus vandens organizmuose. Brominių antipirenų grupės (BFR, naudojami degumui mažintiįvairiuose gaminiuose) teršalų kiekiai daugelyje Europos šalių didėja, tyrimai rodo, jog šieteršalai gali turėti poveikį žuvų reprodukcijai. Galimas ekotoksikologinis poveikis žuvimsLietuvos Baltijos jūros akvatorijoje netirtas nors ir tikėtinas. Plėšrios žuvys, esančios mitybinėsgrandinės viršuje turėtų akumuliuoti pavojingas medžiagas ir poveikis joms turėtų būtididžiausias.Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje stebima svetimkraštėsžuvų rūšies - juodažiočio grundalo (Neogobius melanostimus) invazija. Rūšis yra žinoma kaipmaisto objektas plėšrioms žuvims ir sudaro naujus mitybinius ryšius - moliuskai-grundalaiplėšrūnai(Almquist, 2008), todėl galima manyti, jog teigiamai gali veikti plėšrių žuvų augimą.Žvejyba. Rodiklis yra tiesiogiai ir labiausiai susijęs su žvejybos poveikiu ir pasireiškiaplėšrių žuvų išgaudymu. Rodiklio pokyčiai indikuoja atitinkamus pokyčius žvejyboje. Žvejybospoveikis šiam rodikliui visoje Lietuvos priekrantėje yra ilgalaikis, reguliarus su poveikiomažėjimo tendencija dėl žvejybos įmonių priekrantėje mažėjimo pastaraisiais metais. Plėšriųžuvų pergaudimas ir vidutinio dydžio laimikiuose sumažėjimas neigiamai veikia pačio žvejybosverslo rentabilumą, t.y. mažėjant intensyvumui ir didėjant gaudomų plėšrių žuvų dydžiuižvejybos sektoriaus rentabilumas didėtų.Poveikiai Vidutiniam žuvų trofiniam indeksuiHidrologinių procesų pakeitimas ir praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomisDruskingumo pokyčiai. Žymesnis druskingumo mažėjimas gali įtakoti jūrinių žuvųgausumo sumažėjimą, tačiau gėlavandenių žuvų rūšių tiek plėšrių, tiek neplėšrių gausėjimą. Kaiptokie bendrijos pokyčiai keistų bendrijos trofinį indeksą sudėtinga prognozuoti. Šiuo metuLietuvos akvatorijoje patikimi druskingumo pokyčiai nestebimi. Vandens druskingumas menkiųnerštavietėse yra žinomas kaip limituojantis veiksnys sėkmingam menkių nerštui, todėl jomažėjimas gali ženkliai įtakoti šių žuvų išteklius jūroje (Vallin et al., 1999).Vandens skaidrumo pokyčiai bei N ir P turinčių medžiagų patekimas. Besikeičiantisvandens skaidrumas paprastai indikuoja trofinį akvatorijos statusą, t.y. mažėjantis skaidrumasatspindi didėjantį trofiškumą. Eutrofikacija lemia pirminės produkcijos didėjimą tiek pelagialėje,tiek priedugnio sluoksnyje, o tai yra tiesiogiai susijęs su žuvų produkcijos didėjimu, ypač tų žuvųrūšių, kurios toleruoja tokius neigiamus eutrofikacijos aspektus kaip sumažėjusią deguonieskoncentraciją gilesniuose jūros sluoksniuose. Mažėjantis vandens skaidrumas teigiamai veikiatokius plėšrūnus kaip starkis. Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje didėjantis trofiškumasteigiamai veiktų karpinių (neplėšrių) ir ešerinių (plėšrių) žuvų gausumą ir kt. žuvų rūšiųgausumą, todėl sudėtinga interpretuoti kaip keistųsi bendrijos trofinis indeksas, ypač išliekantženkliam žvejybos poveikiui.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS