Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Poveikiai Žuvų bendrijos dydžio indeksuiHidrologinių procesų pakeitimas ir praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomisDruskingumas. Vandens druskingumas gali veikti žuvų bendrijos dydžio indeksą.Vykdant HELCOM FISH ir HELCOM FISH-PRO projektus ir vertinant Baltijos jūrospriekrantės žuvų bendrijų būklę bei įvairių veiksnių poveikį joms (HELCOM, 2011), nustatyta,jog didėjant vandens druskingumui stebimos didesnės rodiklio reikšmės. Todėl tikėtina, jogmažėjant druskingumui rodiklio reikšmei Lietuvos akvatorijoje, rodiklio reikšmė gali mažėti iratvirkščiai.Vandens skaidrumo pokyčiai bei N ir P turinčių medžiagų patekimas. Rodiklis rodiklisgali būti veikiamas temperatūros bei akvatorijos trofinio lygmens (maistmedžiagių patekimo).Besikeičiantis vandens skaidrumas paprastai indikuoja trofinį akvatorijos statusą, t.y. mažėjantisskaidrumas atspindi didėjantį trofiškumą. Aukšta vandens temperatūra ir pakankami maistoištekliai (maistingosios medžiagos) yra pagrindiniai veiksniai sąlygojantys spartų žuvų augimą,todėl šių veiksnių poveikis būtų stebimas, esant nekintančiam žvejybiniam mirtingumui.Biologinis trikdymasŽvejyba. Rodiklis tiesiogiai susijęs su žvejybos poveikiu ir pasireiškia pirmiausia dideliųindividų, dažniausiai plėšrių žuvų, išgaudymu. Rodiklio pokyčiai indikuoja atitinkamus pokyčiusžvejyboje. Tačiau, jei rodiklio reikšmes didina neplėšrių žuvų didėjimas, tai gali be žvejybosintensyvumo pokyčių indikuoti ir didėjančią eutrofikaciją ar temperatūrą. Žvejybos poveikisšiam rodikliui visoje Lietuvos priekrantėje yra ilgalaikis, reguliarus su poveikio mažėjimotendencija dėl žvejybos įmonių priekrantėje mažėjimo pastaraisiais metais. Didelių individųpergaudymas ir vidutinio dydžio laimikiuose sumažėjimas neigiamai veikia pačio žvejybosverslo rentabilumą, t.y. mažėjant intensyvumui ir didėjant gaudomų žuvų dydžiui žvejybossektoriaus rentabilumas didėtų.Poveikiai žuvų bendrijos gausumo indeksui (Plėšrių žuvų gausumas)Hidrologinių procesų pakeitimas ir praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomisDruskingumo pokyčiai. Žymesnis druskingumo mažėjimas gali įtakoti jūrinių žuvųgausumo sumažėjimą, tačiau šiuo metu Lietuvos akvatorijoje druskingumo pokyčiai nestebimi.Vandens druskingumas menkių nerštavietėse yra žinomas kaip limituojantis veiksnyssėkmingam menkių nerštui, todėl jo mažėjimas gali ženkliai įtakoti šių žuvų išteklius jūroje(Vallin et al., 1999). Tačiau, pagal šiuo metu pagal HELCOM (2011) siūlomą trofinio lygmensklasifikavimą, menkės negali būti priskiriamos plėšrių žuvų kategorijai.Vandens skaidrumo pokyčiai bei N ir P turinčių medžiagų patekimas. Besikeičiantisvandens skaidrumas paprastai indikuoja trofinį akvatorijos statusą, t.y. mažėjantis skaidrumasatspindi didėjantį trofiškumą. Plėšrių žuvų gausumas gali būti veikiamas temperatūros beiakvatorijos trofinio lygmens (maistingųjų medžiagų patekimo). Eutrofikacija lemia pirminėsprodukcijos didėjimą tiek pelagialėje, tiek priedugnio sluoksnyje, o tai yra tiesiogiai susijęs sužuvų produkcijos didėjimu, ypač tų žuvų rūšių, kurios toleruoja tokius neigiamus eutrofikacijosaspektus kaip sumažėjusią deguonies koncentraciją. Didėjant maistmedžiagių kiekiui Baltijosjūroje XX amžiuje, dėl šio reiškinio didėjo žuvų bendrijos biomasė (Thurov, 1997), tame tarpemenkių mintančių planktofaginėmis Baltijos jūros žuvimis. Nežiūrint teigiamos eutrofikacijosįtakos menkių produkcijai Baltijos jūroje, poveikis gali būti nevienareikšmis - susidariusioshipoksinės sąlygos neigiamai veikia menkių reprodukciją, kadangi jų ikrams būtinas ištirpusiodeguonies kiekis turi būti >2 mLL -1 .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS