Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pavojų ir poveikių kategorijosPraturtinimasmaistingomisirorganinėmismedžiagomisBiologinistrikdymasŽuvųbendrijosįvairovėsindeksas(Shanonindeksas)Žuvųbendrijosdydžioindeksas(CPUE)Žuvų rodikliai (pagrindiniai CORESET ir Komisijos dokumento)Žuvų Žuvų 3.1.1 3.2.1 3.3.1 3.3.2bendrijos bendrijos Mirtingum Neršiančių Didesnių už Vidutinisgausumo trofinis o dėl išteklių vidutinę didžiausiasindeksas indeksas žvejybos biomasė pirmos visų rūšių,(Plėšriųkoeficienta (SSB)** lytinės minimųžuvųs (F)**brandos moksliniųgausumas)normą žuvų tyrimų(CPUE)proporcija* laivų* įrašuose,žuvųilgis**3.3.3 95-asis žuvųilgiopasiskirstymoprocentilisremiantismoksliniųtyrimųlaivųįrašais*Radionuklidai Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra NėraN ir P turinčių Tikėtinas Tikėtinas Tikėtinas Tikėtinas Nėra Nėra Nėra Nėra Nėramedžiagų patekimasOrganinių medžiagų Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra NėrapatekimasPatogenų patekimas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nežinomas Nėra Nėra Nėra Nėra NėraNevietinių rūšių Stebimas Nežinomas Tikėtinas Tikėtinas Nėra Nėra Nėra Nėra NėrapatekimasŽvejyba ir kita Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimas Stebimasatrankinė gavyba* Poveikių kategorijos Fizinis nykimas (grunto pylimas, paplūdimių smėlio papildymas ir akvatorijų uždarymas), Fizinė žala (smėlių kasimas) žuvų rodikliamsŽuvų bendrijos įvairovės indeksas (Shanon indeksas), Žuvų bendrijos dydžio indeksas, Žuvų bendrijos gausumo indeksas (Plėšrių žuvų gausumas) ir Vidutinisžuvų trofinis indeksas yra laikytini šiems rodikliams nereikšmingi arba lokalaus pobūdžio.** Išvestiniai rodikliai tiesioginiam žvejybos poveikiui ištekliams vertinti, todėl laikoma, jog kiti pavojai ir poveikiai jų neveikia.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 294
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Neršiančių išteklių biomasė (SSB).Šis rodiklis atspindi verslinių žuvų reprodukcines galimybes. Veikiamas žvejybos,pasireiškia išgaudant subrendusius individus. Nustatomas atliekant analitinį išteklių vertinimąt.y. skaičiuojamas visos Baltijos jūros mastu (ICES) ir atskirai Lietuvos zonai nebusskaičiuojamas.Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvų proporcija, Vidutinisdidžiausias visų rūšių, minimų mokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvų ilgis ir 95-asis žuvųilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais. Duomenys šiemsrodikliams yra renkami ES duomenų rinkimo programos (DCF) rėmuose ir vertina tiesioginįžvejybos poveikį jūros žuvų bendrijoms.Poveikiai žuvų bendrijos įvairovės indeksui (Shanon indeksas)Hidrologinių procesų pakeitimas ir praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomisDruskingumo pokyčiai. Druskingumo pokyčių įtaka rodikliui tikėtina, jei vyktųdruskingumo mažėjimo procesai ateityje. Iš mažesnio vandens druskingumo akvatorijų galipasitraukti jūrinės žuvų rūšys ir taip gali būti paveikiamas įvairovės indeksas. Šiuo metudruskingumo pokyčiai Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje nestebimi.Vandens skaidrumo pokyčiai bei N ir P turinčių medžiagų patekimas. Vandensskaidrumas patikimai veikia žuvų bendrijų įvairovės indeksą (Shanon indeksą). Poveikis nustytasvykdant HELCOM FISH ir HELCOM FISH-PRO projektus ir vertinant Baltijos jūrospriekrantės žuvų bendrijų būklę bei įvairių veiksnių poveikį joms (HELCOM, 2011). Nustatyta,jog didėjant vandens skaidrumui įvairovės indeksas patikimai mažėja. Vandens skaidrumas galibūti įtakotas įvairių skaidrumą mažinančių medžiagų patekimo į jūrą. Tačiau, vandensskaidrumas dažniausiai sietinas su maistmedžiagių patekimu į ekosistemą: didėjant eutrofikacijaididėja fitoplanktono biomasė bei smulkių organinių dalelių kiekis ir taip mažėja vandensskaidrumas. Didėjant maistmedžiagių kiekiui Baltijos jūroje XX amžiuje, dėl šio reiškinio didėjožuvų bendrijos biomasė (Thurov, 1997) ir tai matyt teigiamai įtakoja daugumos žuvų rūšiųišteklius bei atitinkamai stebimą įvairovę. Kita priežastis gali būti ta, jog mažesnis vandensskaidrumas yra veiksnys, didinantis žuvų išgyvenamumą (Whitfield, 1999). Lietuvospriekrantėje stebimas neženklus vandens skaidrėjimas per pastarąjį dešimtmetį indeksonepaveikė, tačiau gali lemti indekso pokyčius jei ateityje didės.Užterštumas pavojingomis medžiagomisYra žinoma, jog dioksinų grupės teršalai, tame tarpe polichlorinti bifenilai (PCB), kenkiažuvų gonadų vystimuisi, trikdo lipidų akumuliaciją, o to pasėkoje mažina populiacijųreprodukcines galimybes. PCB pagrindiniai šaltiniai yra chemijos ir popieriaus gamybosindustrija, gyvenviečių ir gamyklų kanalizaciniai vandenys. Tarša sunkiaisiais metalais (pvz.,Cu, Zn, Ni, Cr) gali turėti poveikį genetinei įvairovei, paveikti fiziologinius ir endokrininiusprocesus vandens organizmuose. Brominių antipirenų grupės (BFR, naudojami degumui mažintiįvairiuose gaminiuose) teršalų kiekiai daugelyje Europos šalių didėja, tyrimai rodo, jog šieteršalai gali turėti poveikį žuvų reprodukcijai. Galimas ekotoksikologinis poveikis žuvimsLietuvos Baltijos jūros akvatorijoje netirtas nors ir tikėtinas.Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje stebimas svetimkraštėsžuvų rūšies - juodažiočio grundalo (Neogobius melanostimus) plitimas. Šios rūšies invazijaturėjo įtakos žuvų bendrijos įvairovės indekso (Shanon indekso) reikšmės padidėjimui. RūšisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 295
- Page 244 and 245: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 246 and 247: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 248 and 249: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 250 and 251: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 252 and 253: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 254 and 255: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 256 and 257: 19611964196719701973197619791982198
- Page 258 and 259: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 260 and 261: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 262 and 263: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 264 and 265: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 266 and 267: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 268 and 269: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 270 and 271: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 272 and 273: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 274 and 275: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 276 and 277: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 278 and 279: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 280 and 281: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 282: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 285 and 286: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 287 and 288: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 289 and 290: Didžiausias šakotojo banguolioaug
- Page 291 and 292: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 293: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 297 and 298: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 299 and 300: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 301 and 302: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 303 and 304: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 305 and 306: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 307 and 308: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 309 and 310: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 311 and 312: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 313 and 314: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 315 and 316: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 317 and 318: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 319 and 320: Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
- Page 321 and 322: poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
- Page 323 and 324: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 325 and 326: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 327 and 328: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 329 and 330: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 331 and 332: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 333 and 334: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 335 and 336: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 337 and 338: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 339 and 340: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 341 and 342: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 343 and 344: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Neršiančių išteklių biomasė (SSB).Šis rodiklis atspindi verslinių žuvų reprodukcines galimybes. Veikiamas žvejybos,pas<strong>ir</strong>eiškia išgaudant subrendusius individus. Nustatomas atliekant analitinį išteklių vertinimąt.y. skaičiuojamas visos <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> mastu (ICES) <strong>ir</strong> atsk<strong>ir</strong>ai <strong>Lietuvos</strong> zonai nebusskaičiuojamas.Didesnių už vidutinę p<strong>ir</strong>mos lytinės brandos normą žuvų proporcija, Vidutinisdidžiausias visų rūšių, minimų mokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvų ilgis <strong>ir</strong> 95-asis žuvųilgio pasisk<strong>ir</strong>stymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais. Duomenys šiemsrodikliams yra renkami ES duomenų rinkimo programos (DCF) rėmuose <strong>ir</strong> vertina tiesioginįžvejybos poveikį <strong>jūros</strong> žuvų bendrijoms.Poveikiai žuvų bendrijos įva<strong>ir</strong>ovės indeksui (Shanon indeksas)Hidrologinių procesų pakeitimas <strong>ir</strong> praturtinimas maistingomis <strong>ir</strong> organinėmismedžiagomisDruskingumo pokyčiai. Druskingumo pokyčių įtaka rodikliui tikėtina, jei vyktųdruskingumo mažėjimo procesai ateityje. Iš mažesnio vandens druskingumo akvatorijų galipasitraukti jūrinės žuvų rūšys <strong>ir</strong> taip gali būti paveikiamas įva<strong>ir</strong>ovės indeksas. Šiuo metudruskingumo pokyčiai <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> akvatorijoje nestebimi.Vandens skaidrumo pokyčiai bei N <strong>ir</strong> P turinčių medžiagų patekimas. Vandensskaidrumas patikimai veikia žuvų bendrijų įva<strong>ir</strong>ovės indeksą (Shanon indeksą). Poveikis nustytasvykdant HELCOM FISH <strong>ir</strong> HELCOM FISH-PRO projektus <strong>ir</strong> vertinant <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>priekrantės žuvų bendrijų būklę bei įva<strong>ir</strong>ių veiksnių poveikį joms (HELCOM, 2011). Nustatyta,jog didėjant vandens skaidrumui įva<strong>ir</strong>ovės indeksas patikimai mažėja. Vandens skaidrumas galibūti įtakotas įva<strong>ir</strong>ių skaidrumą mažinančių medžiagų patekimo į jūrą. Tačiau, vandensskaidrumas dažniausiai sietinas su maistmedžiagių patekimu į ekosistemą: didėjant eutrofikacijaididėja fitoplanktono biomasė bei smulkių organinių dalelių kiekis <strong>ir</strong> taip mažėja vandensskaidrumas. Didėjant maistmedžiagių kiekiui <strong>Baltijos</strong> jūroje XX amžiuje, dėl šio reiškinio didėjožuvų bendrijos biomasė (Thurov, 1997) <strong>ir</strong> tai matyt teigiamai įtakoja daugumos žuvų rūšiųišteklius bei atitinkamai stebimą įva<strong>ir</strong>ovę. Kita priežastis gali būti ta, jog mažesnis vandensskaidrumas yra veiksnys, didinantis žuvų išgyvenamumą (Whitfield, 1999). <strong>Lietuvos</strong>priekrantėje stebimas neženklus vandens skaidrėjimas per pastarąjį dešimtmetį indeksonepaveikė, tačiau gali lemti indekso pokyčius jei ateityje didės.Užterštumas pavojingomis medžiagomisYra žinoma, jog dioksinų grupės teršalai, tame tarpe polichlorinti bifenilai (PCB), kenkiažuvų gonadų vystimuisi, trikdo lipidų akumuliaciją, o to pasėkoje mažina populiacijųreprodukcines galimybes. PCB pagrindiniai šaltiniai yra chemijos <strong>ir</strong> popieriaus gamybosindustrija, gyvenviečių <strong>ir</strong> gamyklų kanalizaciniai vandenys. Tarša sunkiaisiais metalais (pvz.,Cu, Zn, Ni, Cr) gali turėti poveikį genetinei įva<strong>ir</strong>ovei, paveikti fiziologinius <strong>ir</strong> endokrininiusprocesus vandens organizmuose. Brominių antip<strong>ir</strong>enų grupės (BFR, naudojami degumui mažintiįva<strong>ir</strong>iuose gaminiuose) teršalų kiekiai daugelyje Europos šalių didėja, tyrimai rodo, jog šieteršalai gali turėti poveikį žuvų reprodukcijai. Galimas ekotoksikologinis poveikis žuvims<strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> akvatorijoje net<strong>ir</strong>tas nors <strong>ir</strong> tikėtinas.Biologinis trikdymasNevietinių rūšių patekimas. <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje stebimas svetimkraštėsžuvų rūšies - juodažiočio grundalo (Neogobius melanostimus) plitimas. Šios rūšies invazijaturėjo įtakos žuvų bendrijos įva<strong>ir</strong>ovės indekso (Shanon indekso) reikšmės padidėjimui. RūšisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 295
Change language