Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Praturtinimo maistingomis ir organinėmis medžiagomis poveikis makrofitamsN ir P turinčių medžiagų patekimas. Tiesioginis šių medžiagų poveikis makrofitųvertikaliam pasiskirstymui mažai tikėtinas priekrantėje, kadangi maksimalus makrofitų gylis yraapribotas dėl šviesos trūkumo (Kiirikki, 1996; Bučas, 2009). Dominuojančio daugiamečioraudondumblio šakotojo banguolio produktyvumas santykinai žemas, maistinių medžiagųįsisavinimas lėtas (Bird et al., 1991), todėl, tikėtina, kad įprastomis sąlygomis rūšis nėratiesiogiai priklausoma nuo maistinių medžiagų. Kita vertus, skaičiavimai remiantis Lietuvospriekratnės duomenimis rodo, kad banguolio paplitimo maksimalus gylis įvairiose arealo vietosereikšmingai sutampa su sumažėjusiu vandens skaidrumu (r= 0.84, p< 0,001; n= 19), kuris savoruožtu neigiamai koreliuoja su bendro azoto koncentracija (r= -0.94, p< 0,001; n= 19).Šių maistinių medžiagų koncentracijos padidėjimas skatina eutrofikacijos procesus, kuriegali turėti grandininį poveikį dumbliams: padidėja nuosėdų kiekis dėl padidėjusio pelaginioproduktyvumo, sumažėja vandens skaidrumas bei šviesos prasiskverbimas į dugną ir paseklėjamakrofitų augimvietės maksimalus gylis (Kautsky et al., 1986). Vandens skaidrumas įtakamaksimaliam šakotojo banguolio gyliui aprašytas ankstesnėje pastraipoje. Johansson et al.(1998) nustatė, kad ši rūšis sugebėjo išlikti vietose, kur buvo santykinai didelės nuosėdųapkrovos dėl eutrofikacijos Baltijos jūroje, todėl manoma, kad raudondumblis gali toleruotitrumpalaikį nuosėdų poveikį. Užklotos nuosėdų sluoksniu dumblių sporos ir propagulės negalifotosintetinti dėl šviesos trūkumo (Vadas et al., 1992), todėl gali pasireikšti nuosėdų neigiamaspoveikis populiacijos atsistatymui.LiteratūraBird C.J., Saunders G.W., McLachlan J., 1991. Biology of Furcellaria lumbricalis (Hudson)Lamouroux (Rhodophyta: Gigartinales), a commercial carrageenophyte. Journal of AppliedPhycology, 3: 61-82.Blinova E.I. and Tolstikova N.E., 1972. Stocks of commercial agar-reach algae Furcellariafastigiata (Huds.) J. V. Lam. in the coast of Lithuania. Rastitelnye Resursy, 8 (3): 380-388 (inRussian).BPATPI, 2011. Projektas: Palangos paplūdimio papildymo smėliu aplinkos tyrimai irmonitoringas, II etapas. Aplinkos monitoringas. Tarpinė ataskaita. Vadovas S. Gulbinskas.Klaipėda. 41 p.Bučas M., 2009. Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V.Lamouroux) pasiskirstymo dėsningumai ir ekologinė reikšmė atviroje Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje. Klaipėdos universitetas. Daktaro disertacija: biomedicinos mokslai. Klaipėda, 124p.Bučas M., Daunys D. and Olenin S., 2007. Overgrowth patterns of the red algae Furcellarialumbricalis at an exposed Baltic Sea coast: The results of a remote underwater video dataanalysis. Estuarine and Coastal Marine Science, 75 (3): 308-316.Bučas M., Daunys D. and Olenin S., 2009. Recent distribution and stock assessment of the redalga Furcellaria lumbricalis on an exposed Baltic Sea coast: combined use of field survey andmodelling methods. Oceanologia, 51 (3): 1-19.Clark K.R., Warwick R.M. (1994) Change in mairne communities: An approach to statisticalanalysis and interpretation. Plymouth: Plymouth Marine Laboratory, 144 p.Eriksson B.K., Johansson G. & Snoeijs P., 1998. Long-term changes in the sublittoral zonationof brown algae in the southern Bothnian Sea. European Journal of Phycology, 33: 241–249.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS