Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
density (ind m -2 )LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13100001000Pygospio elegansOligochaetaOstracodaSaduria entomonMacoma balthicaHarmothoe sarsi1001010St Vid Sl Gf Sf St Vid Sl Gf Sf5.2-4 pav. Jautrių (kairėje) ir atsparių (dešinėje) dugno makrofaunos rūšių gausumo pokyčiai kintantdampingo poveikio intensyvumui. St – stiprus poveikis, Vid – vidutinis poveikis, Sl – silpnas poveikis,Gf - gilios kontrolės vietos, Sf- seklios kontrolės vietos.Vidutinis poveikis registurotas fragmentiško grunto pylimo teritorijose, kuriomsbūdingas kalvotas reljefas ir pavienio pylimo požymiai su dūlančios morenos pėdsakais (žvyro irgargždo laukai). Nors dugno makrofaunos gausumas apie 1,5 karto mažesnis nei kontrolinėsevietose, šį poveikį patiriančios teritorijos yra palankios stambioms ir judrioms rūšims (toliauvadinamos pylimui atspariomis), todėl pasižymi apie 60 % didesne bendrąja dugno makrofaunosbiomase. Tokios rūšys šioje zonoje pasiekia didesnį gausumą nei kontrolinėse vietose (5.2-4pav.). Dėl didelės reljefo ir paviršinių nuosėdų įvairovės šiose teritorijose rūšių skaičiusdidesnis, nei kontrolinėse vietose (vid. 9±1 rūšys/taksonai mėginyje).Silpno poveikio vietoms dažniausiai būdingi dūlančios morenos pėdsakai, išlygintasreljefas, nors ryškių vizualinių grunto gramzdinimo požymių, išskyrus kai kur dūlančiosmorenos pėdsakus, dugne nėra. Silpnas poveikis gali būti registruojamas dėl medžiagos sklaidosiš grunto pylimo teritorijos pylimo metu arba vėliau, dūlant ir sklindant išpiltai medžiagai. Norsbendras dugno makrofaunos gausumas gali būti iki 2 kartų sumažėjęs (1061±5 ind m -2 ), kitibendrieji rodikliai (bendra įvairovė, biomasė) tik nežymiai skiriasi nuo kontrolinių teritorijų(atitinkamai apie 12 rūšių/taksonų, 113,7±16,2 g m -2 ).Paplūdimių smėlio papildymas. Vertinat išpilto smėlio poveikį aplinkai ties Palanga2009-2010 m. reikšminga smėlio įtaka dugno augalijai nebuvo nustatyta (BPATPI, 2011).Tačiau, vykdant smėlio pylimo darbus iš laivo į paplūdimį palei Palangos pakrantę dėl techniniųvamzdyno pažeidimų neplanuotai buvo išpilta apie 15000 m 3 smėlio 8-9 m gylyje, kuris užėmėapie 9400 m 2 moreninio dugno su viena svarbiausių buveinę formuojančia daugiamečiuraudondumbliu šakotoju banguoliu (Furcellaria lumbricalis) (Bučas, 2009; BPATPI, 2011),plotą. Išpiltas smėlis sunaikino raudondumblio augimvietę, kuri sudaro apie 4 % bendrosaugimvietės plotą, todėl nors išpilto smėlio poveikis yra santykinai nedidelis, tačiau dėl vandensjudėjimo tikėtinas smėlio transportas ir poveikis dugno augalijai didesniame dugno plote.Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta (Bučas et al., 2007; 2009), kad abrazyvinis smėliopoveikis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, neigiamai įtakojančių raudondumblio pasiskirstymąiki 10 m gylio Lietuvos priekrantėje. Banguolio augimvietės maksimalus gylis siekia iki 16-17m, todėl išpilto smėlio poveikis didžiausio raudondumblio gylio pasikeitimui yra mažai tikėtinas(nebent pietinėje priekrantės dalyje, kur maksimalus banguolio augimvietės gylis siekia iki 10m).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS
Didžiausias šakotojo banguolioaugimvietės gylis, mSecchi gylis, mLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Akvatorijų uždarymas ir hidrotechniniai įrenginiai. Šiuo metu Lietuvos Baltijos jūrosvandenyse šio poveikio kol kas nėra, tačiau ateityje jis gali tapti aktualus. Tai pirmiausiai liečiajūroje planuojamus vėjo jėgainių parkus. Tikėtina, kad atsiradusios vertikalios konstrukcijosatviroje jūroje sudarys tinkamas naujas buveines epilitiniams augalams, ir padidins jų gyliopasiskirstymą, kur vandens skaidrumas dažniausiai yra didesnis negu arčiau kranto.Prie šio potencialaus poveikio Lietuvos vandenyse reikėtų paiminėti ir planuojamągiliavandenį uostą, kurio statyba sukurtų taip pat tinkamas buveines epilitiniams organizmams.Hidrologinių procesų pakeitimo poveikis makrofitamsDruskingumo pokyčiai. Šis poveikis mažai tiktinas Lietuvos priekrantėje, kadangidaugumą Baltijos jūros makrofitų rūšių yra prisitaikiusių prie mažesnio druskingumo(Wallentinus, 1991), o maksimalus makrofitų gylis yra apribotas dėl šviesos trūkumo (Kiirikki,1996; Bučas, 2009). Kritinis druskingumas šakotajam banguoliui yra mažesnis negu 3 PSU,kuris riboja raudondumblio paplitimą gilyn į Botnijos jūrą ir Suomijos įlanką (Kostamo &Mäkinen, 2006). Tačiau, Lietuvos priekrantėje 10 m gylyje ir gyliau druskingumas retaisumažėja mažiau 7 PSU, todėl druskingumo įtaka yra mažai tikėtina didžiausiam makrofitųaugimvietės gyliui.Vandens skaidrumo pokyčiai. Baltijos jūroje vandens skaidrumo sumažėjimasdažniausiai sietinas su eutrofikacija (Rönnberg & Bonsdorff, 2004), kurios metu padidėjanuosėdų kiekis dėl suintensyvėjusio pelaginio produktyvumo. Dėl šių procesų sumažėja šviesosprasiskverbimas į dugną ir augalų augimvietės maksimalus gylis paseklėja (Kautsky et al.,1986). 1965 m. Lietuvoje maksimalus šakotojo banguolio augimviečių gylis buvo 19 m(Kireeva, 1960), tuo tarpu eutrofikacijos periodu (1960-1980 m.) jis sumažėjo iki 14 m (Blinova& Tolstikova, 1972). Per paskutinį dvidešimtmetį didžiausias raudondumblio gylis padidėjo iki16 m (Olenin & Labanauskas, 1994; Labanauskas, 2000; Bučas, 2009). Maksimalaus šakotojobanguolio augimviečių gylio kaitos tendencijos sutampa su vandens skaidrumo (pagal Secchigylio matavimus) kaita priekrantėje bei atviroje Baltijos jūroje (5-5 pav.), todėl didžiausioraudondumblio gylio sumažėjimas gali būti paaiškinamas dėl bendros Baltijos jūroseutrofikacijos. Panašiai dėl eutrofikacijos procesų buvo stebėta šakotojo banguolio augimviečiųsumažėjimas arba beveik išnykimas Vokietijos (Messner & Von Oertzen, 1991), Lenkijos(Kruk-Dowgiallo, 1991), Švedijos (Eriksson et al., 1998) ir Estijos (Martin, 2000) vandenysenuo 1930-1960 m. iki 1980-1990 m. (Bučas, 2009).201816141210R 2 = 0,74864201,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0Secchi gylis, m4,03,53,02,5R 2 = 0,892,01,51,00,50,0450 500 550 600 650 700 750N (žiemos), mkg/l5-5 pav. Maksimalaus šakotojo banguolio augimviečių gylio priklausomybė nuo vandens skaidrumo(Secchi gylio) Lietuvos priekrantėje (kairėje) ir ryšys tarp vandens skaidrumo ir bendro azotokoncentracijos įvairiose šakotojo banguolio augimviečių vietose (Secchi gylio ir bendro azoto duomenysiš Lietuvos priekrantės 2003-2008 m., Jūrinių tyrimų departamento neskelbti duomenys).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS
- Page 238 and 239: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 240 and 241: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 242 and 243: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 244 and 245: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 246 and 247: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 248 and 249: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 250 and 251: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 252 and 253: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 254 and 255: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 256 and 257: 19611964196719701973197619791982198
- Page 258 and 259: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 260 and 261: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 262 and 263: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 264 and 265: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 266 and 267: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 268 and 269: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 270 and 271: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 272 and 273: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 274 and 275: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 276 and 277: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 278 and 279: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 280 and 281: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 282: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 285 and 286: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 287: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 291 and 292: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 293 and 294: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 295 and 296: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 297 and 298: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 299 and 300: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 301 and 302: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 303 and 304: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 305 and 306: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 307 and 308: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 309 and 310: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 311 and 312: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 313 and 314: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 315 and 316: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 317 and 318: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 319 and 320: Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
- Page 321 and 322: poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
- Page 323 and 324: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 325 and 326: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 327 and 328: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 329 and 330: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 331 and 332: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 333 and 334: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 335 and 336: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 337 and 338: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Didžiausias šakotojo banguolioaugimvietės gylis, mSecchi gylis, mLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Akvatorijų uždarymas <strong>ir</strong> hidrotechniniai įrenginiai. Šiuo metu <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>vandenyse šio poveikio kol kas nėra, tačiau ateityje jis gali tapti aktualus. Tai p<strong>ir</strong>miausiai liečiajūroje planuojamus vėjo jėgainių parkus. Tikėtina, kad ats<strong>ir</strong>adusios vertikalios konstrukcijosatv<strong>ir</strong>oje jūroje sudarys tinkamas naujas buveines epilitiniams augalams, <strong>ir</strong> padidins jų gyliopasisk<strong>ir</strong>stymą, kur vandens skaidrumas dažniausiai yra didesnis negu arčiau kranto.Prie šio potencialaus poveikio <strong>Lietuvos</strong> vandenyse reikėtų paiminėti <strong>ir</strong> planuojamągiliavandenį uostą, kurio statyba sukurtų taip pat tinkamas buveines epilitiniams organizmams.Hidrologinių procesų pakeitimo poveikis makrofitamsDruskingumo pokyčiai. Šis poveikis mažai tiktinas <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje, kadangidaugumą <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> makrofitų rūšių yra prisitaikiusių prie mažesnio druskingumo(Wallentinus, 1991), o maksimalus makrofitų gylis yra apribotas dėl šviesos trūkumo (Ki<strong>ir</strong>ikki,1996; Bučas, 2009). Kritinis druskingumas šakotajam banguoliui yra mažesnis negu 3 PSU,kuris riboja raudondumblio paplitimą gilyn į Botnijos jūrą <strong>ir</strong> Suomijos įlanką (Kostamo &Mäkinen, 2006). Tačiau, <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje 10 m gylyje <strong>ir</strong> gyliau druskingumas retaisumažėja mažiau 7 PSU, todėl druskingumo įtaka yra mažai tikėtina didžiausiam makrofitųaugimvietės gyliui.Vandens skaidrumo pokyčiai. <strong>Baltijos</strong> jūroje vandens skaidrumo sumažėjimasdažniausiai sietinas su eutrofikacija (Rönnberg & Bonsdorff, 2004), kurios metu padidėjanuosėdų kiekis dėl suintensyvėjusio pelaginio produktyvumo. Dėl šių procesų sumažėja šviesosprasiskverbimas į dugną <strong>ir</strong> augalų augimvietės maksimalus gylis paseklėja (Kautsky et al.,1986). 1965 m. Lietuvoje maksimalus šakotojo banguolio augimviečių gylis buvo 19 m(K<strong>ir</strong>eeva, 1960), tuo tarpu eutrofikacijos periodu (1960-1980 m.) jis sumažėjo iki 14 m (Blinova& Tolstikova, 1972). Per paskutinį dvidešimtmetį didžiausias raudondumblio gylis padidėjo iki16 m (Olenin & Labanauskas, 1994; Labanauskas, 2000; Bučas, 2009). Maksimalaus šakotojobanguolio augimviečių gylio kaitos tendencijos sutampa su vandens skaidrumo (pagal Secchigylio matavimus) kaita priekrantėje bei atv<strong>ir</strong>oje <strong>Baltijos</strong> jūroje (5-5 pav.), todėl didžiausioraudondumblio gylio sumažėjimas gali būti paaiškinamas dėl bendros <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>eutrofikacijos. Panašiai dėl eutrofikacijos procesų buvo stebėta šakotojo banguolio augimviečiųsumažėjimas arba beveik išnykimas Vokietijos (Messner & Von Oertzen, 1991), Lenkijos(Kruk-Dowgiallo, 1991), Švedijos (Eriksson et al., 1998) <strong>ir</strong> Estijos (Martin, 2000) vandenysenuo 1930-1960 m. iki 1980-1990 m. (Bučas, 2009).201816141210R 2 = 0,74864201,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0Secchi gylis, m4,03,53,02,5R 2 = 0,892,01,51,00,50,0450 500 550 600 650 700 750N (žiemos), mkg/l5-5 pav. Maksimalaus šakotojo banguolio augimviečių gylio priklausomybė nuo vandens skaidrumo(Secchi gylio) <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje (ka<strong>ir</strong>ėje) <strong>ir</strong> ryšys tarp vandens skaidrumo <strong>ir</strong> bendro azotokoncentracijos įva<strong>ir</strong>iose šakotojo banguolio augimviečių vietose (Secchi gylio <strong>ir</strong> bendro azoto duomenysiš <strong>Lietuvos</strong> priekrantės 2003-2008 m., Jūrinių tyrimų departamento neskelbti duomenys).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS
Change language