Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASGrunto pylimo poveikis makrofitamsTies Lietuvos krantais poveikis makrofitų pasiskirstymo gyliui nebuvo registruotas,tačiau teoriškai galimas jeigu gruntas bus pilamas vietovėse su didžiausiu makrofitųpasiskirstymo gyliu. Išpiltas gruntas fiziškai užkloja dugno augaliją, o smulkiadispersinėsnuosėdos apneša pačius makrofitus, taip sumažindami šviesos patekimą bei fotosintezę, todėlaugalai gali sunykti dėl užsitęsusio šio poveikio. Pagal modeliuotus dumblo sklaidos išdampingo rajono rezultatus, esant ramioms hidrologinėms sąlygoms (vėjo greitis apie 1 m/s)išpilto grunto sklaida yra santykinai nedidelė, tačiau prie stiprių vėjų (15 m/s) grunto sklaida galisiekti iki 27 km per parą (Jūrinių tyrimų konsorciumas, 2011). Atsižvelgiant įhidrometeorologines sąlygas grunto pylimas gali turėti poveikį dugno augalijai ne tik pylimovietoje, bet ir santykinai didesnėje priekrantės akvatorijoje.Grunto pylimo (dampingo) poveikis makrozoobentoso bendrijomsGrunto pylimas yra viena iš ūkinių veiklų, nuolat vykdoma keliose Lietuvos jūrinėsakvatorijose teritorijose – taip vadinamuose tolimajame ir artimajame sąvartynuose. Nuo 2000iki 2010 m. juose atitinkamai išpilta apie 9 mln. m 3 (apie 70 % morena) ir 1 mln. m 3 (daugiausiasmėlis) grunto.Poveikį sudaro i) tiesioginis dugno bendrijų užpylimas grunto gramzdinimo metu, ii)poveikis gretimoms akvatorijoms dėl pilamos medžiagos sklaidos ir sedimentacijos gruntogramzdinimo metu, bei iii) ilgalaikis poveikis dėl geomorfologinių dampingo rajono pokyčių beiišpiltos medžiagos migracijos į gretimas teritorijas. Poveikio dydis tiesiogiai priklauso nuogramzdinamos medžiagos kiekio ir sudėties, bei pylimo intensyvumo (lokalus arba ištisinispylimas), tačiau poveikio prigimtį (poveikis dėl užpylimo, nešmenų sklaidos pylimo metu irnešmenų sklaidos ilgame laikotarpyje dūlant išpiltai medžiagai) nustatyti dažniausiaineįmanoma.Dampingo rajone ir jo prieigose vyrauja visoje pietryčių Baltijoje paplitusi Macomabalthica bendrija, kuri pagal savo struktūrą skiriasi nuo seklesnių vandenų (1 mm) ir labai smulkių (

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.2-2 pav. Poveikio pasiskirstymas tolimojo sąvartyno teritorijoje ir gretimose akvatorijoseapibendrinant paviršinių dugno nuosėdų granuliometrinės sudėties ir dugno makrofaunosbendrijos struktūros analizės rezultatus (1 – stiprus poveikis, 2 – vidutinis poveikis, 3 – silpnaspoveikis, 4 ir 5 – atitinkamai seklios ir gilios kontrolinės vietos).252434192333Poveikio vietos203“Stipraus”poveikiovietos351411131512291 2 443 10 630 165421726 4827 1840938A2131 2283238 39A 5036 4641 4749 397372840AStress: 0,08“Seklios” kontrolės vietos“Gilios” kontrolėsvietos“Silpno” poveikiovietos“Stipraus” poveikio38 4135vietos34(2) “Gilios” 34(1) kontrolėsvietos1993322 4021 23 243948618 4651017271332 312 4225“Seklios”kontrolėsvietos20312616Stress: 0,08128“Vidutinio”poveikiovietos5-3 pav. Tyrimo vietų ordinacija (nMDS - non metric multidimensional scaling) pagal dugno nuosėdųgranuliometrinę sudėtį (kairėje) ir dugno makrofaunos gausumą (dešinėje) (stress

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASGrunto pylimo poveikis makrofitamsTies <strong>Lietuvos</strong> krantais poveikis makrofitų pasisk<strong>ir</strong>stymo gyliui nebuvo registruotas,tačiau teoriškai galimas jeigu gruntas bus pilamas vietovėse su didžiausiu makrofitųpasisk<strong>ir</strong>stymo gyliu. Išpiltas gruntas fiziškai užkloja dugno augaliją, o smulkiadispersinėsnuosėdos apneša pačius makrofitus, taip sumažindami šviesos patekimą bei fotosintezę, todėlaugalai gali sunykti dėl užsitęsusio šio poveikio. Pagal modeliuotus dumblo sklaidos išdampingo <strong>rajono</strong> rezultatus, esant ramioms hidrologinėms sąlygoms (vėjo greitis <strong>apie</strong> 1 m/s)išpilto grunto sklaida yra santykinai nedidelė, tačiau prie stiprių vėjų (15 m/s) grunto sklaida galisiekti iki 27 km per parą (Jūrinių tyrimų konsorciumas, 2011). Atsižvelgiant įhidrometeorologines sąlygas grunto pylimas gali turėti poveikį dugno augalijai ne tik pylimovietoje, bet <strong>ir</strong> santykinai didesnėje priekrantės akvatorijoje.Grunto pylimo (dampingo) poveikis makrozoobentoso bendrijomsGrunto pylimas yra viena iš ūkinių veiklų, nuolat vykdoma keliose <strong>Lietuvos</strong> jūrinėsakvatorijose teritorijose – taip vadinamuose tolimajame <strong>ir</strong> artimajame sąvartynuose. Nuo 2000iki 2010 m. juose atitinkamai išpilta <strong>apie</strong> 9 mln. m 3 (<strong>apie</strong> 70 % morena) <strong>ir</strong> 1 mln. m 3 (daugiausiasmėlis) grunto.Poveikį sudaro i) tiesioginis dugno bendrijų užpylimas grunto gramzdinimo metu, ii)poveikis gretimoms akvatorijoms dėl pilamos medžiagos sklaidos <strong>ir</strong> sedimentacijos gruntogramzdinimo metu, bei iii) ilgalaikis poveikis dėl geomorfologinių dampingo <strong>rajono</strong> pokyčių beiišpiltos medžiagos migracijos į gretimas teritorijas. Poveikio dydis tiesiogiai priklauso nuogramzdinamos medžiagos kiekio <strong>ir</strong> sudėties, bei pylimo intensyvumo (lokalus arba ištisinispylimas), tačiau poveikio prigimtį (poveikis dėl užpylimo, nešmenų sklaidos pylimo metu <strong>ir</strong>nešmenų sklaidos ilgame laikotarpyje dūlant išpiltai medžiagai) nustatyti dažniausiaineįmanoma.Dampingo rajone <strong>ir</strong> jo prieigose vyrauja visoje pietryčių Baltijoje paplitusi Macomabalthica bendrija, kuri pagal savo struktūrą sk<strong>ir</strong>iasi nuo seklesnių vandenų (1 mm) <strong>ir</strong> labai smulkių (

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!