Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Užterštumas pavojingomis medžiagomisYra žinoma, kad naftos išsiliejimų atveju trumpam sumažėja zooplanktono biomasė, kuriatsistato per 5 dienas, o zooplanktono užteršimas nafta išnyksta per 3 savaites (Johansson et al.,1980); ilgalaikių bendrijos struktūros pokyčių nestebima (Varela et al., 2006). Esant naftosišsiliejimui, galima fitoplanktono vystimosi depresija (Johansson et al., 1980; Liangfu et al.,1987), kuri įprastai tęsiasi 1-2 savaites (priklausomai nuo išpiltos naftos kiekio), o per 14-20dienų fitoplanktono struktūra ir jo gausumas pilnai atsistato. Taip pat yra žinoma (Galtsoff et al.,1935), kad 25 mg/l naftos koncentracija slopina fotosintezę, o žemesnės naftos koncentracijosatvirkščiai gali stimuliuoti fotosintezės procesą bei ląstelių dauginimąsi (Gordon & Prouse,1973). Sunkiųjų metalų atveju – stebimas kaupimasis Baltijos jūros planktone (Pempkowiak etal., 2006; Nfon et al., 2009). Poveikis Lietuvos IEZ yra nežinomas, skaidomų medžiagų atveju(naftos angliavandeniliai) tikėtinas trumpalaikis poveikis, sunkiųjų metalų ir sintetinių junginių –nuolatinis, galima bioakumuliacija ir biomagnifikacija, poveikis kitiems ekosistemoskomponentams per procesus mitybinėje grandinėje.Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomisPoveikis aktualiausias Kuršių marių vandenų poveikio zonoje, susijęs su planktonobendrijos struktūros pokyčiais, biomasės didėjimu. Praturtinimas maistingomis ir organinėmismedžiagomis padidina fitoplanktono gausumą, ir biomasę (chlorofilo koncentraciją), didinavandens žydėjimo dažnumą, intensyvumą bei žydėjimo trukmę. Keičiasi fitoplanktono struktūra(HELCOM 2009). Dėl eutrofikacijos didėjantis smulkaus fitoplanktono ir bakterioplanktonogausumas stimuliuoja mikrofagų populiacijų augimą, suprastėja planktofagių žuvų mitybos bazė(kiekis ir kokybė). Poveikis nuolatinis; įtaka kitiems ekosistemos komponentams - per procesusmitybinėje grandinėje.Biologinis trikdymasPoveikis svarbus visoje Lietuvos IEZ. Invazinės zooplanktono rūšys gali keisti bendrijosstruktūrą; Copepoda biomasė tiesiogiai susijusi su planktofagių žuvų augimo greičiu (Rahikainen& Stephenson, 2004), todėl galimas poveikis žuvų mitybinei bazei. Invazinė zooplanktono rūšisCercopagis pengoi mažina smulkių planktono filtratorių gausumą (Telesh, 2004). Be to, C.pengoi sukeltas “tinklų maras” Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje 1999 – 2000 m. vasaromisbuvo dažnas reiškinys žemyninėje Lietuvos priekrantės dalyje (Gasiūnaitė & Didžiulis, 2000).Fitoplanktono invazinių rūšių atsiradimas gali paveikti vietinio fitoplanktono struktūrą, vandensskaidrumą, ekosistemos funkcionavimą. Invazinės rūšys konkuruoja su vietinėmis dėlmaistmedžiagų (Olenina et al., 2010). Pastaraisiais metais svetimkraštė fitoplanktono rūšis -šarvadumblis Prorocentrun minimum yra pastovus, vėlyvos vasaros – rudens, fitoplanktonokomponentas pietinėje Baltijos jūros dalyje, įskaitant ir Lietuvos vandenis (BINLIT ataskaita2010; Olenina et al. 2010; neskelbti JTD monitoringo duomenys). Poveikis gali būti susijęs sukitais veiksniais, pvz., praturtinimu maistingosiomis medžiagomis, nes yra žinoma, kad P.minimum sėkmingą vystimąsi gali stimuliuoti tarša azotu (Pertola et al., 2005). Poveikisnuolatinis; įtaka kitiems ekosistemos komponentams - per procesus mitybinėje grandinėje.LiteratūraBINLIT, 2010. Biologinės invazijos Lietuvos ekosistemose klimato kaitos sąlygomis: priežastys,poveikis, prognozės. Projekto baigiamoji ataskaita 2010.Gasiūnaitė Z.R., 2000. Coupling of the limnetic and brackishwater plankton crustaceans in theCuronian lagoon (Baltic Sea). International Review of Hydrobiology, 85: 649-657.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 282