Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Dienų skaičius1960/19611961/19621962/19631963/19641964/19651965/19661966/19671967/19681968/19691969/19701970/19711971/19721972/19731975/19761976/19771977/19781978/19791979/19801980/19811981/19821982/19831983/19841984/19851985/19861986/19871987/19881988/19891989/19901990/19911991/19921992/19931993/19941994/19951995/19661996/19971997/19981998/19991999/20002000/20012001/20022002/20032003/20042004/2005LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13XX amžiaus 6-7 dešimtmečiuose jūros priekrantėje pirminės ledų formos (ledo adatos,ižas, tamsus ir šviesus lanksledis ir kt.) vidutiniškai pasirodydavo gruodžio viduryje irnuledėdavo (galutinai ištirpdavo) iki balandžio 1 dienos (Climatological ice atlas for theBaltic Sea, 1982).1-21 pav. Ledo priešalas jūros priekrantėje (kairėje – 2003 m., dešinėje – 2009 m., nuotraukos I.Dailidienės).Pastaruoju metu dažniausiai ledai jūroje Lietuvos dalyje pasirodo gruodžio mėnesį irnuledėja kovo mėnesį. Būna žiemų, kai ledai stebimi tik kelias dienas arba ledo reiškinių pervisą žiemos sezoną jūroje nebūna. Klimato kaita labiausiai sušvelnino žiemas, todėl yrastebimas dienų su ledo reiškiniais Baltijos jūroje mažėjimas (1-22 pav.). Dienų skaičiaus suledu mažėjimas yra atvirkščiai proporcingas metiniam vandens temperatūros augimui. TiesLietuvos priekrante vidutiniškai ledo reiškinių trukmė per 1961-2009 metų laikotarpį yrasumažėjusi apie 50 procentų (Dailidienė ir kt. 2010).120Klaipėda (jūra)10080y = -0.781x + 71.113R² = 0.133360402001-22 pav. Dienų skaičiaus su ledo reiškiniais kaita Baltijos priekrantėje ties Klaipėda (Dailidiene,2007).Dėl per reto stebėjimo tinklo Lietuvos akvatorijai sudaryti ledų nuotraukas ir teritorinįpasiskirstymą yra problemiška. Matavimų ties Klaipėda, Nida ir Palanga nepakanka, todėlrekomenduotina papildyti ledų matavimų monitoringą stotimi prie Būtingės ar Šventosiosgyvenvietės. Šioje šiaurinėje Lietuvos Baltijos jūros dalyje, esant vidutinėms ir šaltomsžiemoms, dažnai susiformuoja ledo „liežuvis“ ir didesnės ledų sangrūdos (1-23 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 28
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pažymėtina, kad ledo reiškiniai kartais neužfiksuojami (nestebimi) dėl blogo matomumo.Ledų stebėjimus ir monitoringą rekomenduotina stiprinti.1-23 pav. Ledo laukas pietryčių Baltijoje (MODIS palydovinė nuotrauka 2003 m. sausio 6 d.).Vandens srovės. Baltijos jūroje vyrauja bendra šiaurės pusrutulyje būdinga Korioliojėgos veikiama cikloninio tipo (prieš laikrodžio rodyklę) vandens masių pernaša (1-24 pav.),todėl LR Baltijos dalyje vyrauja vandens masių pernaša išilgai kranto iš pietų į šiaurę.Baltijos jūros hidrodinamika labiausiai priklauso nuo virš jos vykstančių atmosferosprocesų. Greitų atmosferos procesų sąveika su inertiška vandens mase sukuria sudėtingąpaviršinių ir gilesnių tėkmių kompleksą. Pagal susiformavimo pobūdį Baltijos jūroje stebimostokios pagrindinės tėkmių rūšys (Гидрометеорологические, 1983):1. Statinės vandens masės ir besikeičiančio (praeinant ciklonams) slėgio lauko viršvandens paviršiaus sąveikoje formuojasi ilgosios priverstinės bangos. Atviroje jūroje tokiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 29
- Page 1 and 2: Klaipėdos universitetoBaltijos paj
- Page 3 and 4: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 5: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 8 and 9: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 10 and 11: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 12 and 13: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 14 and 15: SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVO
- Page 16 and 17: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 18 and 19: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 20 and 21: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 22 and 23: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 24 and 25: Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS
- Page 26 and 27: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 30 and 31: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 32 and 33: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 34 and 35: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 36 and 37: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 38 and 39: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 40 and 41: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 42 and 43: Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
- Page 44 and 45: 12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
- Page 46 and 47: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 48 and 49: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
- Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
- Page 54 and 55: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 60 and 61: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 62 and 63: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 64 and 65: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 69 and 70: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 71 and 72: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 73 and 74: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 75 and 76: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 77 and 78: iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
Dienų skaičius1960/19611961/19621962/19631963/19641964/19651965/19661966/19671967/19681968/19691969/19701970/19711971/19721972/19731975/19761976/19771977/19781978/19791979/19801980/19811981/19821982/19831983/19841984/19851985/19861986/19871987/19881988/19891989/19901990/19911991/19921992/19931993/19941994/19951995/19661996/19971997/19981998/19991999/20002000/20012001/20022002/20032003/20042004/2005LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13XX amžiaus 6-7 dešimtmečiuose <strong>jūros</strong> priekrantėje p<strong>ir</strong>minės ledų formos (ledo adatos,ižas, tamsus <strong>ir</strong> šviesus lanksledis <strong>ir</strong> kt.) vidutiniškai pas<strong>ir</strong>odydavo gruodžio viduryje <strong>ir</strong>nuledėdavo (galutinai išt<strong>ir</strong>pdavo) iki balandžio 1 dienos (Climatological ice atlas for theBaltic Sea, 1982).1-21 pav. Ledo priešalas <strong>jūros</strong> priekrantėje (ka<strong>ir</strong>ėje – 2003 m., dešinėje – 2009 m., nuotraukos I.Dailidienės).Pastaruoju metu dažniausiai ledai jūroje <strong>Lietuvos</strong> dalyje pas<strong>ir</strong>odo gruodžio mėnesį <strong>ir</strong>nuledėja kovo mėnesį. Būna žiemų, kai ledai stebimi tik kelias dienas arba ledo reiškinių pervisą žiemos sezoną jūroje nebūna. Klimato kaita labiausiai sušvelnino žiemas, todėl yrastebimas dienų su ledo reiškiniais <strong>Baltijos</strong> jūroje mažėjimas (1-22 pav.). Dienų skaičiaus suledu mažėjimas yra atv<strong>ir</strong>kščiai proporcingas metiniam vandens temperatūros augimui. Ties<strong>Lietuvos</strong> priekrante vidutiniškai ledo reiškinių trukmė per 1961-2009 metų laikotarpį yrasumažėjusi <strong>apie</strong> 50 procentų (Dailidienė <strong>ir</strong> kt. 2010).120Klaipėda (jūra)10080y = -0.781x + 71.113R² = 0.133360402001-22 pav. Dienų skaičiaus su ledo reiškiniais kaita <strong>Baltijos</strong> priekrantėje ties Klaipėda (Dailidiene,2007).Dėl per reto stebėjimo tinklo <strong>Lietuvos</strong> akvatorijai sudaryti ledų nuotraukas <strong>ir</strong> teritorinįpasisk<strong>ir</strong>stymą yra problemiška. Matavimų ties Klaipėda, Nida <strong>ir</strong> Palanga nepakanka, todėlrekomenduotina papildyti ledų matavimų monitoringą stotimi prie Būtingės ar Šventosiosgyvenvietės. Šioje šiaurinėje <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje, esant vidutinėms <strong>ir</strong> šaltomsžiemoms, dažnai susiformuoja ledo „liežuvis“ <strong>ir</strong> didesnės ledų sangrūdos (1-23 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 28
Change language