Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.7 Klimato kaitos poveikis teršalų koncentracijoms jūroje ir žmogaus maistuinaudojamuose jūros produktuoseKlimato kaita gali sąlygoti teršalų Baltijos jūroje toksiškumo pokyčius, suintensyvintibiomagnifikaciją, taip per mitybos grandines paveikdama visas organizmų grupes (Schiedek etal., 2007). Tokiu būdu klimato kaita gali turėti įtakos ir teršalų, esančių žmonėms vartotiskirtose žuvyse ir kituose jūros maisto produktuose, kaupimuisi, gali būti stebimi dažnesniatvejai, kuomet viršijamas teisės aktuose nustatytos didžiausios leistinos tam tikrų teršalų(sunkiųjų metalų, dioksinų, PCB, PAA) koncentracijos. Vis dėlto duomenų apie klimato kaitospoveikį konkretiems teršalų lygiams maistui naudojamose žuvyse bei kituose jūros produktuosetrūksta. Galima daryti prielaidą, jog klimato kaitos įtakoti pokyčiai susiję su teršalųkoncentracijų pasikeitimais jūrų aplinkoje gali atitinkamai įtakoti teršalų, esančių žmonėmsvartoti skirtose žuvyse ir kituose jūros maisto produktuose, kaupimosi pokyčius.LiteratūraSchiedek D., Sundelin B., Readman J. W., Macdonald R. W. 2007. Interactions between climatechange and contaminants. Marine Pollution Bulletin 54: 1845–1856JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135 SKIRTINGŲ APLINKOS SAVYBIŲ IR POVEIKIŲ JIEMSINTEGRUOTAS VERTINIMASŠiame skyriuje pateikiami skirtingų aplinkos savybių ir pavojų bei poveikių jiems (pagalJSPD III priedo 1 lentelę) analizė ir atskirų rūšių, populiacijų ir buveinių dydžio, pažeidžiamumoir gebėjimo atsikurti integruotas vertinimas (pagal JSPD III priedo 2 lentelę) (sutarties veikla1.1.9). Svarbiausi žinomi pavojai ir poveikiai jūros rajone (Lietuvos Baltijos jūroje) buvoišsamiai aprašyti I-oje tarpinėje ataskaitoje (JTK, 2011). Poveikių vertinimui naudojami šiekriterijai:• nežinomas - aktualumas jūros rajonui nežinomas, duomenų apie poveikį nėra;• tikėtinas - poveikis žinomas kitose Baltijos jūros dalyse arba kitose jūrose, teoriškaitikėtinas ir Lietuvos Baltijos jūroje, tačiau duomenų apie tai nėra;• stebimas - yra žinomi tiesioginiai arba netiesioginiai poveikio požymiai,• nėra - yra duomenų, kad Lietuvos Baltijos jūroje poveikio nėra.Poveikių mechanizmas konkretizuojamas pagal rodiklius pasiūlytus HELCOMCORESET (2011) projekte. Šis projektas kartu su HELCOM MONAS grupe bei HELCOMTARGREV projektu siekia atrinkti ribotą biologinės įvairovės, teršiančių medžiagų ireutrofikacijos rodiklių rinkinį, kuris tiktų visai Baltijos jūrai (4.7-1 pav.).4.7-1 pav. HELCOM CORESET svarbiausi rodikliai (angl. core indikators) reprezentuojarinkinį iš platesnio sąrašo indikatorių, vertinimų ir duomenų. Svarbiausi rodikliai, naudojamiaplinkos būkles vertinimui, atrinkti pagal bendrus HELCOM indikatoriams taikomus principus(HELCOM CORESET, 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.7 Klimato kaitos poveikis teršalų koncentracijoms jūroje <strong>ir</strong> žmogaus maistuinaudojamuose <strong>jūros</strong> produktuoseKlimato kaita gali sąlygoti teršalų <strong>Baltijos</strong> jūroje toksiškumo pokyčius, suintensyvintibiomagnifikaciją, taip per mitybos grandines paveikdama visas organizmų grupes (Schiedek etal., 2007). Tokiu būdu klimato kaita gali turėti įtakos <strong>ir</strong> teršalų, esančių žmonėms vartotisk<strong>ir</strong>tose žuvyse <strong>ir</strong> kituose <strong>jūros</strong> maisto produktuose, kaupimuisi, gali būti stebimi dažnesniatvejai, kuomet v<strong>ir</strong>šijamas teisės aktuose nustatytos didžiausios leistinos tam tikrų teršalų(sunkiųjų metalų, dioksinų, PCB, PAA) koncentracijos. Vis dėlto duomenų <strong>apie</strong> klimato kaitospoveikį konkretiems teršalų lygiams maistui naudojamose žuvyse bei kituose <strong>jūros</strong> produktuosetrūksta. Galima daryti prielaidą, jog klimato kaitos įtakoti pokyčiai susiję su teršalųkoncentracijų pasikeitimais jūrų aplinkoje gali atitinkamai įtakoti teršalų, esančių žmonėmsvartoti sk<strong>ir</strong>tose žuvyse <strong>ir</strong> kituose <strong>jūros</strong> maisto produktuose, kaupimosi pokyčius.LiteratūraSchiedek D., Sundelin B., Readman J. W., Macdonald R. W. 2007. Interactions between climatechange and contaminants. Marine Pollution Bulletin 54: 1845–1856JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!