Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.6 Klimato kaitos poveikis eutrofikacijaiDauguma žmogaus veiklos įtakotų klimato pokyčių scenarijų, nepaisant tam tikrųprieštaravimų, prognozuoja jūros vandens šiltėjimą, ypač šaltuoju laikotarpiu (BACC, 2008;Harley et al., 2006). Kitas nurodomas reikšmingas prognostinis pakitimas yra kritulių kiekiopadidėjimas. Baltijos jūros eutrofikacijos atžvilgiu pastarasis veiksnys lems gausėjančiąbiogeninių medžiagų prietaką į ekosistemą, ypač priekrantės vandenis (Woss et. al., 2005).Poveikį priekrantės vandenims taip pat sąlygos ir jūros lygio padidėjimas, kuris lems ne tikerozijos didėjimą, bet ir ženklesnį štormingumą (Harley et al., 2006).Maistingųjų medžiagų (N ir P) režimo atžvilgiu labai svarbus yra šiltesnio vandens masiųsusiformavimas žiemą, kuris neleidžia paviršinių sluoksnių vandens temperatūrai pasiektimaksimalaus tankio (didžiosios dalies Baltijos jūros atžvilgiu tai apie 2,5°C) ir tokiu būdusumažina pavasarinę vandens masių recirkuliaciją. Neįvykus šiam persimaišymui, po termo- irhaloklinu susikaupusios maistingosios medžiagos bent laikinai sustabdomos nuo patekimo įpaviršinius sluoksnius, kur skatintų fitoplanktono vystymąsi. Kita vertus, stagnacijos laikotarpiuiužsitęsus, priedugnyje formuotųsi hipoksijos arba anoksijos aplinka, kas iš dugno nuosėdųišlaisvintų gausiai susikaupusiusius fosforo junginius. Šie junginiai palaipsniui difunduotų įeufotinę zoną skatindami nepageidautinus eutrofikacijos procesus, ypač azotą fiksuojančiųcianoprokariotų vystymąsi (Hille, 2005; Danielsson et al., 2006; Neumann, Schernewski, 2008).Baltijos jūros bedeguonių zonų atsiradimą sąlygoja ir Šiaurės jūros vandenų pritekėjimas,kurių dažnumas gali padidėti ar sustiprėti keičiantis atmosferos dinaminėms charakteristikoms.Dažnesni pritekėjimai praturtintų priedugnio vandenis deguonimi, kas skatintų fosforo junginiųsurišimą ir mažintų eutrofikaciją, tačiau tuo pačiu lemtų gausius oksiduotų azoto formųsusidarymą, kurių migracija į paviršinius sluoksnius eutrofikaciją skatintų.Visumoje, žmogaus veiklos sąlygoti klimato pokyčiai tiesiogiai lems maistingųjųmedžiagų kiekybines charakteristikas eufotinėje zonoje ir priekrantėje. Tačiau klimatinių sąlygųpokyčių netiesioginis poveikis ekosistemai taip pat gali būti ženklus. Nurodoma (BACC, 2008),jog vandens temperatūros padidėjimas reikšmingai paspartintų bakterijų sąlygojamusbiogeocheminius virsmus: eufotinėje zonoje mineralizacijos procesus, o giliuose sluoksniuose(anaerobinėse sąlygose) - azoto junginių transformaciją ir pašalinimą dėl denitrifikacijos iranaerobinio amonio oksidacijos (ANAMOX) procesų paspartėjimą.Šalia kitų globalių antropogeninio poveikio sąlygojamų pokyčių aktualūs yra angliesdvideginio ir ultravioletinio spinduliavimo poveikių pokyčiai. Nepaisant reikšmingos įtakossausumos augalams, vandenyje padidėjusi anglies dvideginio (CO 2 ) koncentracija neturėtųreikšmingai įtakoti produktyvumo pokyčių, ir tuo pačiu didinti eutrofizacijos (Harley et al.,2006). Manoma, kad padidėjus CO 2 koncentracijai ir tuo pačiu rūgštingumui, net ir esantpakankamam maistingųjų medžiagų kiekiui ir santykiui, cianoprokariotai turėtų prarastikonkurencingumą kitų fotosintetinančių organizmų (pvz. titnaginių) atžvilgiu (BACC, 2008).Tačiau pH pokyčiai gali tapti reikšmingu veiksniu daugeliui biologinių procesų, tame tarpe irbiogeocheminių transformacijų eigai.Visgi, labiausiai tikėtinas ir aiškus klimato kaitos poveikių scenarijus eutrofikacijos eigaiBaltijos jūroje yra jos tiesioginis skatinimas dėl labai reikšmingai padidėsiančių ištirpusiųorganinių ir mineralinių junginių (azoto, fosforo, silicio, o taip pat ir organinių ir neorganiniųanglies junginių) prietakos į jūrą iš upių baseino. Tai savo ruožtu lems prognozuojamaspadidėjęs kritulių kiekis ir dėl to spartėjantys eroziniai procesai baseine. Šie procesai gali taptiypač reikšmingi priekrantės zonose, kurios ir pastaruoju metu pasižymi padidėjusia eutrofiniųprocesų sparta.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270