13.07.2015 Views

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.5 Klimato kaitos poveikis jūriniams mitybos tinklamsKlimato kaita (pvz. kylanti temperatūra, mažėjantis druskingumas) daugiau arba mažiaupaveiks visus mitybinio tinklo komponentus nuo bakterijų iki <strong>jūros</strong> paukščių <strong>ir</strong> žinduolių.Fizinių parametrų <strong>ir</strong> kai kurių ekosistemos funkcijų (p<strong>ir</strong>minės produkcijos didėjimas, ankstesnispavasarinis vandens žydėjimas) pasikeitimų prognozės yra ganėtinai patikimos. Tuo tarpuklimato kaitos poveikio mitybos tinklams <strong>ir</strong> bendrijų struktūrai prognozės išlieka mažiau aiškios(BACC, 2008).Žemiau pateikiame kai kurių pagrindinių mitybinio tinklo komponentų funkcijų atsaką įkylančią vandens temperatūrą bei mažėjantį druskingumą (BACC, 2008).Zooplanktonas. Temperatūros pokyčiai svarbesni pav<strong>ir</strong>šinio vandens sluoksniozooplanktono bendrijai t.y. smulkesniems vėžiagyviams, verpetėms <strong>ir</strong> šakotaūsiams, tuo tarpuneritinėms giliau besilaikančioms rūšims Pseudocalanus acuspes (<strong>ir</strong> greičiausiai Temora)didesnį efektą turės druskingumo pokyčiai. Tokiu būdu, vasarą, dėl ilgėjančios trukmės ramausoro laikotarpių su aukštomis temperatūromis bei mažu druskingumu, pelaginėje mitybosgrandinėje svarbiausią vietą užims smulkus mezozooplanktonas, šakotaūsiai, verpetės beiAcartia spp. bei galimai pagausės jais mintančių medūzų. Tuo tarpu planktofagės žuvysbrėtlingis <strong>ir</strong> strimelė, bei menkių jaunikliai p<strong>ir</strong>menybę teikia neritiniams <strong>ir</strong>klakojamsPseudocalanus bei Temora, sukaupiantiems didesnius kiekius energijos. Dėl to sumažėjęsdruskingumas pablogins pagrindinių silkinių žuvų <strong>ir</strong> menkių jauniklių augimo sąlygas.Žuvys. Menkės, kertinės rūšies <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> pelaginiame mitybos tinkle, ikrų vystymasis<strong>ir</strong> populiacijos atsikūrimo potencialas priklauso nuo temperatūros <strong>ir</strong> druskingumo (žr. aukščiau).Sumažėjus menkės populiacijai įsivyravęs silkinių planktofagių žuvų dominavimas dėl tolesniųklimato pokyčių stabilizuosis.Ruoniai. Daugelyje klimato kaitos scenarijų prognozuojamas ledo dangos plotųmažėjimas, bei ledo dangos trukmės trumpėjimas. Tai labiausiai paveiks žieduotųjų ruoniųpopuliaciją, nes jų veisimuisi būtina ledo danga. Kitoms ruonių rūšims klimato poveikis nėraaiškus, pastebimas sausumoje vaikus vedančių ilgasnukių ruonių didesnis m<strong>ir</strong>tingumas. <strong>Lietuvos</strong>priekrantės vandenyse ruonių aptinkamumas turėtų dar labiau sumažėti.Paukščiai. Globalinis atšilimas labiausiai įtakos migruojančius <strong>ir</strong> žiemojančius paukščius<strong>Baltijos</strong> jūroje. Žiemos klimatinės sąlygos labai svarbios vandens paukščių pasisk<strong>ir</strong>stymui.Beveik 10 milijonų paukščių pasisk<strong>ir</strong>stymo žiemos metu pasikeitimai be abejonės turės įtakos jųmaisto resursams. Didžiąją šių paukščių dalį sudaro nardantys fito- <strong>ir</strong> zoobentofagai.Žiemaviečių pasislinkimas į šiaurę turės įtakos dugno augmenijai <strong>ir</strong> moliuskų ištekliamsšiaurinėje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje, tuo tarpu piečiau esančios žiemavietės turėtų būti mažiaunaudojamos.LiteratūraThe BACC Author Team. 2008. Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin. Berlin:Springer-Verlag, 474 pJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!