Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Leppäkoski E. and Olenin S. 2001. The meltdown of biogeographical peculiarities of the BalticSea: the interaction of natural and manmade processes. Ambio, 30, 4-5, 202-209Olenina I., Kownacka J., 2010. An unusual phytoplankton event five years later: the fate of theatypical range expansion of marine species into the south-eastern Baltic. -HELCOM IndicatorFact Sheets 2010. Online. [27.12.2010], http://www.helcom.fi/environment2/ifs/en_GB/cover/JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.4 Klimato kaitos poveikis komerciniams tikslams naudojamiems jūrosproduktamsParametrų pokyčiai, sąlygoti klimato kaitos ir turintys įtakos verslinėms žuvims:vandens temperatūros kilimas;vandens druskingumo mažėjimas.Klimato kaita gali tiesiogiai ar netiesiogiai veikti verslines žuvis: jų augimą,išgyvenamumą, produkciją, vislumą, joms reikalingo maisto prieinamumą, lervučių pernešimą.Klimato kaitos sąlygoti druskingumo ir deguonies pokyčiai tiesiogiai neigiamai veikiamenkių išteklius per ikrų išgyvenamumą, ir netiesiogiai neigiamai – per zooplanktonoPseudocalanus sp. gausumą, kuriais minta menkių lervos. Klimato kaita nulemia jūros vandensdruskingumo bei deguonies koncentracijos gilesniuose vandens sluoksniuose mažėjimą, omenkių ikrams sėkmingai vystytis būtinas >11 ‰ ir >2mLL-1 O2 koncentracijos vanduo. Dėltos pačios priežasties (druskingumo/O2 konc. pokyčių) mažėja menkių lervučių mitybiniošaltinio – vėžiagyvių Pseudocalanus sp.– gausumas.Priešinga situacija stebima su brėtlingių ištekliais – jų gausumą teigiamai veikia klimatokaita. Aukštesnės vandens temperatūros teigiamai veikia brėtlingių veisimąsi, kadangi jie, norsnerštaviečių akvatorijos ir persidengia su menkių nerštavietėmis, neršia seklesniuose vandenssluoksniuose nei menkės, o jų ikrelių išgyvenamumas labiausiai priklauso nuo temperatūros.Kadangi žiemos metu temperatūros kyla, padidėjo ir jų išgyvenamumas. Be to, netiesioginisteigiamas efektas brėtlingių išteklių būklei pasireiškia dėl pagerėjusių mitybinių sąlygų jųlervutėms - Acartia spp gausėjimo, kurį apsprendžia kylanti vandens temperatūra. Teigiamakoreliacija tarp kylančios vandens temperatūros ir strimelių gausumo nustatyta Baltijos jūrosšiaurinėje bei centrinėje dalyje, Rygos įlankoje. Manoma, kad to priežastis taip pat galėtų būtizooplanktono pagausėjimas. Gausėjantys silkinių šeimos žuvų ištekliai neigiamai įtakoja menkiųišteklius, kaip plėšrūnai tiesiogiai veikdami menkių ikrų ir lervučių išgyvenamumą. Jeiguklimato kaita teigiamai paveiktų šių žuvų rūšių populiacijas, tokiu būdu ir toliau centrinėjeBaltijos jūros dalyje dominuotų silkinių šeima, t.y. strimelės ir brėtlingiai.Spėjama, kad sąveika tarp klimato kaitos ir eutrofikacijos gali turėti neigiamą poveikįbentinėms rūšims (menkėms, plekšnėms) dėl padidėjusios anoksijos pasireiškimo tikimybėsgilesniuose vandens sluoksniuose kylant vandens temperatūrai. Šaltamėgių žuvų (pvz., lašišos)arealai, kylant temperatūrai, turėtų trauktis. Kita vertus, kai kurios rūšys gali praplėsti savoarealą labiau į šiaurę, jei tik sumažėjęs druskingumas yra jų tolerancijos ribose. Vis dėltotikriausiai nauji imigrantai nesugebės kompensuoti tokių rūšių kaip menkių ar plekšnių biomasėssumažėjimo.Atsižvelgiant į šiuos klimato kaitos sąlygojamus reiškinius, verslinių žuvų ištekliųvaldymas turėtų atkreipti dėmesį į abiotinių sąlygų variacijas (kintančias kiekvienų metųpalankias/ nepalankias verslinėms žuvims hidrologines, klimatines sąlygas). Šiuo metu, esantpalankioms klimato sąlygoms brėtlingių populiacijai, reiktų intensyvinti jų žvejybą, o menkiųatžvilgiu žvejybos intensyvumą mažinti, atsižvelgiant į neigiamą klimato kaitos poveikį jųreprodukcijai.LiteratūraMackenzie et al. 2007. Impact of 21st century climate change on the Baltic Sea fish communityand fisheries. Global Change Biology 13: 1348–1367Ojaveer E., Kalejs M. 2005. The impact of climate change on the adaptation of marine fish inthe Baltic Sea. ICES Journal of Marine Science 62: 1492-1500JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Leppäkoski E. and Olenin S. 2001. The meltdown of biogeographical peculiarities of the BalticSea: the interaction of natural and manmade processes. Ambio, 30, 4-5, 202-209Olenina I., Kownacka J., 2010. An unusual phytoplankton event five years later: the fate of theatypical range expansion of marine species into the south-eastern Baltic. -HELCOM IndicatorFact Sheets 2010. Online. [27.12.2010], http://www.helcom.fi/env<strong>ir</strong>onment2/ifs/en_GB/cover/JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!