Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 134.3 Klimato kaitos poveikis nevietinėms rūšimsBaltijos jūros Lietuvos vandenyse neseniai buvo pastebėtos naujos šiam regionuititnagdumblių Cerataulina pelagica (P.T. Cleve) HENDEY, Chaetoceros cf. brevis Schütt, kurisvėliau, atsirandant šios rūšies sporoms, buvo apibūdintas kaip Chaetoceros lorenzianus Grunow,ir Dactyliosolen fragilissimus (BERGON) HASLE rūšys. Šie titnagdumbliai iki šiol buvožinomi tik iš vakarinės jūros dalies (Kategato bei Orezundo), kur vandens druskingumas viršija10 ‰; šiauriniuose bei rytiniuose Baltijos rajonuose šios rūšys dar nebuvo pastebėtos.Baltijos jūros Lietuvos vandenyse šios rūšys buvo pastebėtos pirmą kartą 2005 m. ir nuo tolaiko pakankamai reguliariai aptinkamos rudeniniame fitoplanktone (Olenina et al., 2010). Jųmasinis vystymasis (iki 0,5 mln.ląst./l, 33 % nuo viso fitoplanktono gausumo) visoje Lietuvosakvatorijoje buvo pastebėtas esant vandens temperatūrai 9.0-10.8 ºC bei druskingumui - 6.27-7.26 ‰. Suminė biomasė siekė 3,8 mg/l (iki 82% nuo bendros biomasės) (Olenina ir Kownacka,2010).Šių rūšių atsiradimas Lietuvos priekrantėje labiausiai sietinas su gamtiniais veiksniais(druskingo vandens įtekėjimais), negu su antropogeniniais vektoriais (pvz. introdukcija su laivųbalastiniais vandenimis), tačiau tas faktas, kad rūšys įsikūrė Lietuvos vandenyse gali reikšti, kadaplinkos sąlygos rytinėje Baltijoje pasikeitė ir tapo palankesnės sūriavandenėms rūšims(BINLIT ataskaita, 2010; Olenina ir Kownacka, 2010).Yra pastebėta ir kitų ilgalaikės jūros aplinkos sąlygų kaitos požymių: padažnėjęmelsvabakterių ir diatominių dumblių žydėjimai, svetimkraščių termofilinių dumblių atplitimasiš Šiaurės jūros į Kategatą ir Beltų sąsiaurius (pvz., Gyrodinium cf. aureolum, Alexandriumminutum ir Gymnodinium catenatum) (Dippner et al., 2008). Prognozuojami vandensdruskingumo pokyčiai greičiausiai turės įtakos šių bei kitų nevietinių rūšių paplitimui irpasiskirstymui Baltijos jūroje.Dėl ypatingų ekologinių bruožų ir evoliucinės istorijos, Baltijos jūra dažniau yranevientinių rūšių „gavėjas“, nei „donoras“. Šios rūšys plinta tiek iš gretimų vidaus vandenųekosistemų, tiek iš kaimyninių jūrų ir netgi tolimų vandenynų pakrančių. Pastaruoju metuBaltijos jūroje atsiranda vis daugiau organizmų, natūraliai paplitusių šilto klimato kraštuose(Leppäkoski ir Olenin, 2001). Šiuo metu Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje yra įsikūrusios tikdvi tokios rūšys: žuvų parazitas nematodas Anguillicola crassus (natūraliai paplitęs Indijosvandenyne) bei gauruotažnyplis krabas Eriocheir sinensis (natūraliai paplitęs Pietryčių Azijoje).Tačiau pasitvirtinus klimato kaitos (ir, atitinkamai, vandens temperatūros, druskingumo,radiacijos kiekio pokyčių) prognozėms, galima tikėtis didesnio egzotinių rūšių antplūdžio.Tikėtina, jog nevietinės rūšys gali įgauti privalumą prieš vietines, nesugebančias prisitaikyti priepasikeitusių aplinkos sąlygų. Ilgainiui Baltijos jūrai būdingos vidutinių platumų rūšys gali būtipakeistos šiltamėgėmis rūšimis, sugebančiomis prisitaikyti prie meso- ir oligohalininių jūrosbuveinių sąlygų (Dippner et al., 2008).LiteratūraBINLIT (Biologinės invazijos Lietuvos ekosistemose klimato kaitos sąlygomis: priežastys,poveikis, prognozės) projekto baigiamoji ataskaita 2010Dippner JW, Vuorinen I, Daunys D., Flinkman J, Halkka A, Köster FW, Lehikoinen E,MacKenzie BR, Möllmann C, Møhlenberg F, Olenin S, Schiedek D, Skov H, and Wasmund N.2008. Climate-related Marine Ecosystem Change. In: Assessment of Climate Change for theBaltic Sea Basin. The BACC Author Team. Regional Climate Studies. Springer: 309-377JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270