Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13aišku, kuris poveikis yra didesnis. Šiuo metu yra pernelyg mažai informacijos siekiantprognozuoti, kaip klimato kaita (kylanti vandens temperatūra, didėjantis kritulių kiekis, vėjokrypties ir stiprumo pokyčiai) kartu su tokiais žmogaus veiklos sąlygotais veiksniais kaipžvejyba, eutrofikacija bei svetimų rūšių invazijomis galėtų paveikti Baltijos jūros ekosistemą.Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad sąveika tarp klimato kaitos ir eutrofikacijos gali turėtineigiamą poveikį priedugnio rūšims (menkėms, plekšnėms) dėl anoksijos pasireiškimotikimybės gilesniuose vandens sluoksniuose kylant vandens temperatūrai.Taigi, nepaisant visų neaiškumų ir sudėtingų tarpusavio sąveikų su kitais faktoriais(eutrofikacija, žvejyba, kitų rūšių invazijomis), galima prognozuoti du bendriausio pobūdžioklimato kaitos poveikius dabartinei Baltijos jūros žuvų bendrijai. Visų pirma, sumažėjęsdruskingumas ir kylanti vandens temperatūra lems rūšinės sudėties pokyčius, kis kai kurių rūšiųpaplitimo ribos. Pavyzdžiui, jūrinių, taip pat šaltamėgių (pvz., lašišos) žuvų arealai trauksis. Kitavertus, kai kurios rūšys gali praplėsti savo arealą labiau į šiaurę, jei tik sumažėjęs druskingumasbus fiziologinės tolerancijos ribose. Vis dėlto nauji imigrantai, matomai, nesugebės kompensuotitokių rūšių kaip plekšnės ir menkės biomasės sumažėjimo. Šie procesai gali sąlygoti bendrąbioįvairovės mažėjimą Baltijos jūros žuvų bendrijose. Lieka neaišku, ar jūrinių rūšių produkcijosbei biomasės mažėjimą kompensuos gėlavandenių žuvų biomasės didėjimas, kadangi dabarsudėtinga įvertinti rūšių tarpusavio santykių, mitybinio tinklo pokyčius, galimas adaptacijas beikitus veiksnius.Klimato kaitos poveikis paukščiams. Jūros paukščiai yra šiltakraujai, sąlyginai atsparūsaplinkos sąlygoms gyvūnai, o ilgalaikiai vandens temperatūros pokyčiai yra palyginus nedideli,lyginant su sezoniniais svyravimais, todėl tikėtina, kad ilgalaikis oro ir vandens temperatūroskitimas neturės stipraus tiesioginio poveikio jūros paukščiams. Tačiau jūros paukščiai yratiesiogiai priklausomi nuo maisto šaltinių (žuvų, moliuskų, kitų bentosinių organizmų), todėlpokyčiai pastarųjų bendrijose, nulemti klimato kaitos, gali ženkliai netiesiogiai įtakoti jūrospaukščių populiacijas. Kita vertus, ir tiesioginiai poveikiai, susiję su oro ir vandens temperatūrospokyčiais, pvz. ledo dangos susidarymo terminų pokyčiai bei ledo dangos ploto pokyčiai galismarkiai įtakoti žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą ir gausumą skirtingose Baltijos jūrosregiono vietose.Su klimato kaita susiję veiksniai, galintys įtakoti jūros paukščių populiacijas: vandens iroro temperatūra, jūros druskingumas, vėjai (kryptis ir greitis), krituliai ir audros. Galimas jūrospaukščių populiacijų atsakas į ilgalaikius minėtų veiksnių pokyčius yra perėjimo arealųposlinkiai, žiemaviečių ir migracinių sankaupų vietų poslinkiai, migracijos kelių pokyčiai,polinkio migruoti pokyčiai, perėjimo sėkmingumo pokyčiai, mirtingumo/išgyvenamumopokyčiai, populiacijos gausumo pokyčiai, fenologiniai– migracijos ir perėjimo terminų pokyčiai.Kalbant apie ilgalaikių klimato pokyčių sąlygotus jūros paukščių arealų poslinkius,tikėtina, kad pirmiausiai ši kaita atsispindės žiemaviečių bei migracinių sankaupų vietųpokyčiuose, o perėjimo arealo poslinkiai bus mažiau ženklūs (ICES, 2009). Be to, būdami labaiprieraišūs prie savo lizdaviečių, jūros paukščiai tikėtinai lengviau įsisavins perėjimui naujasteritorijas jaunų, pradedančių perėti paukščių sąskaita, nei įsitvirtinę subrendę paukščiai apleissavo senąsias lizdavietes (ICES, 2009).Lietuvos pajūryje perinčių ar perėjimo laikotarpiu sutinkamų jūros paukščių įvairovė nėradidelė. Vienintelė pajūryje gausiai perinti jūrinių paukščių rūšis – didysis kormoranas. Nuopastarojo šimtmečio vidurio ši rūšis išplito ir pagausėjo visame Baltijos jūros regione. Lietuvospajūryje, Kuršių nerijoje, įsikūrusi didžiausia kolonija šalyje, kurioje peri apie 3000 porųdidžiųjų kormoranų. Tačiau toks staigus šios rūšies plitimas ir gausėjimas greičiausiai buvonulemtas ne vien ilgalaikių klimato pokyčių – ne mažesnę, o gal ir didesnę įtaką turėjonaikinimo nutraukimas ir apsaugos priemonių taikymas, eutrofikacija (HELCOM, 2009).Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau sutinkami pietinių rūšių kirai, pvz., geltonkojisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270