Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13aišku, kuris poveikis yra didesnis. Šiuo metu yra pernelyg mažai informacijos siekiantprognozuoti, kaip klimato kaita (kylanti vandens temperatūra, didėjantis kritulių kiekis, vėjokrypties ir stiprumo pokyčiai) kartu su tokiais žmogaus veiklos sąlygotais veiksniais kaipžvejyba, eutrofikacija bei svetimų rūšių invazijomis galėtų paveikti Baltijos jūros ekosistemą.Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad sąveika tarp klimato kaitos ir eutrofikacijos gali turėtineigiamą poveikį priedugnio rūšims (menkėms, plekšnėms) dėl anoksijos pasireiškimotikimybės gilesniuose vandens sluoksniuose kylant vandens temperatūrai.Taigi, nepaisant visų neaiškumų ir sudėtingų tarpusavio sąveikų su kitais faktoriais(eutrofikacija, žvejyba, kitų rūšių invazijomis), galima prognozuoti du bendriausio pobūdžioklimato kaitos poveikius dabartinei Baltijos jūros žuvų bendrijai. Visų pirma, sumažėjęsdruskingumas ir kylanti vandens temperatūra lems rūšinės sudėties pokyčius, kis kai kurių rūšiųpaplitimo ribos. Pavyzdžiui, jūrinių, taip pat šaltamėgių (pvz., lašišos) žuvų arealai trauksis. Kitavertus, kai kurios rūšys gali praplėsti savo arealą labiau į šiaurę, jei tik sumažėjęs druskingumasbus fiziologinės tolerancijos ribose. Vis dėlto nauji imigrantai, matomai, nesugebės kompensuotitokių rūšių kaip plekšnės ir menkės biomasės sumažėjimo. Šie procesai gali sąlygoti bendrąbioįvairovės mažėjimą Baltijos jūros žuvų bendrijose. Lieka neaišku, ar jūrinių rūšių produkcijosbei biomasės mažėjimą kompensuos gėlavandenių žuvų biomasės didėjimas, kadangi dabarsudėtinga įvertinti rūšių tarpusavio santykių, mitybinio tinklo pokyčius, galimas adaptacijas beikitus veiksnius.Klimato kaitos poveikis paukščiams. Jūros paukščiai yra šiltakraujai, sąlyginai atsparūsaplinkos sąlygoms gyvūnai, o ilgalaikiai vandens temperatūros pokyčiai yra palyginus nedideli,lyginant su sezoniniais svyravimais, todėl tikėtina, kad ilgalaikis oro ir vandens temperatūroskitimas neturės stipraus tiesioginio poveikio jūros paukščiams. Tačiau jūros paukščiai yratiesiogiai priklausomi nuo maisto šaltinių (žuvų, moliuskų, kitų bentosinių organizmų), todėlpokyčiai pastarųjų bendrijose, nulemti klimato kaitos, gali ženkliai netiesiogiai įtakoti jūrospaukščių populiacijas. Kita vertus, ir tiesioginiai poveikiai, susiję su oro ir vandens temperatūrospokyčiais, pvz. ledo dangos susidarymo terminų pokyčiai bei ledo dangos ploto pokyčiai galismarkiai įtakoti žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymą ir gausumą skirtingose Baltijos jūrosregiono vietose.Su klimato kaita susiję veiksniai, galintys įtakoti jūros paukščių populiacijas: vandens iroro temperatūra, jūros druskingumas, vėjai (kryptis ir greitis), krituliai ir audros. Galimas jūrospaukščių populiacijų atsakas į ilgalaikius minėtų veiksnių pokyčius yra perėjimo arealųposlinkiai, žiemaviečių ir migracinių sankaupų vietų poslinkiai, migracijos kelių pokyčiai,polinkio migruoti pokyčiai, perėjimo sėkmingumo pokyčiai, mirtingumo/išgyvenamumopokyčiai, populiacijos gausumo pokyčiai, fenologiniai– migracijos ir perėjimo terminų pokyčiai.Kalbant apie ilgalaikių klimato pokyčių sąlygotus jūros paukščių arealų poslinkius,tikėtina, kad pirmiausiai ši kaita atsispindės žiemaviečių bei migracinių sankaupų vietųpokyčiuose, o perėjimo arealo poslinkiai bus mažiau ženklūs (ICES, 2009). Be to, būdami labaiprieraišūs prie savo lizdaviečių, jūros paukščiai tikėtinai lengviau įsisavins perėjimui naujasteritorijas jaunų, pradedančių perėti paukščių sąskaita, nei įsitvirtinę subrendę paukščiai apleissavo senąsias lizdavietes (ICES, 2009).Lietuvos pajūryje perinčių ar perėjimo laikotarpiu sutinkamų jūros paukščių įvairovė nėradidelė. Vienintelė pajūryje gausiai perinti jūrinių paukščių rūšis – didysis kormoranas. Nuopastarojo šimtmečio vidurio ši rūšis išplito ir pagausėjo visame Baltijos jūros regione. Lietuvospajūryje, Kuršių nerijoje, įsikūrusi didžiausia kolonija šalyje, kurioje peri apie 3000 porųdidžiųjų kormoranų. Tačiau toks staigus šios rūšies plitimas ir gausėjimas greičiausiai buvonulemtas ne vien ilgalaikių klimato pokyčių – ne mažesnę, o gal ir didesnę įtaką turėjonaikinimo nutraukimas ir apsaugos priemonių taikymas, eutrofikacija (HELCOM, 2009).Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau sutinkami pietinių rūšių kirai, pvz., geltonkojisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13kiras (Larus mihahellis), kaspijinis kiras (Larus cachinnans), juodagalvis kiras (Larusmelanocephalus), margasnapė žuvėdra (Sterna sandvicensis) – tai galima iš dalies sieti suilgalaikiais klimato pokyčiais.Lietuvos Baltijos jūros vandenyse ilgalaikiai klimato pokyčiai, tikėtina, labiausiaiatsispindės žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymo ir gausumo pokyčiuose. Bendra tendencijayra žiemaviečių laipsniškas pasislinkimas į šiaurę bei su tuo susiję skirtingų jūros paukščių rūšiųpokyčiai konkrečiose žiemavietėse. Iš Lietuvos vandenyse dažnai sutinkamų jūros paukščiųrūšių, ženklus žiemaviečių poslinkis į šiaurę stebimas ausuotajam kragui, klykuolei, mažajamdančiasnapiui, kiek mažiau išreikštas – juodajai ančiai ir didžiajam dančiasnapiui (Skov et al., inpress). Taip pat manoma, kad klimato kaita įtakoja didžiųjų kormoranų, klykuolių gausumopokyčius. Didžiausi su klimato kaita susiję pokyčiai stebimi priekrantėje žiemojančių irbentosiniais bestuburiais besimaitinančių jūros paukščių tarpe, tuo tarpu atviroje jūroje žuvimibesimaitinantys paukščiai bei priekrantės žolėdės rūšys atrodo atsparesnės šiam poveikiui (Skovet al., in press). Tačiau visais atvejais tikėtina, kad jūros paukščių gausumo ir pasiskirstymopokyčiai yra nulemti ne vien ilgalaikių klimato pokyčių, bet ir kitų veiksnių.LiteratūraAlexandersson, H., Schmith, T., Iden, K. & Tuomenvirta, H., 2000. Trends of storms in NWEurope derived from an updated pressure data set. Clim. Res. 14, 71-73Andersin, A.-B., Lassig, J., Parkkonen, L., Sandler, H. (1978). The decline of macrofauna in thedeeper parts of Baltic Proper and Gulf of Finland. Kieler Meeresforsch 4: 23-52.Bonsdorff, E. (2006). Zoobenthic diversity-gradients in the Baltic Sea: Continuous post-glacialsuccession in a stressed ecosystem. Journal of Experimental Marine Biology and Ecology 330:283-391.Bučas, M., 2009. Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V.Lamouroux) pasiskirstymo dėsningumai ir ekologinė reikšmė atviroje Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje. Klaipėdos universitetas. Daktaro disertacija: biomedicinos mokslai. Klaipėda, 124pHELCOM, 2009. Biodiversity in the Baltic Sea – An integrated thematic assessment onbiodiversity and nature conservation in the Baltic Sea. Balt. Sea Environ. Proc. No. 116B.ICES, 2009. Report of the Working Group on Seabird Ecology (WGSE), 23-27 March 2009,Burges, Belgiuk. ICES CM 2009/LRC:10. 91 pp.Kireeva, M., 1960b. Distribution and biomass of marine algae in the Baltic Sea. Trudi WNIRO42, 195-205Laine, A.O. (2003). Distribution of soft-bottom macrofauna in the deep open Baltic Sea inrelation to environmental variability. Estuarine Coastal and Shelf Science 57: 87-97.Laine, A.O., Andersin, A.-B., Leiniö, S., Zuur, A.F. (2007). Stratification-induced hypoxia as astructuring factor of macrozoobenthos in the open Gulf of Finland (Baltic Sea). Journal of SeaResearch 57: 65–77.Mackenzie et al.2007. Impact of 21st century climate change on the Baltic Sea fish communityand fisheries. Global Change Biology 13: 1348–1367.Norkko, A., Laakkonen, T., Laine, A. (2007). Trends in soft-sediment macrozoobenthiccommunities in the open sea areas of the Baltic Sea. In: Olsonen, R. (ed). MERI 59: 59-65.Ojaveer E., Kalejs M. 2005. The impact of climate change on the adaptation of marine fish inthe Baltic Sea. ICES Journal of Marine Science 62: 1492-1500.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13aišku, kuris poveikis yra didesnis. Šiuo metu yra pernelyg mažai informacijos siekiantprognozuoti, kaip klimato kaita (kylanti vandens temperatūra, didėjantis kritulių kiekis, vėjokrypties <strong>ir</strong> stiprumo pokyčiai) kartu su tokiais žmogaus veiklos sąlygotais veiksniais kaipžvejyba, eutrofikacija bei svetimų rūšių invazijomis galėtų paveikti <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> ekosistemą.Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad sąveika tarp klimato kaitos <strong>ir</strong> eutrofikacijos gali turėtineigiamą poveikį priedugnio rūšims (menkėms, plekšnėms) dėl anoksijos pas<strong>ir</strong>eiškimotikimybės gilesniuose vandens sluoksniuose kylant vandens temperatūrai.Taigi, nepaisant visų neaiškumų <strong>ir</strong> sudėtingų tarpusavio sąveikų su kitais faktoriais(eutrofikacija, žvejyba, kitų rūšių invazijomis), galima prognozuoti du bendriausio pobūdžioklimato kaitos poveikius dabartinei <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> žuvų bendrijai. Visų p<strong>ir</strong>ma, sumažėjęsdruskingumas <strong>ir</strong> kylanti vandens temperatūra lems rūšinės sudėties pokyčius, kis kai kurių rūšiųpaplitimo ribos. Pavyzdžiui, jūrinių, taip pat šaltamėgių (pvz., lašišos) žuvų arealai trauksis. Kitavertus, kai kurios rūšys gali praplėsti savo arealą labiau į šiaurę, jei tik sumažėjęs druskingumasbus fiziologinės tolerancijos ribose. Vis dėlto nauji imigrantai, matomai, nesugebės kompensuotitokių rūšių kaip plekšnės <strong>ir</strong> menkės biomasės sumažėjimo. Šie procesai gali sąlygoti bendrąbioįva<strong>ir</strong>ovės mažėjimą <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> žuvų bendrijose. Lieka neaišku, ar jūrinių rūšių produkcijosbei biomasės mažėjimą kompensuos gėlavandenių žuvų biomasės didėjimas, kadangi dabarsudėtinga įvertinti rūšių tarpusavio santykių, mitybinio tinklo pokyčius, galimas adaptacijas beikitus veiksnius.Klimato kaitos poveikis paukščiams. Jūros paukščiai yra šiltakraujai, sąlyginai atsparūs<strong>aplinkos</strong> sąlygoms gyvūnai, o ilgalaikiai vandens temperatūros pokyčiai yra palyginus nedideli,lyginant su sezoniniais svyravimais, todėl tikėtina, kad ilgalaikis oro <strong>ir</strong> vandens temperatūroskitimas neturės stipraus tiesioginio poveikio <strong>jūros</strong> paukščiams. Tačiau <strong>jūros</strong> paukščiai yratiesiogiai priklausomi nuo maisto šaltinių (žuvų, moliuskų, kitų bentosinių organizmų), todėlpokyčiai pastarųjų bendrijose, nulemti klimato kaitos, gali ženkliai netiesiogiai įtakoti <strong>jūros</strong>paukščių populiacijas. Kita vertus, <strong>ir</strong> tiesioginiai poveikiai, susiję su oro <strong>ir</strong> vandens temperatūrospokyčiais, pvz. ledo dangos susidarymo terminų pokyčiai bei ledo dangos ploto pokyčiai galismarkiai įtakoti žiemojančių <strong>jūros</strong> paukščių pasisk<strong>ir</strong>stymą <strong>ir</strong> gausumą sk<strong>ir</strong>tingose <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>regiono vietose.Su klimato kaita susiję veiksniai, galintys įtakoti <strong>jūros</strong> paukščių populiacijas: vandens <strong>ir</strong>oro temperatūra, <strong>jūros</strong> druskingumas, vėjai (kryptis <strong>ir</strong> greitis), krituliai <strong>ir</strong> audros. Galimas <strong>jūros</strong>paukščių populiacijų atsakas į ilgalaikius minėtų veiksnių pokyčius yra perėjimo arealųposlinkiai, žiemaviečių <strong>ir</strong> migracinių sankaupų vietų poslinkiai, migracijos kelių pokyčiai,polinkio migruoti pokyčiai, perėjimo sėkmingumo pokyčiai, m<strong>ir</strong>tingumo/išgyvenamumopokyčiai, populiacijos gausumo pokyčiai, fenologiniai– migracijos <strong>ir</strong> perėjimo terminų pokyčiai.Kalbant <strong>apie</strong> ilgalaikių klimato pokyčių sąlygotus <strong>jūros</strong> paukščių arealų poslinkius,tikėtina, kad p<strong>ir</strong>miausiai ši kaita atsispindės žiemaviečių bei migracinių sankaupų vietųpokyčiuose, o perėjimo arealo poslinkiai bus mažiau ženklūs (ICES, 2009). Be to, būdami labaiprieraišūs prie savo lizdaviečių, <strong>jūros</strong> paukščiai tikėtinai lengviau įsisavins perėjimui naujasteritorijas jaunų, pradedančių perėti paukščių sąskaita, nei įsitv<strong>ir</strong>tinę subrendę paukščiai apleissavo senąsias lizdavietes (ICES, 2009).<strong>Lietuvos</strong> pajūryje perinčių ar perėjimo laikotarpiu sutinkamų <strong>jūros</strong> paukščių įva<strong>ir</strong>ovė nėradidelė. Vienintelė pajūryje gausiai perinti jūrinių paukščių rūšis – didysis kormoranas. Nuopastarojo šimtmečio vidurio ši rūšis išplito <strong>ir</strong> pagausėjo visame <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> regione. <strong>Lietuvos</strong>pajūryje, Kuršių nerijoje, įsikūrusi didžiausia kolonija šalyje, kurioje peri <strong>apie</strong> 3000 porųdidžiųjų kormoranų. Tačiau toks staigus šios rūšies plitimas <strong>ir</strong> gausėjimas greičiausiai buvonulemtas ne vien ilgalaikių klimato pokyčių – ne mažesnę, o gal <strong>ir</strong> didesnę įtaką turėjonaikinimo nutraukimas <strong>ir</strong> apsaugos priemonių taikymas, eutrofikacija (HELCOM, 2009).Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau sutinkami pietinių rūšių k<strong>ir</strong>ai, pvz., geltonkojisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 270

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!