Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMOSTIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13KrituliųpokyčiaiParametrasKrituliaiSausrosAteities scenarijai 21 –am amžiuiČesnuliavičius et al., 2007).Žiema kritulių kiekis Baltijos regione 1990-2100 metais gali padidėti nuo 25 iki 75%, vasaros metu: nuo 5 iki35% (BACC 2008).Visi be išimties klimato modeliai pritaikyti Lietuvai prognozuoja didžiausią kritulių kiekio augimą žiemosmetu (5-60 mm per šimtmetį) ir ne tokį intensyvų – pavasarį (Rimkus ir et al., 2007). Taip pat visi scenarijainumato kritulių kiekio mažėjimą vasarą. Skirtinga kritulių kiekio kaita prognozuojama rudeniui, tačiau šiuometų laiku vidutinis kritulių kiekis turėtų išlikti mažiausiai pakitęs.Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje prognozuojamos pagal ECHAM5 ir HadCM3 modelių išvesties rezultatusbei A1B, A2 ir B1 šiltnamio dujų emisijų scenarijus, didės palyginus su foniniu laikotarpiu sekančiose ribose:2001-2010 m. laikotarpyje – 17-31 mm, 2011-2020 m. – 32-56 mm (Kriaučiūnienė et al., 2008).Klaipėdoje 21 a. viduryje pastovi sniego danga susidarys tik kartą per 5 žiemas bei prognozuojama, kadPajūryje sniego danga neišsilaikys ir 50 dienų (Bukantis et al., 2001).Ekstremalių kritulių (>10 mm per dieną) ateityje turėtų padažnėti. Žiemą tokių įvykių dažnumas augsproporcingai vidutinio kritulių kiekio didėjimui. Prognozuojama, jog ir šiltuoju metu, nepaisant vidutiniokritulių kiekio sumažėjimo pietinėje Baltijos jūros baseino dalyje, ekstremalių kritulių regione galima sulauktidažniau ((Bukantis, Dailidienė, Česnuliavičius et al., 2007).Pagal A1B scenarijų kritulių kiekis turėtų itin stipriai sumažėti vasarą ir rudenį. Todėl antroje vasaros pusėjebei rudens pradžioje gali padidėti sausringumas visoje Lietuvoje (Rimkus et al., 2007; Kriaučiūnienė et al.,2008).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 263