Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Atlikus skaičiavimus prognozuojama, kad 21 a. oro temperatūra Lietuvos teritorijojelabai stipriai pakils. Vidutinė metinė oro temperatūra visuose analizuotuose laikotarpiuoselyginant su foniniu (1975-1984 m.) laikotarpiu turėtų padidėti 0,3-4,8 °C. Maksimalios orotemperatūros Lietuvoje pokyčiai atitinka vidutinės oro temperatūros pokyčius. Labiausiaipadidės maksimalios oro temperatūros 2091-2100 m. laikotarpyje pagal visus tris emisijųscenarijus.Visais metų sezonais prognozuojamas oro temperatūrų augimas 2001-2100 metųlaikotarpyje. Labiausiai oras atšils žiemos sezono metu, esant prognozuojamoms teigiamomstemperatūroms, sumažės sniego dangos tikimybė. Mažiausi prognozuojami oro temperatūrųpokyčiai bus vasaros sezono metu. Tikėtini nemaži oro temperatūrų teigiami pokyčiai tiekpavasario, tiek rudens sezonų metu. Žymiausi temperatūros pokyčiai turėtų įvykti žiemossezono metu. Vidutinė temperatūra šio sezono metu turėtų padidėti 3,7-5,5 °C. Pavasariosezono oro temperatūra Lietuvoje keisis ne taip stipriai – 0,7-4,1 °C. Labiausiai sušils kovas.Vasaros oro temperatūra pakils dar mažiau (1,1-3,7 °C). Pagal A1B emisijų scenarijųlabiausiai turėtų sušilti liepos mėnuo. Rudens sezono temperatūros pokyčiai bus labai artimipavasario sezonui – 0,5-4,0 °C.Vidutinis kritulių kiekis prognozuojamos pagal ECHAM5 ir HadCM3 modelių išvestiesrezultatus bei A1B, A2 ir B1 šiltnamio dujų emisijų scenarijus, didės palyginus su foniniulaikotarpiu tokiose ribose: 2001-2010 m. laikotarpyje – 17-31 mm, 2011-2020 m. – 32-56mm, 2021-2030 m. – 46-77 mm, 2031-2040 m. – 6-65 mm, 2041-2050 m. – 45-94 mm,2051-2060 m. – 4-56 mm, 2061-2070 m. – 45-93 mm, 2071-2080 m. – 4-93 mm, 2081-2090m. – 37-69 mm ir 2091-2100 m. – 25-98 mm. Žiemos sezono metu kritulių kiekis turėtųpadidėti 1-80 mm priklausomai nuo klimato scenarijaus ir laikotarpio. Žiemos sezono metudidžiausias kritulių kiekio padidėjimas lyginant su foninio laikotarpio krituliaisprognozuojamas gruodžio mėnesį. Pavasario sezono metu kritulių kiekis taip pat turėtų didėti,tik ne taip ryškiai (1-30 mm lyginant su foninio laikotarpio krituliais). Vasarą kritulių kiekiokaita nėra tokia ryški kaip žiemos sezono metu. Šio sezono metu kritulių kiekis turėtųsumažėti 0-36 mm lyginant su foninio laikotarpio krituliais. Rudens sezono metu krituliųkiekis priklausomai nuo modelio ir emisijų scenarijaus turės ir didėjimo ir mažėjimotendencijų.Visi be išimties klimato modeliai prognozuoja didžiausią kritulių kiekio augimą žiemosmetu ir ne tokį intensyvų – pavasarį. Taip pat visi scenarijai numato kritulių kiekio mažėjimąvasarą. Skirtinga kritulių kiekio kaita prognozuojama rudeniui, tačiau šiuo metų laikuvidutinis kritulių kiekis turėtų išlikti mažiausiai pakitęs.Didžiausi teigiami vidutinių metinių kritulių pokyčiai prognozuoti pagal A2 emisijųscenarijų (per šimtmetį iki 90 mm lyginant su foniniu laikotarpiu). Tuo tarpu pagal A1Bemisijų scenarijų numatomas vidutinių metinių kritulių reikšmių sumažėjimas (per šimtmetįiki 55 mm). Prognozuojant kritulių kiekį pastebėta tendencija, kad kritulių kaitą įvairiaislaikotarpiais lemia ne tik emisijų scenarijai, bet ir pasirinktas globalinis klimato modelis.Sukalibruotu ir verifikuotu HBV hidrologiniu modeliu nustatyta, kad Nemuno 21 a. vidutinismetinis nuotėkis dėl kritulių mažėjimo turėtų mažėti (Kriaučiūnienė ir kt. 2008). Mažėjantįnuotėkį taip pat nulemia aukštesnės nei įprastai žiemos temperatūros (mažėja sniego tikimybė,galimas minimalus sniego dangos storis).4-4 lentelėje pateikti ateities klimato prognozavimo ir jo poveikio hidrografinių irmeteorologinių parametrų kaitai Lietuvos Baltijos regione apibendrinti modeliavimo, trendųtyrimo ir įvairių klimatinių scenarijų taikymo rezultatai. Vertinant klimato kaitos poveikioatsaką Baltijos ekosistemai 21 amžiuje rekomenduotini naujausi tyrimo rezultatai paskelbtiMeier, Eilola ir Almroth (2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 260