Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pastaruoju metu mažėjo Nemuno debitas (4-6 pav.), todėl jo dedamoji turėjo mažesnįpoveikį vandens lygio kilimui. Pažymėtina, kad Nemuno nuotėkis ir tuo pačiu vandens lygisKuršių mariose ir Baltijos priekrantėje gali padidėti 21 a., jei didės kritulių kiekis. A2 ir B1emisijų scenarijais paremto klimato modeliavimo rezultatai, rodo nedidelį vidutinio metiniokritulių kiekio augimą Lietuvos teritorijoje 21 amžiuje (Rimkus et al., 2007, Kriaučiūnienė etal., 2008) ir tik pagal A1B scenarijų numatomas neigiamas pokyčių trendas. Vidutinisiškrentančių Klaipėdos meteorologinėje stotyje kritulių kiekis 1961-1990 m. laikotarpiu buvo735 mm. Didžiausia sklaida ir didesniu kritulių kiekiu išsiskyrė 1976-1990 m. laikotarpis (4-5pav.). Paskutiniu laikotarpiu išryškėjo nežymus kritulių mažėjimas.Pietrytinės Baltijos jūros dalies ledo susidarymo trukmės kaita analizuota daugiauremiantis Nidos posto (4-6 pav.) ledo reiškinių stebėjimų duomenimis, nes ledų trukmėBaltijos priekrantėje ties Klaipėda būna ilgesnė, veikiant iš sąsiaurio bei marių išnešamo ledo.Dienų skaičius su ledo reiškiniais Baltijos jūros priekrantėje ties Nida per 1961-2005laikotarpį sumažėjo apie 50 % (t.y. nuo vidutiniškai 60 dienų trukmės ledų sezono 1961-1975m. laikotarpio sumažėjo iki 26 dienų 1991-2005 m. laikotarpiu. Dienų su ledo reiškiniaismažėjimas yra atvirkščiai proporcingas oro temperatūros ir Baltijos vandens temperatūrosšiltėjimui žiemos periodu (Dailidienė 2007, Dailidienė et al., 2010).Pažymėtina, jog didžiausi visų hidrometeorologinių parametrų pokyčiai ir sklaida nuovidurkio stebėti 1976-1990 laikotarpiu. Išskyrus oro slėgį jūros lygyje Klaipėdoje. Pastaruojulaikotarpiu slėgio variacija buvo mažiausia. Šie rezultatai gerai sutinka su praeito amžiausdevintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose stebėta aukščiausia NAO žiemos indekso faze(Bartkevičienė 2000, Zorita et al., 2000; Stankūnavičius et al., 2003; Dailidienė et al., 2006,2010), kuri galėjo turėti poveikį didesnei hidrometeorologinių parametrų anomalijai.Lyginant vidutinį daugiametį vėjo greitį, apskaičiuotą pagal vidutinius metiniusduomenis, skirtingais vienodos trukmės laikotarpiais, stebimas vėjo greičio mažėjimas. 1961-1975 m. laikotarpiu nustatyta vėjo anomalija +0,4 m/s, 1976-1990 m. anomalija - -0,3 m/s(neigiama), 1991-2005 m. laikotarpiu - 0,5 m/s (neigiama), lyginant su daugiamečiu 1961-1990 m. vėjo greičio vidurkiu (Dailidienė, 2007). Vidutinis daugiametis vėjo greitisKlaipėdoje sumažėjo, remiantis 1961-1975 m. ir 1991-2005 m. periodų vidurkių skirtumu,apie 0,9 m/s. Mažiausias vidutinis vėjo greitis buvo 1991-2005 m. laikotarpiu, tačiaupasižymėjo didesniu nukrypimu nuo vidurkio (4-5 pav.) bei audringumu.Pažymėtina, kad minėtu 20 a. ir 21 a. sandūros laikotarpiu didėjo štorminių vėjų,stipresnių nei ≥25 m/s, trukmė (Dailidienė et al., 2007; Galvonaitė et al., 2005), tačiau nuo2004 metų stebimas vidutinio vėjo greičio mažėjimas. Lyginant su klimatiniu 1961-1990laikotarpiu (4-3 lent.), Lietuvos pajūryje maksimalus vėjo greitis 1991-2009 laikotarpiu buvomažesnis (AAA Ataskaita, 2009).Lietuvos klimato svyravimų pobūdis priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos procesų.Nustatyta, kad pradedant 20 a. ketvirtuoju dešimtmečiu, šaltuoju metų laikotarpiu žymiaidažniau Lietuvą pasiekia gilūs ciklonai. Klimato kaitą tiriantys Lietuvos mokslininkai jaufiksuoja nemažai vykstančių jo kaitos tendencijų. Dėl atmosferos cirkuliacijoje sustiprėjusioszoninės pernašos Lietuvoje paskutiniais 20 amžiaus dešimtmečiais pašiltėjo žiemos, sumažėjoilgalaikių speigų, silpnėja metų laikų kontrastingumas, ilgėja tarpiniai sezonai, gausėjaanomalių karščių atvejų, didėja žiemos kritulių kiekis (Bukantis et al., 2001 , Kriaučiūnienė etal., 2008, Dailidienė et al., 2010). Klimato elementų (oro temperatūros ir kritulių) pokyčiaitiesiogiai veikia upių nuotėkio formavimosi sąlygas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 257