Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

More documents

Recommendations

Info

19611964196719701973197619791982198519881991199419972000200320062009LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Baltijos vandens druskingumo kaitos trendų koeficientai rodo Centrinėje BaltijojeGotlando baseine (26 rajone pagal ICES) jūros paviršiaus druskingumo mažėjimą -0,27‰ perdekadą, paviršiniame sluoksnyje – 0,23‰ per dekadą, o prie dugno sluoksnyje mažėja -0,21‰ per dekadą (4-1 lent.).Nuo 20 a. šešto dešimtmečio visų Baltijos šalių mokslininkai konstatuoja jūros lygiokilimą maždaug 3 mm per metus (Johansson et al., 2001, 2004; Kahma 2004; Suursaar et al.,2006; Dailidienė et al., 2006, 2010, 2011). Esant tokiems kilimo tempams po 30 metų jūroslygis ties Lietuvos krantais gali pakilti apie 9 cm. Tačiau vandens lygio pakilimas gali būti irdidesnis, nes šis procesas spartėja. Pastaraisiais dešimtmečiais vandens lygis Baltijospriekrantėje kyla apie 5 mm per metus. Šioms tendencijoms nepakitus – per ateinantįtrisdešimtmetį jūros lygis gali pakilti apie 15 cm. Ekstremalūs metiniai vandens lygiųminimumai ir maksimumai pakito didėjimo linkme vidutiniškai apie 10 cm (Dailidienė et al.,2007). Vandens lygio kilimas Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje gali būti tiesiogiai susijęs sukrantų ardymo, jūrinių vandenų invazijos į gėlas Kuršių marias, ekologinės pusiausvyrospažeidimo problemomis. Vandens lygio kilimo perspektyva yra pavojinga lėkštiems irsmėlingiems Lietuvos jūriniams krantams, uosto hidrotechniniams įrenginiams. Pažymėtina,kad esant jau šiuo metu nustatytiems vandens lygio kilimo tempams (4-5 pav.) reikėtų imtisatitinkamų priemonių, stiprinti krantų stebėsenos ir priekrantės hidrodinaminių,meteorologinių procesų monitoringą. Pakilus vandens lygiui gali keistis kranto linija, pasikeislitolodinaminiai procesai, iškils grėsmė jūros kranto aplinkai bei socio-ekonominėmsinfrastruktūroms. Vandens lygis rekomenduotinas įtraukti į hidrografinius kriterijus.Tikslesniam vandens lygio kitimo įvertinimui būtini taip pat Žemės plutos svyravimų tyrimai,GPS stočių įrengimas šalia jūros lygio stočių, integruojat satelitinius tyrimus.S‰8.07.57.06.56.05.55.04.54.0y = -0.0109x + 7.3347R² = 0.3056Klaipėda Nida Trendas_Klaipėda Trendas _Nida4-4 pav. Metinio vandens paviršiaus druskingumo kaita Baltijos priekrantėje 1961-2009 laikotarpiu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 256
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pastaruoju metu mažėjo Nemuno debitas (4-6 pav.), todėl jo dedamoji turėjo mažesnįpoveikį vandens lygio kilimui. Pažymėtina, kad Nemuno nuotėkis ir tuo pačiu vandens lygisKuršių mariose ir Baltijos priekrantėje gali padidėti 21 a., jei didės kritulių kiekis. A2 ir B1emisijų scenarijais paremto klimato modeliavimo rezultatai, rodo nedidelį vidutinio metiniokritulių kiekio augimą Lietuvos teritorijoje 21 amžiuje (Rimkus et al., 2007, Kriaučiūnienė etal., 2008) ir tik pagal A1B scenarijų numatomas neigiamas pokyčių trendas. Vidutinisiškrentančių Klaipėdos meteorologinėje stotyje kritulių kiekis 1961-1990 m. laikotarpiu buvo735 mm. Didžiausia sklaida ir didesniu kritulių kiekiu išsiskyrė 1976-1990 m. laikotarpis (4-5pav.). Paskutiniu laikotarpiu išryškėjo nežymus kritulių mažėjimas.Pietrytinės Baltijos jūros dalies ledo susidarymo trukmės kaita analizuota daugiauremiantis Nidos posto (4-6 pav.) ledo reiškinių stebėjimų duomenimis, nes ledų trukmėBaltijos priekrantėje ties Klaipėda būna ilgesnė, veikiant iš sąsiaurio bei marių išnešamo ledo.Dienų skaičius su ledo reiškiniais Baltijos jūros priekrantėje ties Nida per 1961-2005laikotarpį sumažėjo apie 50 % (t.y. nuo vidutiniškai 60 dienų trukmės ledų sezono 1961-1975m. laikotarpio sumažėjo iki 26 dienų 1991-2005 m. laikotarpiu. Dienų su ledo reiškiniaismažėjimas yra atvirkščiai proporcingas oro temperatūros ir Baltijos vandens temperatūrosšiltėjimui žiemos periodu (Dailidienė 2007, Dailidienė et al., 2010).Pažymėtina, jog didžiausi visų hidrometeorologinių parametrų pokyčiai ir sklaida nuovidurkio stebėti 1976-1990 laikotarpiu. Išskyrus oro slėgį jūros lygyje Klaipėdoje. Pastaruojulaikotarpiu slėgio variacija buvo mažiausia. Šie rezultatai gerai sutinka su praeito amžiausdevintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose stebėta aukščiausia NAO žiemos indekso faze(Bartkevičienė 2000, Zorita et al., 2000; Stankūnavičius et al., 2003; Dailidienė et al., 2006,2010), kuri galėjo turėti poveikį didesnei hidrometeorologinių parametrų anomalijai.Lyginant vidutinį daugiametį vėjo greitį, apskaičiuotą pagal vidutinius metiniusduomenis, skirtingais vienodos trukmės laikotarpiais, stebimas vėjo greičio mažėjimas. 1961-1975 m. laikotarpiu nustatyta vėjo anomalija +0,4 m/s, 1976-1990 m. anomalija - -0,3 m/s(neigiama), 1991-2005 m. laikotarpiu - 0,5 m/s (neigiama), lyginant su daugiamečiu 1961-1990 m. vėjo greičio vidurkiu (Dailidienė, 2007). Vidutinis daugiametis vėjo greitisKlaipėdoje sumažėjo, remiantis 1961-1975 m. ir 1991-2005 m. periodų vidurkių skirtumu,apie 0,9 m/s. Mažiausias vidutinis vėjo greitis buvo 1991-2005 m. laikotarpiu, tačiaupasižymėjo didesniu nukrypimu nuo vidurkio (4-5 pav.) bei audringumu.Pažymėtina, kad minėtu 20 a. ir 21 a. sandūros laikotarpiu didėjo štorminių vėjų,stipresnių nei ≥25 m/s, trukmė (Dailidienė et al., 2007; Galvonaitė et al., 2005), tačiau nuo2004 metų stebimas vidutinio vėjo greičio mažėjimas. Lyginant su klimatiniu 1961-1990laikotarpiu (4-3 lent.), Lietuvos pajūryje maksimalus vėjo greitis 1991-2009 laikotarpiu buvomažesnis (AAA Ataskaita, 2009).Lietuvos klimato svyravimų pobūdis priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos procesų.Nustatyta, kad pradedant 20 a. ketvirtuoju dešimtmečiu, šaltuoju metų laikotarpiu žymiaidažniau Lietuvą pasiekia gilūs ciklonai. Klimato kaitą tiriantys Lietuvos mokslininkai jaufiksuoja nemažai vykstančių jo kaitos tendencijų. Dėl atmosferos cirkuliacijoje sustiprėjusioszoninės pernašos Lietuvoje paskutiniais 20 amžiaus dešimtmečiais pašiltėjo žiemos, sumažėjoilgalaikių speigų, silpnėja metų laikų kontrastingumas, ilgėja tarpiniai sezonai, gausėjaanomalių karščių atvejų, didėja žiemos kritulių kiekis (Bukantis et al., 2001 , Kriaučiūnienė etal., 2008, Dailidienė et al., 2010). Klimato elementų (oro temperatūros ir kritulių) pokyčiaitiesiogiai veikia upių nuotėkio formavimosi sąlygas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 257
Page 1 and 2:
Klaipėdos universitetoBaltijos paj
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5:
Page 8 and 9:
Page 10 and 11:
Page 12 and 13:
Page 14 and 15:
SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVO
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20 and 21:
Page 22 and 23:
Page 24 and 25:
Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS
Page 26 and 27:
Page 28 and 29:
Dienų skaičius1960/19611961/19621
Page 30 and 31:
Page 32 and 33:
Page 34 and 35:
Page 36 and 37:
Page 38 and 39:
Page 40 and 41:
Page 42 and 43:
Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
Page 44 and 45:
12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
Page 46 and 47:
Page 48 and 49:
Page 50 and 51:
Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
Page 52 and 53:
19711973197519771979198119831985198
Page 54 and 55:
Page 56 and 57:
Page 58 and 59:
Page 60 and 61:
Page 62 and 63:
Page 64 and 65:
Page 66:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 98 and 99:
Page 100 and 101:
Page 102 and 103:
Page 104 and 105:
Page 106 and 107:
Page 108 and 109:
Page 110 and 111:
Page 112 and 113:
Page 114 and 115:
%LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS
Page 116 and 117:
Page 118 and 119:
Page 120 and 121:
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
Page 126 and 127:
Page 128 and 129:
Page 130 and 131:
Page 132 and 133:
Page 134 and 135:
Page 136 and 137:
Page 138 and 139:
Page 140 and 141:
Page 142 and 143:
Page 144 and 145:
Page 146 and 147:
Page 148 and 149:
Page 150 and 151:
Page 152 and 153:
Page 154 and 155:
Page 156 and 157:
Page 158 and 159:
Page 160 and 161:
Page 162 and 163:
Page 164 and 165:
Page 166 and 167:
Page 168 and 169:
Page 170 and 171:
Page 172 and 173:
Me, µg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
Page 174 and 175:
Page 176 and 177:
Me, mg/kgLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
Page 178 and 179:
Page 180 and 181:
Page 182 and 183:
ng/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINK
Page 184 and 185:
Page 186 and 187:
Page 188 and 189:
Page 190 and 191:
Page 192 and 193:
Page 194 and 195:
Page 196 and 197:
Page 198 and 199:
Page 200 and 201:
Page 202 and 203:
19701971197219731974197519761977197
Page 204 and 205:
Page 206 and 207: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 282: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 289 and 290: Didžiausias šakotojo banguolioaug
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
Page 321 and 322:
poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377 and 378:
Didžiausias banguolio gylis, mSecc
Page 379 and 380:
Page 381 and 382:
Page 383 and 384:
19871989199119931995199719992001200
Page 385 and 386:
Page 387 and 388:
Page 389 and 390:
Bretlingių biomasė, tūkst.tBretl
Page 391 and 392:
CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Pr
Page 393 and 394:
Page 395 and 396:
Page 397 and 398:
Page 399 and 400:
Page 401 and 402:
Page 403 and 404:
Page 405 and 406:
Page 407 and 408:
Page 409 and 410:
Page 411 and 412:
Page 413 and 414:
Page 415 and 416:
Page 417 and 418:
Page 419 and 420:
Page 421 and 422:
Page 423 and 424:
Page 425 and 426:
L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
Page 427 and 428:
Page 429 and 430:
Page 431 and 432:
Page 433 and 434:
Page 435 and 436:
Page 437 and 438:
Page 439 and 440:
Page 441 and 442:
Page 443 and 444:
Page 445 and 446:
Page 447 and 448:
Page 449 and 450:
Page 451 and 452:
Page 453 and 454:
Page 455 and 456:
Page 457 and 458:
Page 459 and 460:
Page 461 and 462:
Page 463 and 464:
Page 465 and 466:
Page 467 and 468:
Page 469 and 470:
Page 471 and 472:
Page 473 and 474:
Page 475 and 476:
Page 477 and 478:
Page 479 and 480:
Page 481 and 482:
Page 483 and 484:
Page 485 and 486:
Page 487 and 488:
Page 489 and 490:
Page 491 and 492:
Page 493 and 494:
Page 495 and 496:
Page 497:
show all

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?