Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133.3 Galimi tarpvalstybinės verslinės žvejybos poveikiai LR <strong>jūros</strong> rajonuiTarpvalstybinis verslinės žvejybos poveikis yra svarbus veiksnys <strong>Lietuvos</strong> ekonominėszonos verslinių žuvų populiacijoms. <strong>Lietuvos</strong> IEZ yra 26-ajame ICES pakvadratyje (3-6 pav.)<strong>ir</strong> priklauso rytų <strong>Baltijos</strong> menkių išteklių grupei (25-32 pakvadračiai). Dėl menkiųpopuliacijos vientisumo bei migracijų, <strong>Lietuvos</strong> IEZ negali būti išsk<strong>ir</strong>ta kaip atsk<strong>ir</strong>as,savarankiškas menkių išteklių grupės vienetas. Strimelių išteklių valdymo vienetą ICESišskyrė kaip 25‐29 <strong>ir</strong> 32 <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> pakvadračius <strong>ir</strong>, dėl strimelių migracijų šiuosepakvadračiuose, taip pat netikslinga išsk<strong>ir</strong>ti smulkesnių išteklių valdymo vienetų. ICES 22-32pakvadračiai yra išsk<strong>ir</strong>ti kaip vientisas bretlingių išteklių vienetas. Lietuva, kartu su Estija <strong>ir</strong>Latvija patenka į vieną iš šešių lašišų išteklių vertinimo bei valdymo teritorijų, išsk<strong>ir</strong>tųremiantis <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> lašišų populiacijų heterogeniškumu. Atsižvelgiant į tai, sugavimųatsk<strong>ir</strong>oms žuvų rūšims kvotos tik <strong>Lietuvos</strong> IEZ nėra nustatomos.<strong>Lietuvos</strong> IEZ užima palyginti nedidelę visos <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> akvatorijos dalį, todėlžvejybinis m<strong>ir</strong>tingumas <strong>Lietuvos</strong> zonoje iš esmės neapsprendžia visos verslinių žuvųpopuliacijų išteklių <strong>būklės</strong>. Žuvų išteklių būklė didesne dalimi priklauso nuo gretimų vandenų<strong>ir</strong> kitų valstybių verslinės žvejybos poveikio, kadangi <strong>Lietuvos</strong> ekonominėje zonoje esantys arper ją migruojantys verslinių žuvų ištekliai neatsiejami nuo visos <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> šių žuvųišteklių. Atsižvelgiant į tai, žvejybos intensyvumas Baltijoje reguliuojamas tarptautiniu mastu.Kiekvienais metais, gavusi Tarptautinės jūrinių tyrimų tarybos (TJTT) rekomendacijas,Žuvininkystės mokslo, technikos <strong>ir</strong> ekonomikos komiteto <strong>ir</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> regioninėspatariamosios tarybos nuomonę, Europos Ministrų Taryba priima reglamentą, nustatantįsekantiems kalendoriniams metams bendrus leistinus sugauti žuvų kiekius <strong>ir</strong> žvejybospastangų dydžius <strong>Baltijos</strong> jūroje ES šalims. Šie sprendimai priimami atsižvelgiant į Komisijospasiūlymą. Komisijos pasiūlymas formuluojamas vadovaujantis keletu pagrindinių principų: jis teikiamas atsižvelgiant į pagrindinius Bendrosios žuvininkystės politikos tikslus<strong>ir</strong> nustatomos tokios metinės žvejybos galimybės, kad būtų užtikrintas tausus ištekliųnaudojimas <strong>aplinkos</strong>, ekonominiu <strong>ir</strong> socialiniu požiūriais. atsižvelgiant į poreikį užtikrinti stabilią <strong>ir</strong> nuspėjamą sistemą nuo žuvininkystėspriklausantiems operatoriams, metiniai svyravimai neturėtų v<strong>ir</strong>šyti iš anksto nustatytų ribų. laikantis tarptautinių įsipareigojimų, tarp jų – įsipareigojimo atkurti žuvų išteklius,kad būtų pasiektas didžiausias produktyvumas.<strong>Lietuvos</strong> Respublikos laivai <strong>Baltijos</strong> jūroje turi 5 žuvų išteklių kvotas: rytinių menkių(žvejojamos 25-32 TJTT pakvadračiuose), vakarinių menkių (žvejojamos 22-24 TJTTpakvadračiuose), šprotų (žvejojamos 22-32 TJTT pakvadračiuose), strimėlių (žvejojamos 25-29, 32 TJTT pakvadračiuose (išskyrus Rygos įlanką)), lašišų (žvejojamos 22-31 TJTTpakvadračiuose). Turimos kvotos gali būti keičiamos su kitomis ES šalimis į bet kokius kitųžuvų rūšių išteklių kvotas <strong>ir</strong> tokiu būdu <strong>Lietuvos</strong> Respublikos laivai gali įgauti teisę žvejotikituose Europos Sąjungos vandenyse, kur istoriškai žvejoję nebuvo. Taigi, <strong>Lietuvos</strong> laivynasneaps<strong>ir</strong>iboja žvejyba <strong>Lietuvos</strong> ekonominės zonos vandenyse, o pati žvejyba kvotuojamaatsižvelgiant į populiacijas <strong>ir</strong> išteklius, o ne valstybių sienas.Lietuvai sk<strong>ir</strong>tos menkės žvejybos kvotos 2008-2011 m didėjo, o stimelių, šprotų <strong>ir</strong>lašišų – mažėjo (3-3 lent.). Lašišų kvotos sk<strong>ir</strong>tos Lietuvai iš esmės nėra panaudojamos,kadangi pvz. 2007-2010 laikotarpiu sugauta tik 390-179 vnt. lašišų, todėl galima teigti, jog<strong>Lietuvos</strong> verslinė žvejyba lašišų ištekliams poveikio neturi.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 250
Change language