Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 133.2 Galimi invazinių rūšių poveikiai LR jūros rajonuiĮsikūrusios ir plačiai paplitusios nevietines rūšys gali būti svarbios vandens ekosistemųekologinei būklei ir ekosistemų komponentams individų (pvz., naujų parazitų ir patogenųplitimas), populiacijų (pvz., hibridizacija), bendrijų (pvz., struktūriniai pokyčiai) ir buveiniųlygmenyje (pvz., fizinių-cheminių savybių keitimas), bei keisti ekosistemos funkcionavimą(pvz., pokyčiai energijos-medžiagų apykaitoje) (Elliott, 2003; Olenin et al., 2007).Nevietinių rūšių patekimas į Baltijos jūrą kelia vis didesnę grėsmę bioįvairovei beiverslinių žuvų ištekliams. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje stebimas juodažiočio grundalo(Neogobius melanostomus) – invazinės rūšies – plitimas. Juodažiotis grundalas – tipiškapriedugnio buveinių žuvis, sparčiai gausėjanti Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose,dėl buveinių galinti konkuruoti su plekšnėmis (Platichthys flesus) arba gyvagimdėmisvėgelėmis (Zoarces viviparous). Įrodyta, kad minta žuvų ikrais (Nichols, 2003; Steinhart,2004), todėl gali kelti grėsmę įvairių žuvų ikrų išgyvenamumui ir Lietuvos Baltijos jūrospriekrantėje (pavyzdžiui strimelių, neršiančių priekrantėje). Su vietinėmis rūšimis, anotAlmquist (2008), juodažiočiai grundulai konkuruoja dėl maisto išteklių, nerštaviečių, tačiauyra maisto objektas plėšrūnams ir sudaro naujus mitybinius ryšius (moliuskai-grundalaiplėšrūnai).2010 metais biologinės taršos vertinimo metodas (Olenin et al., 2007) buvo pritaikytassvetimkraščių organizmų poveikiui skirtinguose Baltijos jūros regionuose įvertinti. Analizeibuvo pasirinktos 9 Baltijos jūros regionai: Kategatas ir Beltai, Odros lagūna, Gdansko įlanka,Vyslos lagūna, Kuršių marios, Rygos įlanka, Suomijos įlanka, Botnijos įlanka, centrinėBaltija (angl., Baltic Proper). Vertinimas buvo atliekamas 1990-2010 m. laikotarpiui,panaudojus informaciją, paskelbtą daugiau nei 200 mokslinių publikacijų. Iš 119 svetimžemiųrūšių, užregistruotų Baltijos jūroje, 79 priskiriamos prie įsikūrusių, tarp jų 43 yra žinomosturinčios tam tikrą poveikį vietinėms bendrijoms, buveinėms ir/arba ekosistemoms (Zaiko etal. 2011).Remiantis gautais rezultatais, bendras Baltijos jūros biologinės taršos lygis patenka į„vidutinio-stipraus“ užterštumo intervalą. Didesnis svetimkraščių rūšių poveikis stebimasįlankose ir estuarinio tipo lagūnose (3-4 pav.).Baltijos jūroje svetimkraštės fitoplanktono rūšies Prorocentrum minimum poveikioanalizė (Olenina et al., 2010) parodė, kad biotaršos lygis skirtinguose jūros regionuosesvyruoja nuo BPL=0 (poveikio nėra) iki BPL=4 (masinis poveikis) (3-5 pav.). Lietuvosvandenyse per pirmuosius penkerius metus po P. minimum pasirodymo, jo sukeliamosbiotaršos lygis buvo nulinis, 1995-2004 m. poveikis padidėjo iki stipraus (BPL=3), opaskutiniais tyrimo metais - laikosi vidutiniame lygyje. Buvo nustatyta kad silpnas poveikisyra stebimas esant P. minimum gausumui 45,2±55,1 tūkst.ląst./l ir kai jo biomasė sudaro7±10% nuo viso fitoplanktono biomasės. Vidutinis poveikis yra stebimas kai rūšies gausumassiekia 263,3±277,5 tūkst.ląst./l ir biomasė sudaro 37±13%. Kai rūšies gausumas viršija 2,5mln.ląst./l (vid. 2693,8±7047,5 tūkst.ląst./l), o biomasė – 84±9%, biotarša pasiekia stiprų lygį.Tam, kad tiksliau įvertinti Lietuvos zonoje paplitusių nevietinių organizmų sukeliamuspoveikius ir pavojus, reikalinga išsamesnė jų gausumo ir pasiskirstymo analizė, papildomistebėjimų ir eksperimentinių tyrimų duomenys. Ypač svarbu yra nustatyti „slenkstines“populiacijų charakteristikas, prie kurių rūšies sukeliamo poveikio stiprumas keičiasi nuovidutinio (BPL=2) iki stipraus (BPL=3), t.y. rūšis tampa „invazinė“. Tikslinga Lietuvaipriklausantį Baltijos jūros rajoną padalinti į smulkesnius „vertinimo vienetus“, atsižvelgiant įjų ekologines charakteristikas (pvz., pagal buveinių tipą). Ypatingas dėmesys turėtų būtiskirtas „imlumu“ pasižyminčioms buveinėms.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 247