Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Gruszka P. 1999. The river Odra estuary as a gateway for alien species immigration to theBaltic Sea Basin. Acta hydrochimica et hydrobiologica, 27(5): 374-382.Jansson K. 1994. Alien Species in the Marine Environment. Introductions to the Baltic seaand the Swedish West Coast. Solna, Swedish Environmental Protection Agency: 68 p.Jazdzewski K. and Konopacka A. 2002. Invasive Ponto-Caspian Species in Waters of theVistula and Oder Basins and the Southern Baltic Sea In: Invasive aquatic species of Europe -distribution, impact and management. Leppäkoski E, Gollasch S & Olenin S (eds). Dordrecht,Boston, London. Kluwer Academic Publishers: 384-398 Karatayev et al. 2008Leppäkoski E., 1999. Balanus improvisus (Darwin 1857), Balanidae, Cirripedia. Balanusimprovisus (Darwin 1854), Balanidae, Cirripedia. In: Exotics across the ocean. Case historieson introduced species: their general biology, distribution, range expansion and impact.Published by University of Kiel, Germany, Department of Fishery Biology, Institute forMarine Science: 49-54.Olenin S. 2002. Black Sea - Baltic Sea invasion corridors. In: Alien marine organismsintroduced by ships in the Mediterranean and Black Seas. CIESM Workshops Monograph. FBriand (ed.) Comission Internationale pour l'Exploration Scientifique de la merMediterranee., Monaco: 29-33Nikolaev I.I. 1951. On new introductions in fauna and flora of the North and the Baltic Seasfrom distant areas [O novyh vselencach v faune i flore Severnogo morja i Baltici izotdalennyh rajonov]. Zoologicheskij Zhurnal., 30: 556-561 (In Russian).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 236
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.8.3 Atrankinė rūšių, įskaitant atsitiktinai pagaunamas rūšis gavybaVisoms žuvų grupėms registruotas žymus nuolatinis poveikis. Nors Lietuvos žvejaiveiklą vykdo tiek Baltijos jūros priekrantėje, tiek ir atviroje jūroje, žvejyba priekrantėjesudaro palyginti nedidelę dalį: pavyzdžiui 2006 - 2007 m. priekrantėje sužvejota 2,5-1,2 proc.Lietuvos žvejų Baltijos jūroje sugautų žuvų. Svarbiausios Baltijos jūros atviros daliesverslinės žuvys – menkės, strimelės, brėtlingiai, lašišos, plekšnės, o priekrantės – menkės,stintos, strimelės, otai, plekšnės. Pastaraisiais metais Lietuvos žvejai Baltijos jūroje sugavonuo 15,8 tūkst. t (2006 m.) iki 26,8 tūkst. t (2009 m.) žuvų. 2010 m. laimikiai sumažėjo –pagauta 15,5 tūkst. t. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė: 19 514 tBaltijos šprotų, 3722 t strimelių, 2 818 t menkių ir 498 t plekšnių. Nežiūrint žvejybos laivynomažėjimo, susijusio su kompensacijų gavimu už žvejybos verslo nutraukimą ir laivųsupjaustymą, Lietuvai skirtos kvotos išnaudojamos gerai, laimikiai nemažėja, tad poveikispagrindinėm verslinėm žuvim išlieka panašus.Rekreacinės žvejybos poveikis – nuolatinis ir didėjantis. Stebimas rekreacinės žvejybosnuolatinis populiarėjimas ir intensyvėjimas Baltijos jūros priekrantės vandenyse. Pagrindinėrekreacinės žvejybos veikiama rūšis – menkė.Daugumoje Baltijos šalių nėra tikslių duomenų apie netikslinės priegaudos mastąvykdant komercinę ir rekreacinę žvejybą. Apytiksliai apskaičiuota, kad daugiausia išmetimųBaltijos jūroje įvykdo Lenkija (21%), Danija (19%), Suomija (15%) ir Švedija (14%) (Zelleret al., 2011). Manoma, kad šprotų išmetimai (angl. discards) nėra dideli, kadangi mažiausi irmenkaverčiai individai gali būti panaudojami kitų žuvų ar gyvūnų pašaro gamybai. Vis dėltodidžiuliai jaunų mažų šprotų kiekiai yra išmetami, kuomet žvejyba yra tiesiogiai nukreipta įžmogaus maistui naudojamų produktų rinką. 2010 m. 25-32 pakvadračiuose menkiųišmetimai, manoma, siekė mažiausiai 6% (viso sugauto menkių svorio). Vis dėlto dar labaitrūksta duomenų apie įvairių žuvų rūšių išmetimų kiekius, netikslinės priegaudos mastą ir jospoveikį bioįvairovei bei verslinių žuvų ištekliams.Jūros paukščių priegauda komercinės žvejybos įrankiuose yra gerai ištirta LietuvosBaltijos jūros priekrantėje. Nustatyta, kad žvejybos poveikis žiemojantiems jūros paukščiamsyra labai didelis –priegauda kai kurioms paukščių rūšims gali siekti virš 10% nuo visų čiažiemojančių paukščių. Didžiausią pavojų jūros paukščiams čia kelia statomieji tinklai, kuriųpoveikis labai priklauso nuo tinklo akies dydžio ir statymo vietos. Pavojingiausi yra vandenspaviršiuje statomi stambiaakiai tinklai (pvz. lašišoms gaudyti), santykinai mažiau pavojingiyra giliai (>15 m gylyje) statomi menkiniai tinklai ar smulkiaakiai tinklai, skirti strimelėms arstintoms gaudyti. Dažniausiai statomuosiuose tinkluose Lietuvos priekrantėje įsipainioja iržūna ledinės antys, nuodėgulės, juodakakliai ir rudakakliai narai, pasitaiko ir globaliainykstančios rūšies – sibirinės gagos žuvimo atvejų. Išsamesnė informacija apie jūros paukščiųpriegaudą bus pateikta integruotame poveikių vertinime.Patikimų duomenų apie žinduolių priegaudą nėra, nes stebėsena nevykdoma. Tiknedidelė dalis 3.3.6 skyriuje pateiktos informacijos apie kritusius ruonius gali būti patikimaisiejama su žvejyba, nors didžioji dalis registruotų kritusių ruonių žuvimo priežastys gali būtitiesiogiai arba netiesiogiai siejamos su žvejyba. Visuomeniniais pagrindais kritusių ruoniųapskaitas vykdantiems Lietuvos jūrų muziejaus specialistams kritusių ruonių tiesioginėapžiūra ir analizė yra neleidžiami dėl veterinarinių reikalavimų, todėl kritimo priežastysdažniausiai tiksliai nežinomos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 237
- Page 186 and 187: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 188 and 189: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 190 and 191: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 192 and 193: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 194 and 195: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 196 and 197: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 198 and 199: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 200 and 201: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 202 and 203: 19701971197219731974197519761977197
- Page 204 and 205: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 206 and 207: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 208 and 209: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 210 and 211: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 212 and 213: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 214 and 215: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 216 and 217: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 218 and 219: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 220 and 221: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 222 and 223: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 224 and 225: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 226 and 227: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 228 and 229: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 230 and 231: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 232 and 233: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 234 and 235: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 238 and 239: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 240 and 241: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 242 and 243: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 244 and 245: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 246 and 247: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 248 and 249: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 250 and 251: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 252 and 253: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 254 and 255: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 256 and 257: 19611964196719701973197619791982198
- Page 258 and 259: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 260 and 261: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 262 and 263: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 264 and 265: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 266 and 267: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 268 and 269: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 270 and 271: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 272 and 273: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 274 and 275: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 276 and 277: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 278 and 279: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 280 and 281: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 282: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 285 and 286: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.8.3 Atrankinė rūšių, įskaitant atsitiktinai pagaunamas rūšis gavybaVisoms žuvų grupėms registruotas žymus nuolatinis poveikis. Nors <strong>Lietuvos</strong> žvejaiveiklą vykdo tiek <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje, tiek <strong>ir</strong> atv<strong>ir</strong>oje jūroje, žvejyba priekrantėjesudaro palyginti nedidelę dalį: pavyzdžiui 2006 - 2007 m. priekrantėje sužvejota 2,5-1,2 proc.<strong>Lietuvos</strong> žvejų <strong>Baltijos</strong> jūroje sugautų žuvų. Svarbiausios <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> atv<strong>ir</strong>os daliesverslinės žuvys – menkės, strimelės, brėtlingiai, lašišos, plekšnės, o priekrantės – menkės,stintos, strimelės, otai, plekšnės. Pastaraisiais metais <strong>Lietuvos</strong> žvejai <strong>Baltijos</strong> jūroje sugavonuo 15,8 tūkst. t (2006 m.) iki 26,8 tūkst. t (2009 m.) žuvų. 2010 m. laimikiai sumažėjo –pagauta 15,5 tūkst. t. Pagrindinę žvejybos laimikio <strong>Baltijos</strong> jūroje dalį sudarė: 19 514 t<strong>Baltijos</strong> šprotų, 3722 t strimelių, 2 818 t menkių <strong>ir</strong> 498 t plekšnių. Nežiūrint žvejybos laivynomažėjimo, susijusio su kompensacijų gavimu už žvejybos verslo nutraukimą <strong>ir</strong> laivųsupjaustymą, Lietuvai sk<strong>ir</strong>tos kvotos išnaudojamos gerai, laimikiai nemažėja, tad poveikispagrindinėm verslinėm žuvim išlieka panašus.Rekreacinės žvejybos poveikis – nuolatinis <strong>ir</strong> didėjantis. Stebimas rekreacinės žvejybosnuolatinis populiarėjimas <strong>ir</strong> intensyvėjimas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantės vandenyse. Pagrindinėrekreacinės žvejybos veikiama rūšis – menkė.Daugumoje <strong>Baltijos</strong> šalių nėra tikslių duomenų <strong>apie</strong> netikslinės priegaudos mastąvykdant komercinę <strong>ir</strong> rekreacinę žvejybą. Apytiksliai apskaičiuota, kad daugiausia išmetimų<strong>Baltijos</strong> jūroje įvykdo Lenkija (21%), Danija (19%), Suomija (15%) <strong>ir</strong> Švedija (14%) (Zelleret al., 2011). Manoma, kad šprotų išmetimai (angl. discards) nėra dideli, kadangi mažiausi <strong>ir</strong>menkaverčiai individai gali būti panaudojami kitų žuvų ar gyvūnų pašaro gamybai. Vis dėltodidžiuliai jaunų mažų šprotų kiekiai yra išmetami, kuomet žvejyba yra tiesiogiai nukreipta įžmogaus maistui naudojamų produktų rinką. 2010 m. 25-32 pakvadračiuose menkiųišmetimai, manoma, siekė mažiausiai 6% (viso sugauto menkių svorio). Vis dėlto dar labaitrūksta duomenų <strong>apie</strong> įva<strong>ir</strong>ių žuvų rūšių išmetimų kiekius, netikslinės priegaudos mastą <strong>ir</strong> jospoveikį bioįva<strong>ir</strong>ovei bei verslinių žuvų ištekliams.Jūros paukščių priegauda komercinės žvejybos įrankiuose yra gerai išt<strong>ir</strong>ta <strong>Lietuvos</strong><strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje. Nustatyta, kad žvejybos poveikis žiemojantiems <strong>jūros</strong> paukščiamsyra labai didelis –priegauda kai kurioms paukščių rūšims gali siekti v<strong>ir</strong>š 10% nuo visų čiažiemojančių paukščių. Didžiausią pavojų <strong>jūros</strong> paukščiams čia kelia statomieji tinklai, kuriųpoveikis labai priklauso nuo tinklo akies dydžio <strong>ir</strong> statymo vietos. Pavojingiausi yra vandenspav<strong>ir</strong>šiuje statomi stambiaakiai tinklai (pvz. lašišoms gaudyti), santykinai mažiau pavojingiyra giliai (>15 m gylyje) statomi menkiniai tinklai ar smulkiaakiai tinklai, sk<strong>ir</strong>ti strimelėms arstintoms gaudyti. Dažniausiai statomuosiuose tinkluose <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje įsipainioja <strong>ir</strong>žūna ledinės antys, nuodėgulės, juodakakliai <strong>ir</strong> rudakakliai narai, pasitaiko <strong>ir</strong> globaliainykstančios rūšies – sib<strong>ir</strong>inės gagos žuvimo atvejų. Išsamesnė informacija <strong>apie</strong> <strong>jūros</strong> paukščiųpriegaudą bus pateikta integruotame poveikių vertinime.Patikimų duomenų <strong>apie</strong> žinduolių priegaudą nėra, nes stebėsena nevykdoma. Tiknedidelė dalis 3.3.6 skyriuje pateiktos informacijos <strong>apie</strong> kritusius ruonius gali būti patikimaisiejama su žvejyba, nors didžioji dalis registruotų kritusių ruonių žuvimo priežastys gali būtitiesiogiai arba netiesiogiai siejamos su žvejyba. Visuomeniniais pagrindais kritusių ruoniųapskaitas vykdantiems <strong>Lietuvos</strong> jūrų muziejaus specialistams kritusių ruonių tiesioginėapžiūra <strong>ir</strong> analizė yra neleidžiami dėl veterinarinių reikalavimų, todėl kritimo priežastysdažniausiai tiksliai nežinomos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 237
Change language