Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.8.2 Nevietinių rūšių patekimasNevietinės rūšys gali plėsti savo arealą difuzinio ar šuoliško plitimo būdu. Pirmuojuatveju vyksta laipsninis plitimas per eilę generacijų, o antruoju atveju plintama į naują vietąpasinaudojant išoriniais veiksniais, kurie gali būti gamtiniai – pavyzdžiui, vandens srovės, kitigyvūnai (tarp jų ir paukščiai) ar antropogeninės kilmės – laivai, žmonių atliekamosintrodukcijos ir kt. Yra žinomi trys pagrindiniai keliai, kuriais nevietiniai vandens organizmaipatenka į Lietuvos jūrinę ekosistemą:• atsitiktinės introdukcijos su laivais arba vandens kanalais• savaiminis rūšių plitimas iš kaimyninių šalių• sąmoningos (tikslinės) introdukcijos (eurihalininės rūšys, tikslingai introdukuotos įvidaus vandenų telkinius, vėliau paplitusios priekrantės vandenyse).Klaipėda – tai vienintelis komercinis Lietuvos jūrų uostas ir trečias pagal dydį bei patsšiauriausias neužšąlantis uostas Baltijos regione. Uosto vandenys neužšąla oro temperatūrainukritus net iki -25°C. Kasmet daugiau nei 7000 laivų, išpilantys nuo 2 iki 4 milijonų tonųbalastinių vandenų, atplaukia į Klaipėdą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto statistikosduomenys). Tačiau kol kas Klaipėdos uoste nebuvo registruota nei viena pirminė, subalastiniais vandenimis susijusi introdukcija. Visos nevietinės rūšys, atkeliavusios į Baltijosjūrą balastiniuose vandenyse, Lietuvoje atsirado iš kitų, ankščiau kolonizuotų Baltijosteritorijų.Tarp nevietinių bestuburių, atsiradusių Lietuvos vandenyse XX-XI a. dėl antriniųintrodukcijų su laivais iš kitų Europos šalių - spygliuotoji vandens blusa Cercopagis pengoi,gauruotažnyplis krabas Eriocheir sinensis, šoniplauka Gammarus tigrinus bei daugiašerėkirmėlė Marenzelleria neglecta (Nikolaev, 1951; Gruszka, 1999; Daunys, Zettler, 2006). Sulaivyba siejamos ir dvi senesnės introdukcijos – jūros gilės Balanus improvisus ir dvigeldžiomoliusko Mya arenaria. Yra manoma, kad M. arenaria buvo atvežta į Europą iš Amerikos,po Kolumbo žygio į vakarus, arba vikingų laikais, kuomet buvo naudojama maistui arba kaipmasalas. Lietuvos jūriniuose vandenyse ši rūšis galėjo paplisti pati arba atvežta lervinėjestadijoje su laivais (Jansson, 1994). Jūros gilės, tikriausiai, atkeliavo iš Šiaurės Amerikos įEuropą suaugėlio stadijoje, laivų korpusų apaugose. Tačiau, vėliau jų planktoninė lervutėsgalėjo plisti su srovėmis ir taip pasiekti Baltijos jūrą bei Lietuvos krantus (Leppäkoski, 1999).Lietuvos priekrantėje paplitusios rūšies Cordylophora caspia, kolonizuojančios kietussubstratus, bei šoniplaukos Chelicorophium (Corophium) curvispinum, tvirtinančios savovamzdelius prie kietų paviršių plitimas siejamas su pernaša vandens transportu kanalais, XIXa. pradžioje sujungusiais Juodosios ir Baltijos jūrų baseinus (Olenin, 2002; Jazdzewski,Konopacka, 2002).Kadangi laivų apsilankymų skaičius Klaipėdos uoste nuolat auga, tikimybė naujųintrodukcijų su vandens transportu iš kaimyninių šalių yra pakankamai didelė. Priklausomainuo atvežtų rūšių biologinių savybių bei priimančios ekosistemos ekologinių bruožų, vienosjų sugeba sėkmingai įsikurti ir paplisti per palyginus trumpą laiką, kitos – tik praėjus tamtikram laikotarpiui, ar įvykus pakartotinoms introdukcijoms.LiteratūraDaunys D., Zettler M.L. 2006. Invasion of the North American amphipod (Gammarus tigrinusSexton, 1939) into the Curonian Lagoon, south-eastern Baltic Sea. Acta Zoologica Lithuanica,16 (1): 20-26JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 235