Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.8 Biologinis trikdymas2.8.1 Mikrobinių patogenų patekimasPatogeniniai organizmai, pasižymintys daug didesne įvairove nei jų parazituojamišeimininkai (Ojaveer et al., 1995; Palm, 2011), gali būti svarbūs tiek struktūrinėms, tiek irfunkcinėms Baltijos jūros ekosistemos savybėms lokaliu, regioniniu ir viso baseino mastu.Ekologinė jų reikšmė vis dar nėra pakankamai įvertinta tiek Lietuvos akvatorijoje, tiek visojeBaltijos jūroje (HELCOM, 2009) dėl kryptingų tyrimų šioje srityje stokos ir eksperimentųsudėtingumo natūraliomis sąlygomis (Mouritsen, Poulin, 2002). Vis dėlto, nekontroliuojamasinfekcijų plitimas, sukeltas patogeninių mikroorganizmų (grybų, bakterijų ar virusų), klimatokaitos ir Baltijos jūros eutrofikacijos kontekste gali paveikti trofinius ryšius, padidintipatogenų išgyvenamumo tikimybę ir/arba ligų plitimo ribas, įtakoti fizinius ir biologiniusbuveinių pokyčius, padidinti genetinių mutacijų dažnį populiacijoje, lemti organizmoatsparumo patogenams mažėjimą ar rūšies išnykimą (Harvell et al., 2002; Smith andSchindler, 2009; Palm, 2011). Dėl šių priežasčių svarbu įvertinti ne tik infekcijos priežastį artipą, bet ir jos poveikio dydį.Šiuo metu yra aprašyta apie 400 Baltijos jūros stuburinių ligas sukeliančių parazitų(Härkönen et al., 2005; Ojaveer et al., 2010) ir kelios patogenų sukeltos lokalios epidemijos,įtakojusius ruonių populiacijos sumažėjimą dviem trečdaliais Skagerake ir Kategate(Härkönen et al., 2006) ar stiprų moliuskų biomasės sumažėjimą centrinėje Baltijoje (Axén,1999). Visgi daugiausia dėmesio nagrinėjant patogenų sukeltas infekcijas yra skiriamakomercinės reikšmės turinčioms žuvims (pvz. silkėms, menkėms, plekšnėms ar lašišoms)(Lang, 2000). Žuvų ligos nuolat sudaro 10 ir daugiau procentų, o esant nepalankiomsekologinėms sąlygoms nuo 50 iki 100 % populiacijos nuostolių (Kemėža, Ščerbavičienė,2006). Šios nepalankios ekologinės sąlygos yra stipriai susijusios su Baltijos jūros, įskaitant irLietuvos teritorijos, tarša bei bendra veterinarine-sanitarine būkle. Baltijos jūros taršakomunalinėmis ir žemės ūkio nuotėkomis, pesticidais, sunkiaisiais metalais, naftos produktaisir kitais teršalais, nors ir netiesiogiai, bet stipriai veikia patogenų ekologiją ir jų santykius sušeimininkais. (Bergman et al., 1986; Austin, 1999; Beineke et al., 2002). Taršos didėjimopasekmė yra šeimininkų imuninės sistemos silpnėjimas, dėl ko atsiranda padidintas jautrumasinfekcijoms, kinta organizmo fiziologinė būklė, turinti įtakos kitiems trofiniams lygiams,įskaitant žmonių sveikatą (Hagmara et al., 1995; Kakuschke et al., 2005).Kovai su žuvų infekcinėmis ligomis taikomos bendros veterinarinės­sanitarinėsprofilaktinės priemonės (Buchmanna et al., 1997). Pastarosios yra stipriai susijusios su šaliesišsivystymo lygiu bei visuomenės gerove. Sanitarinis mikrobiologinis pavojus ir jo keliamagrėsmė žmonių sveikatai Lietuvos akvatorijoje, įskaitant Kuršių marias, nėra didelis, irmažėja link atviros jūros regionų (Štukova, 2006). Šių patogenų atsiradimo vandenysešaltiniai dažnai yra nuotekų valymo įrenginiai ar intensyvios verslinės ir pramoginės laivybospasekmė. Nepaisant greito patogeninių bakterijų ar virusų nykimo mastų, reikėtų pažymėti,kad infekcijos protrūkiai (įskaitant ir žmonėms pavojingas ligas) yra stipriai susiję sumaistinių medžiagų koncentracijom arba tam tikrų planktono grupių egzistavimu atskiraismetų sezonais (Eiler et al., 2006).Infekcijos pobūdis (įskaitant infekcijos mastą), visų pirma nulemtas patogenošeimininkosąveikos specifiškumu (pvz. rūšies, amžiaus, lyties ir pan.), yra stipriaipriklausomas nuo antropogeninės taršos, aplinkos faktorių (druskingumo, temperatūros irpan.) bei biotinių ir abiotinių veiksnių tarpusavio sąveikos (Hielm et al., 1998; Lang et al.,1999; Dzikowski et al., 2003; Vincent and Lotz, 2007). Lietuvos teritoriniuose vandenysepatogeninių organizmų įvairovė, plitimo keliai ir mechanizmai (įskaitant balastinius vandenis)ar poveikio mastas atskiroms šeimininkų grupėms vis dar menkai tyrinėtas (EFSA, 2011). TaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 232