Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Baltijos jūros vandens druskingumas. Vandens druskingumo pasiskirstymas yravienas iš pagrindinių kriterijų atliekant vandens masių ir rajonų klasifikavimą. Bendrojivandens politikos direktyva (2000/60/EB) išskiria tarpinius ir priekrantės vandenis.Tarpiniams vandenims Baltijos jūroje priskiriama gėlų Kuršių marių vandens išplitimo zona(2000/60/EB), kuri skiriasi nuo Baltijos jūros vandenų savo fizikinėmis ir cheminėmissavybėmis.Druskingumo variacija pietrytinėje Baltijos jūros dalyje priklauso nuo gėlų upiniųvandenų prietakos ir centrinės Baltijos druskingumo kaitos. 1961-1990 m. laikotarpiuvidutinis druskingumas jūros priekrantėje buvo ties Nida – 7,2‰, ties Klaipėda -5,3‰(Dailidienė, 2007).Baltijos jūros priekrantėje stebimas druskingumo didėjimas tolstant nuo Klaipėdossąsiaurio. Mažiausias druskingumas Baltijos jūros priekrantėje yra ties Klaipėda, nes veikiašią jūrinę priekrantę gėlų vandenų nuotėkis per Klaipėdos sąsiaurį. Didžiausias ir mažiausiaivarijuojantis druskingumas Baltijos jūros priekrantėje yra ties Nida (1-11, 1-12 pav.), omažiausias ir didžiausią variaciją bei sklaidą turintis vandens druskingumas stebimas tiesKlaipėda. Vidutinis daugiametis druskingumo sumažėjimas stebimas jūros priekrantėje tiesPalanga, nes be Rąžės upelio gėlų vandenų prietakos, čia pasireiškia ir Kuršių marių vandenųišplitimo poveikis. Didesnis druskingumas ties Nida ir mažesnis druskingumas ties Palangapatvirtina, jog Pietrytinėje Baltijoje, priklausančioje Lietuvai, vyrauja jūrinių vandenų masėspernaša iš pietų į šiaurę (1-13 pav.).S‰ 8.06.04.02.00.0Klaipėdos sąs.01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12Maks. Min. Vid.S‰8.07.06.05.04.03.02.01.00.0Klaipėda (jūra)01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12Maks. Min. Vid.S‰9.08.07.06.05.04.03.02.01.00.0Nida (jūra)1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Maks. Min. Vid.S‰8.07.06.05.04.03.02.01.00.0Palanga1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Maks. Min. Vid.1-11 pav. Sezoninė vandens paviršiaus druskingumo kaita Baltijos jūros priekrantėje (1992-2009 m.).Remiantis Pasaulio vandenyno vandenų skirstymu pagal druskingumą ir tuo pačiuatsižvelgiant į biologinę įvairovę, Baltijos vandenys yra priskiriami mezohalininiams (ribosnuo 5 iki 18‰) vandenims, nes vidutinis metinis druskingumas yra didesnis nei >5 ‰.Baltijos priekrantėje Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona (ties Klaipėdossąsiauriu ir Palanga) pavasario metu būna artima oligohaliniams (kriterijus 0,5-5‰ )vandenims, nes kelis mėnesius vidutinis vandens druskingumas Baltijos priekrantėje neviršijaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 20

01.01.200401.02.200401.03.200401.04.200401.05.200401.06.200401.07.200401.08.200401.09.200401.10.200401.11.200401.12.2004Druskingumas, S ‰LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135‰ (1-11 ir 1-12 pav.). Ženklus ir apimantis didelę akvatoriją ties Lietuvos priekrantedruskingumo sumažėjimas būna vyraujant Kuršių marių vandenų išnešimui pavasarinio upiųvandeningumo padidėjimo metu, tirpstant sniegui ir nuledėjant marioms. Vidutinisdruskingumas Lietuvos Baltijos jūros dalyje yra 7‰, išskirtinai tik ties Klaipėdos sąsiauriuvyrauja labiau apgėlinti vandenys (I.3 priedas).87654321Klaipėda Nida Palanga1-12 pav. Vandens paviršiaus druskingumo kaita Baltijos jūros priekrantėje 2004 m. (AAA JTDpriekrantės postų duomenimis).Anksčiau buvo nustatyta, kad pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys išplintaiki 16-20 km atstumu nuo kranto, vasarą iki 5 km (Dubra, 1994). Modeliavimo metodųpagalba Kuršių marių vandenų išplitimo zona Baltijos jūroje buvo patikslinta. Ji apima apie112,5 km 2 , o jos erdvinės ribos yra maždaug 4,7 km pietuose ir 21 km šiaurėje nuo uostovartų (Daunys ir kt., 2007).Vandens stratifikacija. Lietuvos Baltijos jūros akvatorijos vakarinė dalis yrapriskiriama Centrinės Baltijos rajonui, kuriam būdinga dvisluoksnė vandens struktūra.Viršutiniame sluoksnyje (nuo 0 m iki maždaug 60 m gylio) druskingumas yra 6-8 ‰ (1-14pav.). Šis sluoksnis nuo druskingesnio giluminio vandens atskirtas pastovaus haloklino. Pagaldaugiamečius duomenis Centinėje Baltijos dalyje haloklino ribos yra 64 - 90 m gyliuose, jocentras – 74 m gylyje, o druskingumas šiame sluoksnyje staigiai didėja nuo 7,7 iki 10,4‰(Matthäus, 1990). Giluminiame sluoksnyje vyrauja 0-12‰ vandens druskingumas (1-14pav.). Šis sluoksnis nėra visai homogeniškas: jis dažnai padalintas į aktyvų giluminį (nuo 90-100 m iki maždaug 130 m) ir priedugninį giluminį (stagnacinį) pasluoksnius (1-15, 1-16pav.). Pirmuoju pasluoksniu nuo Skagerako ir Kategato į rytų Baltijos įdubas plinta silpni beividutinio intensyvumo druskingo Šiaurės jūros vandens įtekėjimai (įtekėjimų klasifikacijapagal Matthäus, 1990). Antruoju pasluoksniu (paprastai esančiu giliau 120-130 m) druskingivandenys sklinda tiktai intensyvesnių, vadinamųjų “didžiųjų įtekėjimų” metu. Vandensdruskingumas giluminiame sluoksnyje didėja artėjant prie dugno. Tačiau užsitęsusvadinamiems stagnacijos periodams, kuomet druskingas vanduo į Baltiją nepatenka,giluminio sluoksnio druskingumas palaipsniui mažėja ir skirtumai tarp aktyvaus irstagnuojančio giluminių vandens pasluoksnių tampa ne tokie ryškūs (Franck, Matthäus,1992).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 21

01.01.200401.02.200401.03.200401.04.200401.05.200401.06.200401.07.200401.08.200401.09.200401.10.200401.11.200401.12.2004Druskingumas, S ‰LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135‰ (1-11 <strong>ir</strong> 1-12 pav.). Ženklus <strong>ir</strong> apimantis didelę akvatoriją ties <strong>Lietuvos</strong> priekrantedruskingumo sumažėjimas būna vyraujant Kuršių marių vandenų išnešimui pavasarinio upiųvandeningumo padidėjimo metu, t<strong>ir</strong>pstant sniegui <strong>ir</strong> nuledėjant marioms. Vidutinisdruskingumas <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje yra 7‰, išsk<strong>ir</strong>tinai tik ties Klaipėdos sąsiauriuvyrauja labiau apgėlinti vandenys (I.3 priedas).87654321Klaipėda Nida Palanga1-12 pav. Vandens pav<strong>ir</strong>šiaus druskingumo kaita <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje 2004 m. (AAA JTDpriekrantės postų duomenimis).Anksčiau buvo nustatyta, kad pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys išplintaiki 16-20 km atstumu nuo kranto, vasarą iki 5 km (Dubra, 1994). Modeliavimo metodųpagalba Kuršių marių vandenų išplitimo zona <strong>Baltijos</strong> jūroje buvo patikslinta. Ji apima <strong>apie</strong>112,5 km 2 , o jos erdvinės ribos yra maždaug 4,7 km pietuose <strong>ir</strong> 21 km šiaurėje nuo uostovartų (Daunys <strong>ir</strong> kt., 2007).Vandens stratifikacija. <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> akvatorijos vakarinė dalis yraprisk<strong>ir</strong>iama Centrinės <strong>Baltijos</strong> rajonui, kuriam būdinga dvisluoksnė vandens struktūra.V<strong>ir</strong>šutiniame sluoksnyje (nuo 0 m iki maždaug 60 m gylio) druskingumas yra 6-8 ‰ (1-14pav.). Šis sluoksnis nuo druskingesnio giluminio vandens atsk<strong>ir</strong>tas pastovaus haloklino. Pagaldaugiamečius duomenis Centinėje <strong>Baltijos</strong> dalyje haloklino ribos yra 64 - 90 m gyliuose, jocentras – 74 m gylyje, o druskingumas šiame sluoksnyje staigiai didėja nuo 7,7 iki 10,4‰(Matthäus, 1990). Giluminiame sluoksnyje vyrauja 0-12‰ vandens druskingumas (1-14pav.). Šis sluoksnis nėra visai homogeniškas: jis dažnai padalintas į aktyvų giluminį (nuo 90-100 m iki maždaug 130 m) <strong>ir</strong> priedugninį giluminį (stagnacinį) pasluoksnius (1-15, 1-16pav.). P<strong>ir</strong>muoju pasluoksniu nuo Skagerako <strong>ir</strong> Kategato į rytų <strong>Baltijos</strong> įdubas plinta silpni beividutinio intensyvumo druskingo Šiaurės <strong>jūros</strong> vandens įtekėjimai (įtekėjimų klasifikacijapagal Matthäus, 1990). Antruoju pasluoksniu (paprastai esančiu giliau 120-130 m) druskingivandenys sklinda tiktai intensyvesnių, vadinamųjų “didžiųjų įtekėjimų” metu. Vandensdruskingumas giluminiame sluoksnyje didėja artėjant prie dugno. Tačiau užsitęsusvadinamiems stagnacijos periodams, kuomet druskingas vanduo į Baltiją nepatenka,giluminio sluoksnio druskingumas palaipsniui mažėja <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>tumai tarp aktyvaus <strong>ir</strong>stagnuojančio giluminių vandens pasluoksnių tampa ne tokie ryškūs (Franck, Matthäus,1992).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 21

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!