Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13marias. Susidariusio disbalanso priežastis gali būti azoto fiksacijos apimčių paklaidos, taip patapykaita su dugno sedimentais, kuri kol kas yra mažai ištirta.2. Iš taškinių taršos šaltinių (ne viso Nemuno baseino) patenkantys azoto irfosforo organiniai ir mineraliniai junginiai – 2009 metų laikotarpiu pagal AAA duomenųbazėse pateiktus duomenimis apie ūkio subjektų raportuose nurodomus išmetimus, kurie (kaipnurodoma) nuotekas išleidžia į Kuršių marias ir Baltijos jūrą (sic!) sudarė apie 257 tonųbendrojo azoto ir 17 tonų bendrojo fosforo per metus. Panašios metinės sutelktosios taršosapkrovos reikšmės nurodomos Aplinkos apsaugos agentūros (2010) laidinyje 2007-2008metams – 292 tonų azoto ir 21 toną bendrojo fosforo. monitoringinių stebėjimų rezultatus,kartu su prietaka į Kuršių marių akvatoriją sudarė apie 257 tonų bendrojo azoto ir 17 tonųbendrojo fosforo per metus. Nepaisant tokio nereikšmingo kiekio, yra manančių, kad valymoįrenginių tobulinimas rytiniame Baltijos krante iki švediškų standartų, leistų ženkliai sumažintiBaltijos jūros eutrofikaciją ir netgi pasiekti lygį iki 1960 metų (Bryhn, 2009).3. Prietaka iš Šventosios ir Akmenos – Danės upių baseinų. Ši prietaka buvoapskaičiuota iš Aplinkos apsaugos agentūros pateiktų šių upių debitų ir bendrojo azoto beibendrojo fosforo koncentracijų (Šventoji 2001-2010 m. matavimai, Akmena-Danė - 1996-2010 m. matavimai). Šventosios upės atnešamo bendro azoto vidutinis kiekis sudaro 2090t./m., fosforo - 113 t./m. Akmenos - Danės upės atnešamo bendro azoto vidutinis kiekis sudaro567 t./m., fosforo - 29 t./m.4. Prietaka su krituliais – Pagal Norvegijos meterologijos institituto duomenis suatmosferos krituliais Lietuvos teritorijoje vidutiniškai iškrenta apie 400 mg/m² oksiduotų azotojunginių ir apie 350 mg/m² redukuoto azoto junginių per metus. Taigi iš atmosferos į Lietuvosekonominę zoną patenka apie 4875 tonos azoto per metus.5. Prietaka ir ištaka su srovių pernaša iš (ir į) gretimų šalių teritorinių vandenų irekonominių zonų. Ši prietaka galėtų būti įvertinama visos Baltijos jūros ekologinio modeliopagalba, bet kadangi tokio modelio kūrimas užimtų žymiai daugiau laiko negu leidžia šioprojekto vykdymo terminai, tai nebuvo atliekama. Vietoj to, ekologinio modelio pagalba buvoapskaičiuotos vidutinės metinės maisto medžiagų koncentracijos atskirose pakrantės vandenųteritorijos dalyse ir jų atnešimo mažinimo įtaka šioms koncentracijoms. Praktiniu požiūriutokie rezultatai yra net vertingesni, nes vandens kokybės kriterijai yra formuluojami naudojantteršalų koncentracijas, o ne jų metinius srautus. Šie rezultatai pateikti 2.7.4 skyrelyje.6. Patekimas iš giluminių (Gotlando įdubos, etc.,) zonų, esant palankiomhidrologinėm sąlygom. Ypač reikšminga fosforo junginių srautams. Realių skaičių nustatytibeveik neįmanoma, tačiau kai kurių autorių nuomone fosforo junginių patekimas į pelaginiusvandenis dėl resuspensijos ir kitų priežasčių yra labai reikšmingas. (Apie tai – I ataskaitos 1dalyje). Baltijos jūroje deguonies deficito reiškiniai atsiranda dėl giliavandenių sluoksniųvandenų apykaitos sutrikimų su Šiaurės jūra ir paviršiniais vandens sluoksniais. Užsitęsusstagnaciniam laikotarpiui ir į dugną patenkant organinėms medžiagoms deguonies resursaiišnaudojami. Kai kuriuose rajonuose ar Baltijos jūros dalyse stebimi sezoninės deguoniesstokos reiškiniai, o gilesnėse Bornholmo, rytinio ir vakarinio Gotlando ir kitose vietose –nuolatinė deguonies stoka (Hille, 2005). Tokios aplinkybės gali ir tampa svarbiu fosforošaltiniu iš giluminio centrinės jūros dalies priedugnio, kur esant anonsinėmis sąlygomisatpalaiduojami gausūs fosforo junginiai (Gustafsson, 2010; Hille, 2005). Dėl specifiniųBaltijos jūros hidrologijos procesų eigos eutrofikacijos požymiai (gausus cianoprokariotųvystymasis) buvo būdingas Baltijos jūrai jau ankstyvuose dabartinio jos vystymosi etapuose(Bianchi et al., 2000). Nors iki šiol vis dar nėra pakankamai aišku, kokie transportomechanizmai sąlygoja giluminių fosforo junginių patekimą į paviršinius sluoksnius, tačiau yranuorodų į reikšmingą turbulencinio maišymosi ir apvelingo svarbą (Feistel, 2004; Reissmann;JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 207