Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7.1 Maistinių medžiagų balanso Lietuvos Baltijos jūroje analizėŠiame skyrelyje pateikiami: 1) Kuršių marių ir Baltijos jūros maistinių medžiagųbalanso komponentų analizė ir 2) balanso pokyčių, sumažinus atitinkamai maisto medžiagųatnešimą, modeliavimo rezultatai (sutarties veikla 1.1.6 „Maistinių medžiagų balanso Kuršiųmariose ir Baltijos jūroje pokyčių įvertinimas, sumažinus maistinių medžiagų patekimą iki2016m.: azoto 11700 tonų bei fosforo 880 tonų“). Maisto medžiagų balanso komponentai irtiriama maisto medžiagų atnešimo mažinimo įtaka buvo vertinama 2009 metai, dėl esamųorganinės medžiagos (anglies, azoto ir fosforo) ištirpusios ir dalelių pavidalo frakcijosduomenų, kurie naudojami modelio skaičiavimuose.GIS paskaičiavimus Lietuvos teritorinė jūra užima 1848 km 2 , o išskirtinė ekonominezona 4578 km 2 . Bendras jūros rajono (Lietuvos Baltijos jūros) sudaro 6426 km 2 .Vertinant pagal 2009 metų monitoringinių stebėjimų rezultatus (AAA Jūrinių tyrimųdepartamento pateikti duomenys), vidutinis metinis biogeninių medžiagų kiekis, Lietuvaipriklausančioje Baltijos jūros dalyje (teritorinės jūros ir ekonominės zonos plote) sudaro apie94,3 tūkst. tonų bendrojo azoto ir 8,5 tūkst. tonų bendrojo fosforo. Iš to kiekio tik 18 % azotoir 15 % fosforo yra sukaupta teritorinės jūros dalyje. Vidutinis metinis momentinis biogeniniųmedžiagų kiekis, Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje buvo apskaičiuotas įvertinantvidutinį azoto ir fosforo kiekį vandens stulpo tūryje kiekvienos iš standartinių monitoringostočių pasirinktame ploto vienete (g/m 2 ). Buvo nuosekliai atsižvelgta į koncentracijų pokyčiusvertikalėje, t.y. apskaičiuojant N ir P kiekį vandens stulpe buvo atsižvelgta į koncentracijųvariacijas vertikalėje, tiesiškai interpoliuojant tarp realių matavimų reikšmių skirtinguosegyliuose. Konkrečios reikšmės skirtinguose Baltijos jūros rajono zonose buvo apskaičiuotosekstrapoliuojant reikšmes atatinkamam pasirinktam plotui.Žemiau pateikiamas bendrojo azoto ir fosforo balanso, Lietuvai priklausančios Baltijosjūros dalyje, komponentai ir remiantis įvairių duomenų (monitoringo ir literatūrinių) šaltiniaisįvertintos jų apimtys.1. Prietaka su Nemuno ir kitų Kuršių marių intakų per Klaipėdos sąsiaurį. Kuršiųmarių maisto medžiagų balansas apskaičiuotas dvimačiu modeliu pateiktas Error! Referencesource not found. Taip pat 2009 metų biogeninių medžiagų balansas tarp Kuršių marių irBaltijos jūros buvo apskaičiuotas įvertinus trimačio hidraulinio modelio prognozuotą vandensapykaitą tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių ir interpoliuotas bendrojo azoto ir fosforokoncentracijas Baltijos jūros ir Klaipėdos sąsiaurio vandenyje. Sudarant balansą buvo įvertintiNemuno ir Minijos upėse 2009 m. išmatuoti vandens nuotėkiai ir interpoliuoti bendrojo azotoir fosforo koncentracijų matavimai šių upių vandenyje. Tais pačiais metais įvertintadenitrifikacija Kuršių mariose (Žilius, 2011) (2.7-1 lent. Azoto ir fosforo balanso elementaiKuršių mariose 2009 metais.). Kuršių mariose, eilę metų buvo vykdomi fragmentiniai tyrimaisiekiant įvertinti nitrogenazinį fitoplanktono potencialą. Preliminariais vertinimais visameKuršių marių plote, įskaitant ir Rusijos Federacijai priklausančią dalį, mikroorganizmųfiksuojamo azoto kiekis per metus, priklausomai nuo metų gali svyruoti nuo 1500 iki 19000 t.Error! Reference source not found. Pateikta reikšmė atitinka vidutinę šio intervalo reikšmę.Šie apskaičiavimai tėra preliminarūs, todėl negali būti naudojami daryti kokioms norsišvadoms. Todėl siekiant realistiškesnių įvertinimų būtini išsamūs sezoniniai tyrimai,racionaliai padengiantys pakankamai reprezentatyvų šio vandens telkinio plotą. Balanse taippat buvo įskaičiuoti pagal Norvegijos Meteorologijos Instituto duomenis (Heiko et al., 2011)azoto junginiai patenkantys į Kuršių marių akvatoriją su atmosferiniais krituliais. Bendrojoazoto ir bendrojo fosforo šaltiniai pateikti 2-58 pav. ir 2-59 pav. Tačiau įvertinus tokiumetodu apskaičiuotą apykaitos tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros balansą susidaro 5767,39tonų azoto ir 396,37 tonų fosforo didesnis ištekėjimas į Baltijos jūrą negu patekimas į KuršiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 206
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13marias. Susidariusio disbalanso priežastis gali būti azoto fiksacijos apimčių paklaidos, taip patapykaita su dugno sedimentais, kuri kol kas yra mažai ištirta.2. Iš taškinių taršos šaltinių (ne viso Nemuno baseino) patenkantys azoto irfosforo organiniai ir mineraliniai junginiai – 2009 metų laikotarpiu pagal AAA duomenųbazėse pateiktus duomenimis apie ūkio subjektų raportuose nurodomus išmetimus, kurie (kaipnurodoma) nuotekas išleidžia į Kuršių marias ir Baltijos jūrą (sic!) sudarė apie 257 tonųbendrojo azoto ir 17 tonų bendrojo fosforo per metus. Panašios metinės sutelktosios taršosapkrovos reikšmės nurodomos Aplinkos apsaugos agentūros (2010) laidinyje 2007-2008metams – 292 tonų azoto ir 21 toną bendrojo fosforo. monitoringinių stebėjimų rezultatus,kartu su prietaka į Kuršių marių akvatoriją sudarė apie 257 tonų bendrojo azoto ir 17 tonųbendrojo fosforo per metus. Nepaisant tokio nereikšmingo kiekio, yra manančių, kad valymoįrenginių tobulinimas rytiniame Baltijos krante iki švediškų standartų, leistų ženkliai sumažintiBaltijos jūros eutrofikaciją ir netgi pasiekti lygį iki 1960 metų (Bryhn, 2009).3. Prietaka iš Šventosios ir Akmenos – Danės upių baseinų. Ši prietaka buvoapskaičiuota iš Aplinkos apsaugos agentūros pateiktų šių upių debitų ir bendrojo azoto beibendrojo fosforo koncentracijų (Šventoji 2001-2010 m. matavimai, Akmena-Danė - 1996-2010 m. matavimai). Šventosios upės atnešamo bendro azoto vidutinis kiekis sudaro 2090t./m., fosforo - 113 t./m. Akmenos - Danės upės atnešamo bendro azoto vidutinis kiekis sudaro567 t./m., fosforo - 29 t./m.4. Prietaka su krituliais – Pagal Norvegijos meterologijos institituto duomenis suatmosferos krituliais Lietuvos teritorijoje vidutiniškai iškrenta apie 400 mg/m² oksiduotų azotojunginių ir apie 350 mg/m² redukuoto azoto junginių per metus. Taigi iš atmosferos į Lietuvosekonominę zoną patenka apie 4875 tonos azoto per metus.5. Prietaka ir ištaka su srovių pernaša iš (ir į) gretimų šalių teritorinių vandenų irekonominių zonų. Ši prietaka galėtų būti įvertinama visos Baltijos jūros ekologinio modeliopagalba, bet kadangi tokio modelio kūrimas užimtų žymiai daugiau laiko negu leidžia šioprojekto vykdymo terminai, tai nebuvo atliekama. Vietoj to, ekologinio modelio pagalba buvoapskaičiuotos vidutinės metinės maisto medžiagų koncentracijos atskirose pakrantės vandenųteritorijos dalyse ir jų atnešimo mažinimo įtaka šioms koncentracijoms. Praktiniu požiūriutokie rezultatai yra net vertingesni, nes vandens kokybės kriterijai yra formuluojami naudojantteršalų koncentracijas, o ne jų metinius srautus. Šie rezultatai pateikti 2.7.4 skyrelyje.6. Patekimas iš giluminių (Gotlando įdubos, etc.,) zonų, esant palankiomhidrologinėm sąlygom. Ypač reikšminga fosforo junginių srautams. Realių skaičių nustatytibeveik neįmanoma, tačiau kai kurių autorių nuomone fosforo junginių patekimas į pelaginiusvandenis dėl resuspensijos ir kitų priežasčių yra labai reikšmingas. (Apie tai – I ataskaitos 1dalyje). Baltijos jūroje deguonies deficito reiškiniai atsiranda dėl giliavandenių sluoksniųvandenų apykaitos sutrikimų su Šiaurės jūra ir paviršiniais vandens sluoksniais. Užsitęsusstagnaciniam laikotarpiui ir į dugną patenkant organinėms medžiagoms deguonies resursaiišnaudojami. Kai kuriuose rajonuose ar Baltijos jūros dalyse stebimi sezoninės deguoniesstokos reiškiniai, o gilesnėse Bornholmo, rytinio ir vakarinio Gotlando ir kitose vietose –nuolatinė deguonies stoka (Hille, 2005). Tokios aplinkybės gali ir tampa svarbiu fosforošaltiniu iš giluminio centrinės jūros dalies priedugnio, kur esant anonsinėmis sąlygomisatpalaiduojami gausūs fosforo junginiai (Gustafsson, 2010; Hille, 2005). Dėl specifiniųBaltijos jūros hidrologijos procesų eigos eutrofikacijos požymiai (gausus cianoprokariotųvystymasis) buvo būdingas Baltijos jūrai jau ankstyvuose dabartinio jos vystymosi etapuose(Bianchi et al., 2000). Nors iki šiol vis dar nėra pakankamai aišku, kokie transportomechanizmai sąlygoja giluminių fosforo junginių patekimą į paviršinius sluoksnius, tačiau yranuorodų į reikšmingą turbulencinio maišymosi ir apvelingo svarbą (Feistel, 2004; Reissmann;JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 207
- Page 156 and 157: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 158 and 159: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 160 and 161: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 162 and 163: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 164 and 165: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 166 and 167: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 168 and 169: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 170 and 171: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 172 and 173: Me, µg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
- Page 174 and 175: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 176 and 177: Me, mg/kgLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
- Page 178 and 179: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 180 and 181: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 182 and 183: ng/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINK
- Page 184 and 185: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 186 and 187: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 188 and 189: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 190 and 191: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 192 and 193: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 194 and 195: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 196 and 197: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 198 and 199: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 200 and 201: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 202 and 203: 19701971197219731974197519761977197
- Page 204 and 205: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 208 and 209: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 210 and 211: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 212 and 213: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 214 and 215: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 216 and 217: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 218 and 219: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 220 and 221: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 222 and 223: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 224 and 225: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 226 and 227: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 228 and 229: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 230 and 231: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 232 and 233: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 234 and 235: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 236 and 237: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 238 and 239: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 240 and 241: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 242 and 243: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 244 and 245: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 246 and 247: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 248 and 249: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 250 and 251: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 252 and 253: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 254 and 255: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7.1 Maistinių medžiagų balanso <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> jūroje analizėŠiame skyrelyje pateikiami: 1) Kuršių marių <strong>ir</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> maistinių medžiagųbalanso komponentų analizė <strong>ir</strong> 2) balanso pokyčių, sumažinus atitinkamai maisto medžiagųatnešimą, modeliavimo rezultatai (sutarties veikla 1.1.6 „Maistinių medžiagų balanso Kuršiųmariose <strong>ir</strong> <strong>Baltijos</strong> jūroje pokyčių įvertinimas, sumažinus maistinių medžiagų patekimą iki2016m.: azoto 11700 tonų bei fosforo 880 tonų“). Maisto medžiagų balanso komponentai <strong>ir</strong>t<strong>ir</strong>iama maisto medžiagų atnešimo mažinimo įtaka buvo vertinama 2009 metai, dėl esamųorganinės medžiagos (anglies, azoto <strong>ir</strong> fosforo) išt<strong>ir</strong>pusios <strong>ir</strong> dalelių pavidalo frakcijosduomenų, kurie naudojami modelio skaičiavimuose.GIS paskaičiavimus <strong>Lietuvos</strong> teritorinė jūra užima 1848 km 2 , o išsk<strong>ir</strong>tinė ekonominezona 4578 km 2 . Bendras <strong>jūros</strong> <strong>rajono</strong> (<strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>) sudaro 6426 km 2 .Vertinant pagal 2009 metų monitoringinių stebėjimų rezultatus (AAA Jūrinių tyrimųdepartamento pateikti duomenys), vidutinis metinis biogeninių medžiagų kiekis, Lietuvaipriklausančioje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje (teritorinės <strong>jūros</strong> <strong>ir</strong> ekonominės zonos plote) sudaro <strong>apie</strong>94,3 tūkst. tonų bendrojo azoto <strong>ir</strong> 8,5 tūkst. tonų bendrojo fosforo. Iš to kiekio tik 18 % azoto<strong>ir</strong> 15 % fosforo yra sukaupta teritorinės <strong>jūros</strong> dalyje. Vidutinis metinis momentinis biogeniniųmedžiagų kiekis, Lietuvai priklausančioje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje buvo apskaičiuotas įvertinantvidutinį azoto <strong>ir</strong> fosforo kiekį vandens stulpo tūryje kiekvienos iš standartinių monitoringostočių pas<strong>ir</strong>inktame ploto vienete (g/m 2 ). Buvo nuosekliai atsižvelgta į koncentracijų pokyčiusvertikalėje, t.y. apskaičiuojant N <strong>ir</strong> P kiekį vandens stulpe buvo atsižvelgta į koncentracijųvariacijas vertikalėje, tiesiškai interpoliuojant tarp realių matavimų reikšmių sk<strong>ir</strong>tinguosegyliuose. Konkrečios reikšmės sk<strong>ir</strong>tinguose <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>rajono</strong> zonose buvo apskaičiuotosekstrapoliuojant reikšmes atatinkamam pas<strong>ir</strong>inktam plotui.Žemiau pateikiamas bendrojo azoto <strong>ir</strong> fosforo balanso, Lietuvai priklausančios <strong>Baltijos</strong><strong>jūros</strong> dalyje, komponentai <strong>ir</strong> remiantis įva<strong>ir</strong>ių duomenų (monitoringo <strong>ir</strong> literatūrinių) šaltiniaisįvertintos jų apimtys.1. Prietaka su Nemuno <strong>ir</strong> kitų Kuršių marių intakų per Klaipėdos sąsiaurį. Kuršiųmarių maisto medžiagų balansas apskaičiuotas dvimačiu modeliu pateiktas Error! Referencesource not found. Taip pat 2009 metų biogeninių medžiagų balansas tarp Kuršių marių <strong>ir</strong><strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> buvo apskaičiuotas įvertinus trimačio hidraulinio modelio prognozuotą vandensapykaitą tarp <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>ir</strong> Kuršių marių <strong>ir</strong> interpoliuotas bendrojo azoto <strong>ir</strong> fosforokoncentracijas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>ir</strong> Klaipėdos sąsiaurio vandenyje. Sudarant balansą buvo įvertintiNemuno <strong>ir</strong> Minijos upėse 2009 m. išmatuoti vandens nuotėkiai <strong>ir</strong> interpoliuoti bendrojo azoto<strong>ir</strong> fosforo koncentracijų matavimai šių upių vandenyje. Tais pačiais metais įvertintadenitrifikacija Kuršių mariose (Žilius, 2011) (2.7-1 lent. Azoto <strong>ir</strong> fosforo balanso elementaiKuršių mariose 2009 metais.). Kuršių mariose, eilę metų buvo vykdomi fragmentiniai tyrimaisiekiant įvertinti nitrogenazinį fitoplanktono potencialą. Preliminariais vertinimais visameKuršių marių plote, įskaitant <strong>ir</strong> Rusijos Federacijai priklausančią dalį, mikroorganizmųfiksuojamo azoto kiekis per metus, priklausomai nuo metų gali svyruoti nuo 1500 iki 19000 t.Error! Reference source not found. Pateikta reikšmė atitinka vidutinę šio intervalo reikšmę.Šie apskaičiavimai tėra preliminarūs, todėl negali būti naudojami daryti kokioms norsišvadoms. Todėl siekiant realistiškesnių įvertinimų būtini išsamūs sezoniniai tyrimai,racionaliai padengiantys pakankamai reprezentatyvų šio vandens telkinio plotą. Balanse taippat buvo įskaičiuoti pagal Norvegijos Meteorologijos Instituto duomenis (Heiko et al., 2011)azoto junginiai patenkantys į Kuršių marių akvatoriją su atmosferiniais krituliais. Bendrojoazoto <strong>ir</strong> bendrojo fosforo šaltiniai pateikti 2-58 pav. <strong>ir</strong> 2-59 pav. Tačiau įvertinus tokiumetodu apskaičiuotą apykaitos tarp Kuršių marių <strong>ir</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> balansą susidaro 5767,39tonų azoto <strong>ir</strong> 396,37 tonų fosforo didesnis ištekėjimas į <strong>Baltijos</strong> jūrą negu patekimas į KuršiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 206
Change language