13.07.2015 Views

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Atmosferinių kritulių azotas gali būti įvertintas pagal kritulių kiekį Vakarų Lietuvoje.NO 3 <strong>ir</strong> NH 4 atmosferinėse krituliuose vidutiniškai sudarė 4,8 <strong>ir</strong> 6,9 kg N/ha/metus 1981-1990arba 1850 tonų/metus visam Kuršių marių plotui. Tokiu būdu atmosferos apkrova į Kuršiųmarias, yra santykinai maža palyginti su upių nuotėkiu, tačiau ji reikšmingą vertinantneorganines azoto formas (kurios yra lengvai prieinamos fitoplanktonui). Dauguma su upiųnuotėkiu atnešamo azoto (t.y. 85-90%) sudaro organinės formos, kurios yra sunkiauprieinamos (2-55 pav.)2-55 pav. Neorganinio azoto biudžetas, 10 9 mol/metus (pakeista iš Swaney, 1998).Swaney apskaičiuotas bendrojo azoto balansas Kuršių mariose yra deficitinis- daugiauazoto patenka į Kuršių marias negu iš jų išteka į <strong>Baltijos</strong> jūrą. Neorganinio azoto balansas taippat yra deficitinis, bet tai yra lengvai paaiškinama autotrofinio planktono aktyvumu, nesdidesnė dalis neorganinio azoto paverčiama organinėmis formomis pačiose Kuršių mariose.Azoto junginių laidojimo nuosėdose galimybes <strong>ir</strong> nuostoliai dėl denitrifikacijos taip pat galibūti svarbūs azoto dinamikai. Be to, vasaros <strong>ir</strong> rudens metu dominuojant cianobakterijoms(Aphanizomenon flos-aqua) yra potenciali galimybė azoto fiksacijai iš atmosferos.Taikant tą patį metodą, kaip <strong>ir</strong> N biudžeto skaičiavimui, į marias iš upių patenkaapytikriai 2700 tonų per metus per tą patį laikotarpį, tuo tarpu iš marių į <strong>Baltijos</strong> jūrą(įvertinant <strong>ir</strong> "mainų srautą") patenka šiek tiek daugiau kaip 2800 tonų per metus. Tai galimapalyginti su Dubros (Dubra, 1994) apskaičiuotu balansu (2710 tonų per metus į marias <strong>ir</strong> 2216tonų per metus iš marių į <strong>Baltijos</strong> jūrą tą patį laikotarpį). Sk<strong>ir</strong>tumą tarp dviejų srautų beveikišimtinai sudarė "mainų srautas". Bendras P biudžetas yra subalansuotas 5% ribose (2-56 <strong>ir</strong> 2-57 pav.). Tolimesnio biudžeto tikslinimui reikės įvertinti P praradimo kelius tame tarpelaidojimo nuosėdose <strong>ir</strong> kaupimosi biomasėje mechanizmus.2-56 pav. Bendrojo fosforo biudžetas, 10 9 mol/metus (pakeista iš Swaney, 1998).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 204

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!