Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.7 Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomisPadidintos maistingų medžiagų koncentracijos yra pagrindinės ir opiausios Baltijosjūros problemos – eutrofikacijos priežastis. Nors didžioji dalis maistinių medžiagų apkrovospoveikių yra gerai dokumentuota, kiekybiniai ryšiai tarp maistinių medžiagų apkrovos ir jųkoncentracijos yra prastai suprantami.Lietuvos IEZ didžiausią pavojų kelia Nemuno (Kuršių marių) nuotėkis, dėl kuriopriekrantėje maistingų medžiagų koncentracijos yra kelis kartus didesnės negu atvirojeBaltijos jūroje.Padidintos maistingų ir organinių medžiagų koncentracijos gali turėti tiesioginį irnetiesioginį poveikį ekosistemai ir atskiroms rūšims. Tiesioginis poveikis paprastai siejamassu amonio (ir susijusių nitritų ir nitratų) toksiškumu žuvims ir kitiems hidrobiontams. Tai gandažnas reiškinys uždaruose ir pusiau uždaruose vandens telkiniuose, tačiau Lietuvospriekrantėje stebimos amonio, nitratų ir nitritų koncentracijos nesiekia USEPA testaisnustatytos jūrinėms žuvims kritinės amonio reikšmės 1,86 mg NH 3 /l. Tiesioginis organinėstaršos poveikis siejamas su suspenduotų organininių dalelių padidintomis koncentracijomis irdėl to sumažėjusiu vandens skaidrumu bei mažesniu šviesos prasiskverbimo gyliu. Lietuvospriekrantėje tokios sąlygos susidaro dėl Nemuno ir Kuršių marių vandens išplitimo Baltijosjūros priekrantėje. Netiesioginis vandens ekosistemos praturtinimo maistingomis irorganinėmis medžiagomis poveikis dažniausiai pasireiškia i) biologinės įvairovės sumažėjimeir dominuojančių augalų bei gyvūnų rūšių pokyčiuose; ii) bendros biomasės padidėjime, iii)vandens drumstumo padidėjime, iv) sedimentacijos greičių padidėjime; v) hipoksinių arbaanoksinių sąlygų priedugnio sluoksnyje susidarymu. Kita vertus, Lietuvos priekrantėje nėrauždarų įlankų ir vandens atsinaujinimo laikas yra gana trumpas, todėl eutrofikacijos procesaiyra neatskiriami nuo bendros Baltijos jūros eutrofikacijos būklės.Lietuvos Baltijos jūros vandenyse pagrindinis azoto ir fosforo junginių šaltinis yraNemuno upės nuotėkis, kuris sudaro virš 85% visо upės kilmės azoto ir 84% viso upės kilmėsfosforo, patenkančių į Lietuvos Baltijos jūros akvatoriją. Atmosferinės šių medžiagų emisijostiesiai į Kuršių marias ir Lietuvos priekrantę nėra didelės. Pagal Norvegijos meteorologijosinstituto duomenis atmosferinė azoto junginių emisija yra 200-500 mg/m²/metus, ir tik apie5% šio kiekio yra Lietuvos kilmės (Klein et al., 2011). Tokiu būdu, į Lietuvos IEZ išatmosferos vidutiniškai iškrenta apie 1750 tonų azoto per metus, o į Kuršių marias tik 400tonų azoto, kas sudaro tik kelis procentus nuo upės kilmės biogeninių medžiagų nuotėkio.Maistingų medžiagų nuotėkiui iš Kuršių marių į Baltijos jūrą apskaičiuoti paprastaitaikomos vidutinės šių medžiagų koncentracijos Nemuno žemupyje padaugintos iš upėsnuotėkio (2-51 pav.). Kita vertus, tokia metodologija apibrėžia tik dalį biogeninių medžiagųbalansо Kuršių mariose, nuo kurio vėliau priklauso bendroji apkrova Baltijos jūrai.Kita vertus, apskaičiuota bendrojo azoto ir fosforo apkrovą Baltijos jūrai dėl įvairiųbiogeninių medžiagų formų, jų prieinamumo vandens organizmams ir jų sulaikymo sistemojeupė-marios- jūra nepilnai atspindi galutinį šių medžiagų poveikį ekosistemai ir įtakąeutrofikacijai (2-53 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 201