13.07.2015 Views

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandens druskingumas. Vandens druskingumo pasisk<strong>ir</strong>stymas yravienas iš pagrindinių kriterijų atliekant vandens masių <strong>ir</strong> rajonų klasifikavimą. Bendrojivandens politikos d<strong>ir</strong>ektyva (2000/60/EB) išsk<strong>ir</strong>ia tarpinius <strong>ir</strong> priekrantės vandenis.Tarpiniams vandenims <strong>Baltijos</strong> jūroje prisk<strong>ir</strong>iama gėlų Kuršių marių vandens išplitimo zona(2000/60/EB), kuri sk<strong>ir</strong>iasi nuo <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandenų savo fizikinėmis <strong>ir</strong> cheminėmissavybėmis.Druskingumo variacija pietrytinėje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje priklauso nuo gėlų upiniųvandenų prietakos <strong>ir</strong> centrinės <strong>Baltijos</strong> druskingumo kaitos. 1961-1990 m. laikotarpiuvidutinis druskingumas <strong>jūros</strong> priekrantėje buvo ties Nida – 7,2‰, ties Klaipėda -5,3‰(Dailidienė, 2007).<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje stebimas druskingumo didėjimas tolstant nuo Klaipėdossąsiaurio. Mažiausias druskingumas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje yra ties Klaipėda, nes veikiašią jūrinę priekrantę gėlų vandenų nuotėkis per Klaipėdos sąsiaurį. Didžiausias <strong>ir</strong> mažiausiaivarijuojantis druskingumas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje yra ties Nida (1-11, 1-12 pav.), omažiausias <strong>ir</strong> didžiausią variaciją bei sklaidą turintis vandens druskingumas stebimas tiesKlaipėda. Vidutinis daugiametis druskingumo sumažėjimas stebimas <strong>jūros</strong> priekrantėje tiesPalanga, nes be Rąžės upelio gėlų vandenų prietakos, čia pas<strong>ir</strong>eiškia <strong>ir</strong> Kuršių marių vandenųišplitimo poveikis. Didesnis druskingumas ties Nida <strong>ir</strong> mažesnis druskingumas ties Palangapatv<strong>ir</strong>tina, jog Pietrytinėje Baltijoje, priklausančioje Lietuvai, vyrauja jūrinių vandenų masėspernaša iš pietų į šiaurę (1-13 pav.).S‰ 8.06.04.02.00.0Klaipėdos sąs.01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12Maks. Min. Vid.S‰8.07.06.05.04.03.02.01.00.0Klaipėda (jūra)01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12Maks. Min. Vid.S‰9.08.07.06.05.04.03.02.01.00.0Nida (jūra)1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Maks. Min. Vid.S‰8.07.06.05.04.03.02.01.00.0Palanga1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Maks. Min. Vid.1-11 pav. Sezoninė vandens pav<strong>ir</strong>šiaus druskingumo kaita <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje (1992-2009 m.).Remiantis Pasaulio vandenyno vandenų sk<strong>ir</strong>stymu pagal druskingumą <strong>ir</strong> tuo pačiuatsižvelgiant į biologinę įva<strong>ir</strong>ovę, <strong>Baltijos</strong> vandenys yra prisk<strong>ir</strong>iami mezohalininiams (ribosnuo 5 iki 18‰) vandenims, nes vidutinis metinis druskingumas yra didesnis nei >5 ‰.<strong>Baltijos</strong> priekrantėje Kuršių marių vandenų išplitimo <strong>Baltijos</strong> jūroje zona (ties Klaipėdossąsiauriu <strong>ir</strong> Palanga) pavasario metu būna artima oligohaliniams (kriterijus 0,5-5‰ )vandenims, nes kelis mėnesius vidutinis vandens druskingumas <strong>Baltijos</strong> priekrantėje nev<strong>ir</strong>šijaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 20

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!