Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13galima apskaičiuoti 3,7h x 6000 laivų x 12g NOx/KWh x 12637,41 = 3366,6 t NOx/ metus.Tuomet vidutiniškai galimi išmetimai į atmosferą siekia apie 5664,085 t NOx/metus, bei kaippaminėta anksčiau 2311 t NOx/metus, Klaipėdos uoste (Smailys et al., 2003). Bendros,grubiai apskaičiuotos NOx metinės emisijos LR Baltijos jūros dalyje sudarytų apie 8000 tonų/ metus.Svarbiausias reguliarios oro teršalų emisijos šaltinis laivuose yra energetiniaiįrenginiai, kuriuose deginamas naftos kuras – eigos ir pagalbiniai varikliai bei pagalbiniaigaro katilai. Visuotinai pripažįstama, kad šiuolaikinių laivų dyzelių, dirbančių labiausiaipaplitusio sieringumo (0,5-3,5% S) kuru, reikšmingiausi pagal svarbą (mažėjančia tvarka) yratrys emisijos komponentai: azoto oksidai (NOx), sieros dioksidas (SO 2 ) ir aerozolinės dalelės(PM). Dėl specifinių PM savybių (didžioji dalis iškrinta netolo nuo šaltinio), tiriant tolesnįteršalų pernešimą ir didesnių apimčių baseinų užterštumą, neretai apsiribojama tik dviemkomponentais – NO x ir SO 2 , kurie atmosferoje išlieka stabilūs ilgesnį laiką. J.E. Jonson subendraautoriais iš to paties instituto pabandė apskaičiuoti tarptautinės laivybos sukeltos taršospasiskirstymą. Didelė dalis sieros oksidų (susidariusių dėl tarptautinės laivybos) iškrenta sukrituliais jūrose, dalis SO 2 iškrenta Europos šalių teritorijose bei gali siekti 10% ir daugiau(Maltoje 16%, Vokietijoje 15%, Olandijoje 13%, Kipre 10%). Autoriai pažymi, jog pakrantėszonose tarptautinės laivybos įnašas gali būti ir didesnis. Sieros oksidų bei azoto oksidų iškritųpasiskirstymas atvaizduotas 2-43 paveiksle (Smailys V. et al., 2003).2-43 pav. SO 2 iškritos Europos regione mg S/m 2 (Smailys et al., 2003).Oksiduoto azoto taršos, sukeltos tarptautinės laivybos, pasiskirstymas Europos regionepateiktas 2-44 paveiksle. Kaip ir sieros oksidai, didelė dalis azoto oksidų iškrenta į jūras netolinuo šaltinio. Tačiau oksiduoto azoto pasiskirstymas yra tolygesnis nei sieros oksido, kassusiję su ilgesniu azoto oksidų gyvavimo laiku atmosferoje. Didžiausias tarptautinėslaivybos įnašas į azoto oksidų balansą yra Baltijos jūros šalyse (Švedijoje 16%, Suomijoje13%, Estijoje 17%, ir Vokietijoje 20%), šiose šalyse emisija iš laivybos laikoma svarbiausiuveiksniu, darančių įtaką priežeminėms NO x koncentracijoms (Smailys et al., 2003).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 196