Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1316 2010 December 17 „Provisional categorization of liquid substances“ (MARPOL 73/78,2009).Pažymėtina ir tai, jog MARPOL 73/78 konvencijos IV priedas leidžia organiniųmedžiagų išleidimą į jūros vandenį. Naudojant modernius, keliapakopius valymo įrenginiusorganinių medžiagų išleidimas leidžiamas visur, naudojant chloruojančius įrenginius, 3jūrmylių atstumu nuo kranto bei už 12 jūrmylių nuo kranto leidžiamas tiesioginis organiniųteršalų išleidimas į jūros aplinką, nenaudojant jokių valymo įrenginių (patogeninė situacijaaprašyta skyriuje 4.8.1. „Mikrobinių patogenų patekimas). Į atmosferą – pagal MARPOL 73/78 VI priedą yra kontroliuojamas NOx, LOJbei SOx išmetimas. Azoto junginių koncentracijos, jūroje, aprašytos skyriuje 3.1.3.„Maistinių medžiagų (DIN, TN, DIP, TP, TOC) ir deguonies pasiskirstymas erdvėsir laiko atžvilgiu“, LOJ koncentracijos jūroje aprašytos skyriuje 4.5. „Užterštumaspavojingomis medžiagomis“.MARPOL 73/78 tarptautinės konvencijos VI –ojo priedo nauja redakcija numato, LOJišmetimų iš naftos tanklaivių kontrolę. Šio priedo 15 taisyklėje numatyta II – jų LOJ išmetimųtipų kontrolė:II.I. LOJ išmetimų, krovinių pakrovimo metu, plaukiant jūra, kroviniusiškraunant;LOJ išmetimai plaunant talpas, žaliąja nafta (COW);Tačiau MARPOL 73/78 konvencijos VI priedo 15 taisyklės nuostatos taikomos tomsvalstybėms TJO narėms, kurios savanoriškai įteisina šias nuostatas savo jurisdikcijoje(REZOLIUCIJA MEPC.176(58), 2008).Didėjantis laivybos intensyvumas, ženkliai prisideda prie atmosferos bei jūros taršosBaltijos jūros regione. SOx laivų emisijos, susijusios su aukšto sieringumo kuro deginimu,laivų varikliuose, prisideda prie atmosferos taršos, teršiant ją sieros dioksidu bei kietų daleliųpavidalu. Ši tarša turi įtakos aplinkos rūgštėjimui bei žmogaus sveikatai, pagrindinaipriekrantės zonose bei uostose. SOx emisijos taip pat, kaip ir azoto junginiai prisideda priejūros eutrofikacijos. Papildomai SOx emisijos, kaip ir NOx bei LOJ prisideda prie bendrošiltnamio dujų (CO2) išmetimų. MARPOL VI priedas Baltijos jūrą apibrėžia kaip „SECA“zoną, t.y. specialiąją zoną, kurioje yra kontroliuojamos, SOx koncentracijos, laivamstiekiamame kure. Šios koncentracijos, laivams tiekiamame kure, ES valstybėse, iki 2015 m.mažės iki 0,1%. HELCOM jūrinė darbo grupė, ketina artimiausiu metu pateikti pasiūlymąTJO dėl „NECA“ (NOx išmetimų) reguliavimo zonos (HELCOM, 2009).SOx bei NOx išmetami kiekiai, Baltijos jūros regione, atvaizduoti 2-40 paveiksle.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 192
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-40 pav. Metinės laivų emisijos Baltijos jūroje 2008-2009 m., SOx ir NOx kilotonomis,(HELCOM, 2009).NOx emisijų teritorinis bei geografinis pasiskirstymas Baltijos jūroje pateiktas 2-41bei 2-42 paveiksluose. HELCOM duomenimis, NOx išmetimai Baltijos jūroje 2009 m.mažėjo. 2008 m. išmetimai siekė 364 kilotonas, 2009 m. 357 kilotonas, kas sudarė 2%išmetimų mažėjimą. SOx išmetimai taip pat mažėjo nuo 128 kilotonų per 2008 metus iki 123kilotonų per 2009 metus, kas sudarė 3,7% mažėjimą, Baltijos jūroje. CO 2 išmetimai mažėjonuo 18,1 megatonos 2008 m. iki 17,9 megatonos 2009 m., kas sudarė 1,7% mažėjimą. TačiauCO išmetimai didėjo nuo 62,3 kilotonų 2008 m. iki 63,7 kilotonų 2009 m. Baltijos jūrosrajone (HELCOM, 2009).Klaipėdos uoste NOx bei SOx prognozuotos emisijos 2005 – 2008 m. atitinkamaisiekė NOx 2311 t/metus bei SOx 413,6 t/metus, aerozolinės dalelės (PM) 163,9 t/metus(Smailys V. et al., 2003). Šiuo atveju, remiantis MARPOL 73/78 konvencijos VI- ojo priedo13 taisykle, galime apskaičiuoti apytikrius NOx išmetimus iš laivų LR Baltijos jūros dalyje.Apskaičiavimui panaudota formulės 17,5g NOx/KWh bei 12g NOx/KWh, naudojamoslėtaeigiams bei vidutinio greičio varikliams (MARPOL VI priedo 13 taisyklė, Stipa et al.,2007). LR Baltijos jūros dalyje, praplaukiančių laivų skaičius siekia 6000 laivų/metus.Tolimiausias kelias nuo Klaipėdos uosto iki neutraliųjų vandenų 74 jūrmylės, vidutinislėtaeigio laivo greitis 12 mazgų. Laivų variklių galios vidurkis apskaičiuotas pagalDeltamarin, 2009 parengtą studiją “EEDI tests and trials for EMSA” (2-7 lent.). Lentelėjenurodyti ES operuojančių laivų, variklių galių vidurkiai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 193
- Page 142 and 143: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 144 and 145: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 146 and 147: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 148 and 149: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 150 and 151: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 152 and 153: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 154 and 155: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 156 and 157: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 158 and 159: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 160 and 161: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 162 and 163: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 164 and 165: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 166 and 167: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 168 and 169: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 170 and 171: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 172 and 173: Me, µg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
- Page 174 and 175: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 176 and 177: Me, mg/kgLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
- Page 178 and 179: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 180 and 181: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 182 and 183: ng/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINK
- Page 184 and 185: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 186 and 187: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 188 and 189: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 190 and 191: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 194 and 195: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 196 and 197: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 198 and 199: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 200 and 201: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 202 and 203: 19701971197219731974197519761977197
- Page 204 and 205: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 206 and 207: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 208 and 209: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 210 and 211: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 212 and 213: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 214 and 215: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 216 and 217: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 218 and 219: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 220 and 221: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 222 and 223: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 224 and 225: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 226 and 227: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 228 and 229: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 230 and 231: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 232 and 233: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 234 and 235: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 236 and 237: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 238 and 239: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 240 and 241: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132-40 pav. Metinės laivų emisijos <strong>Baltijos</strong> jūroje 2008-2009 m., SOx <strong>ir</strong> NOx kilotonomis,(HELCOM, 2009).NOx emisijų teritorinis bei geografinis pasisk<strong>ir</strong>stymas <strong>Baltijos</strong> jūroje pateiktas 2-41bei 2-42 paveiksluose. HELCOM duomenimis, NOx išmetimai <strong>Baltijos</strong> jūroje 2009 m.mažėjo. 2008 m. išmetimai siekė 364 kilotonas, 2009 m. 357 kilotonas, kas sudarė 2%išmetimų mažėjimą. SOx išmetimai taip pat mažėjo nuo 128 kilotonų per 2008 metus iki 123kilotonų per 2009 metus, kas sudarė 3,7% mažėjimą, <strong>Baltijos</strong> jūroje. CO 2 išmetimai mažėjonuo 18,1 megatonos 2008 m. iki 17,9 megatonos 2009 m., kas sudarė 1,7% mažėjimą. TačiauCO išmetimai didėjo nuo 62,3 kilotonų 2008 m. iki 63,7 kilotonų 2009 m. <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>rajone (HELCOM, 2009).Klaipėdos uoste NOx bei SOx prognozuotos emisijos 2005 – 2008 m. atitinkamaisiekė NOx 2311 t/metus bei SOx 413,6 t/metus, aerozolinės dalelės (PM) 163,9 t/metus(Smailys V. et al., 2003). Šiuo atveju, remiantis MARPOL 73/78 konvencijos VI- ojo priedo13 taisykle, galime apskaičiuoti apytikrius NOx išmetimus iš laivų LR <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje.Apskaičiavimui panaudota formulės 17,5g NOx/KWh bei 12g NOx/KWh, naudojamoslėtaeigiams bei vidutinio greičio varikliams (MARPOL VI priedo 13 taisyklė, Stipa et al.,2007). LR <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje, praplaukiančių laivų skaičius siekia 6000 laivų/metus.Tolimiausias kelias nuo Klaipėdos uosto iki neutraliųjų vandenų 74 jūrmylės, vidutinislėtaeigio laivo greitis 12 mazgų. Laivų variklių galios vidurkis apskaičiuotas pagalDeltamarin, 2009 parengtą studiją “EEDI tests and trials for EMSA” (2-7 lent.). Lentelėjenurodyti ES operuojančių laivų, variklių galių vidurkiai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 193
Change language