Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13pastovaus stebėjimo jūros rajonuose, jo kiekiai buvo mažesni nei 0,05 µg/l ir neviršijonustatytos ribinės vertės (0,4 µg/l).Vertinimas: Pagal šiuo metu turimą informaciją apie pentachlorfenolio koncentracijasvandenyje, Baltijos jūros Lietuvos akvatorija – tenkina etalonines priekrantės vandenųsąlygas, o vandens cheminė būklė – gera.Polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos dugnonuosėdose 2008 m. neviršijo metodo nustatymo ribų (Garnaga, 2011). Bendraspolichlorbifenilų kiekis pagal monitoringo programą nuolat stebimas Klaipėdos sąsiauriodugno nuosėdose (Klaipėdos..., 2006-2010). 2005 m. maksimalus jų kiekis siekė 0,008mg/kg, o nuo 2007 m. aptinkami PCB kiekiai yra mažesni už metodo nustatymo ribą (0,005mg/kg) ir neviršija švariausiai (I) gruntų klasei (0,007 mg/kg) keliamų reikalavimų(Klaipėdos..., 2006-2009). 2008-2010 m. tirtose Baltijos jūros monitoringo stotyse (Stotys: 5,7, 20, 65, 1B) polichlorintų bifenilų suma dugno nuosėdose visais tyrimo atvejais buvomažesnė nei kiekybinio įvertinimo riba.Vertinimas: Pagal 2008-2010 m. nustatytas jūroje koncentracijas bei aptinkamas PCBkoncentracijas Klaipėdos uosto dugno nuosėdose, kuriose teršalų koncentracijos yra gerokaididesnės nei jūros akvatorijoje (Jokšas et al., 2003) ir PCB koncentraciją pakrantės vandenyse- Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje dugno nuosėdose PCB koncentracija nesiekiažemiausios užterštumo klasei nustatytos ribinės vertės (0,007 mg/kg).Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai (PCDD), polichlorinti dibenzofuranai (PCDF) –vieni pavojingiausių patvariųjų organinių teršalų, kurie yra šalutiniai terminių pramoniniųarba degimo procesų produktai. PCDD/PCDF dažniausiai vadinami bendru pavadinimu„dioksinai“. Terminas „dioksinai“ apima 75 PCDD ir 135 PCDF izomerus. Skirtingai nuo kitųPOT, PCDD/PCDF niekada nebuvo gaminami numatant juos panaudoti, nes nepasižymėjojokiomis naudingomis savybėmis. Jie yra randami beveik visuose ekosistemos objektuoseišmatuojamais dydžiais. Palankios sąlygos PCDD/PCDF susidaryti yra laisvų chloro radikalųir organinės anglies buvimas, 200–450ºC temperatūra, nepilnas degimas, šarminė terpė, UVspinduliai. Pasaulyje daugiausiai PCDD/PCDF į aplinką patenka dėl pramonės taršos. Didelikiekiai šių pavojingų teršalų išmetami ir dėl netinkamo atliekų deginimo, netinkamai įrengtųpavojingų medžiagų saugyklų priežiūros, kur dažnai kyla gaisrai. Vulkanų išsiveržimai irmiškų gaisrai irgi priskiriami prie potencialių taršos PCDD/PCDF šaltinių, tačiau šie faktoriaineesminiai. Užterštų atliekų šalinimas žemėje, sąvartynai, pramonės procesų nuotekų dumbloar užterštų liekanų šalinimas žemėje taip pat priskiriami prie potencialių taršos šaltinių.Pagrindinis PCDD/PCDF šaltinis Baltijos jūros aplinkoje – atmosferos iškritos.Patenkančių iš atmosferos PCDD/PCDF metinė vertė 1990-2007 m. sumažėjo apie 60%.Duomenų apie ankščiau plačiau naudojamo biocido tributilino (TBT) Baltijos jūroje nėradaug. Daugiau tyrimų – biotoje, kurie rodo TBT koncentracijos mažėjimo tendencijąpaskutinį dešimtmetį (Hazardous..., 2010). Ištirtos kelios dugno nuosėdų kolonėlės rodo, kadPCDD/PCDF koncentracijos sumažėjimą, lyginant su datuojamais 1970 m. arba 1960 m.gilesniais sluoksniaisDioksinų ir furanų dugno nuosėdose koncentracijos Lietuvos priekrantėje nėra didelėspalyginti su kitais Baltijos jūros rajonais, tačiau laikomasi nuostatos, kad šių junginiųaplinkoje iš viso neturi būti. Didžiausia suminė dioksinų ir furanų koncentracija buvonustatyta 2008 m. iškasto grunto gramzdinimo rajono dugno nuosėdose (Garnaga, 2011).Vertinimas: Polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD), polichlorintių dibenzofuranų(PCDF) tyrimai Lietuvoje epizodiški ir jų jūrinės aplinkos vertinimui – nepakanka.Organiniai alavo junginiai (TBA) – (tributilalavas, mono- ir dibutilalavas (MBA,DBA) dažniausiai buvo naudojamai dažuose, skirtuose laivams dažyti, be to, jie randami kaipJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 186

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13priedai fungiciduose, plastikuose bei įvairiuose odos ar tekstilės gaminiuose. EuroposSąjungoje nuo 2003 m. TBA laivų dažuose naudoti uždrausta, tačiau jie vis dar nuplaunaminuo anksčiau tokiais dažais dažytų laivų korpusų. Net maži kiekiai TBA junginiai yra toksiškibiotai, kaupiasi žinduolių kepenyse, veikia imuninę sistemą ir embriono vystymąsi.Tributilalavo junginiai paviršiniuose vandenyse įtraukti į prioritetinių pavojingų medžiagųsąrašą, o dugno nuosėdose jų kiekį reglamentuoja LAND 46A-2002.TBA junginiai Baltijos jūroje daugiau tiriami įvairios rūšies biotoje. Šių tyrimųrezultatai rodo TBT kiekių mažėjimą paskutiniaisiais metais (Hazardous..., 2010). Apie TBAkoncentracijas Baltijos jūros vandenyse, atskirose akvatorijose tyrimų dar trūksta(Information sheets..., 2010).2005-2007 m. TBA junginiai tirti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje(Vandens..., 2007). Rezultatai rodo, kad šio junginio koncentracija vandenyje (0,011–0,012µg/l) beveik 10 kartų viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (0,0015 µg/l; Nuotekų..., 2010).Klaipėdos sąsiaurio dugno nuosėdose koncentracija buvo 12,8–68,5 µg/kg, ties Klaipėdosvalstybinio jūrų uosto vartų – 35,8 µg/kg, o Malkų įlankoje – net 1 920–2 400 µg/kg.2010 m. išmatuoti vandenyje tributilalavo katijonų kiekiai Baltijos jūros monitoringostotyse (4, 720,65 ir 1B) nesiekė ribinės metodo nustatymo vertės (0,001 µg/l).2008 m. didžiausios TBA koncentracijos nustatytos Klaipėdos sąsiauryje prie Malkųįlankos (57 µg/kg). Klaipėdos uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone TBA buvo 2,3µg/kg, o Kuršių marių vandenų išplitimo jūros zonoje ir pietinėse teritorinės jūros aplinkosbūklės monitoringo vietose buvo mažesnės nei 1 µg/kg. Ankstesniais tyrimais (2005 m.)didelės TBA koncentracijos (807,4 µg/kg) aptiktos ir jūroje (Baltijos jūros..., 2010).Bendras TBA kiekis pagal monitoringo programą nuolat stebimas labiausiai užterštųKlaipėdos uosto akvatorijų smulkiagrūdėse dugno nuosėdose (Klaipėdos..., 2006-2009).Aptinkamos koncentracijos būna 100-2500 µg/kg (2008 m.), 100-1800 µg/kg (2009 m.) irdaugiau nei 10 kartų viršija ribinę žemiausiai užterštumo klasei nustatytą vertę (10 µg/kg,LAND 46A-2002). Palyginimui, dar aukštesnės koncentracijos (2000-4700 µg/kg) fiksuotosGdansko įlankos dugno nuosėdose (Senthilkumar et al., 1999).Apibendrinant, Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenyje (Klaipėdos uoste) ir dugnonuosėdose aptikti viršijantys ribines vertes TBA kiekiai, todėl reikalingi tolimesni šio junginiotyrimai Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje bei dampingo rajono dugno nuosėdose. 2010m. TBA Baltijos jūros vandenyje matavimai parodė, kad jo kiekiai nesiekė ribinės metodonustatymo vertės - vandens cheminė būklė buvo gera ir tenkino etalonines priekrantėsvandenų sąlygas. Reikalingi tolimesni šių junginių tyrimai, siekiant įvertinti tiriamo rajonotaršos mąstą ir tendencijas bei pakrantės vandenų būklę.C10-13-chloralkanai (trumpos grandinės chlorinti parafinai) - (PVC) – plačiainaudojamai plastikų, dažų lakų ir kitų dangų gamyboje, kaip degumą mažinanti medžiaga;odos pramonėje, kaip nuriebalintojas ir impregnatorius ir kt. Jie įtraukti į prioritetiniųpavojingų medžiagų sąrašą (Nuotekų…, 2010). 2005-2007 m. vykdyto projekto metu(Vandens …, 2007) Klaipėdos uosto akvatorijos vandenyje C10-13-chloralkanai nebuvoaptikti nė vienoje vietoje. Tyrimams naudoto metodo nustatymo riba (0,4 μg/l) atitikodabartinius Lietuvos reikalavimus MV-AKS – 0,4 μg/l. Pagal turimą informaciją šiuo metutrumpos grandinės chlorintų parafinių analizė ir jų vertinimas yra problemiškas dėl mažoanalitinių duomenų kiekio.Ftalatai – (Di(2-etilheksil)ftalatas) - vieni gausiausiai naudojamų sintetinių teršalų.Ftalatai naudojami kaip minkštintojai gaminat įvairius plastikinius gaminius, elektrospramonėje, kosmetikoje ir žaisluose. Ftalatai yra toksiški vandens organizmams, kaupiasimaisto grandinėje, veikia imuninę sistemą, sukelia onkologines ligas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 187

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13priedai fungiciduose, plastikuose bei įva<strong>ir</strong>iuose odos ar tekstilės gaminiuose. EuroposSąjungoje nuo 2003 m. TBA laivų dažuose naudoti uždrausta, tačiau jie vis dar nuplaunaminuo anksčiau tokiais dažais dažytų laivų korpusų. Net maži kiekiai TBA junginiai yra toksiškibiotai, kaupiasi žinduolių kepenyse, veikia imuninę sistemą <strong>ir</strong> embriono vystymąsi.Tributilalavo junginiai pav<strong>ir</strong>šiniuose vandenyse įtraukti į prioritetinių pavojingų medžiagųsąrašą, o dugno nuosėdose jų kiekį reglamentuoja LAND 46A-2002.TBA junginiai <strong>Baltijos</strong> jūroje daugiau t<strong>ir</strong>iami įva<strong>ir</strong>ios rūšies biotoje. Šių tyrimųrezultatai rodo TBT kiekių mažėjimą paskutiniaisiais metais (Hazardous..., 2010). Apie TBAkoncentracijas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandenyse, atsk<strong>ir</strong>ose akvatorijose tyrimų dar trūksta(Information sheets..., 2010).2005-2007 m. TBA junginiai t<strong>ir</strong>ti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje(Vandens..., 2007). Rezultatai rodo, kad šio junginio koncentracija vandenyje (0,011–0,012µg/l) beveik 10 kartų v<strong>ir</strong>šijo didžiausią leistiną koncentraciją (0,0015 µg/l; Nuotekų..., 2010).Klaipėdos sąsiaurio dugno nuosėdose koncentracija buvo 12,8–68,5 µg/kg, ties Klaipėdosvalstybinio jūrų uosto vartų – 35,8 µg/kg, o Malkų įlankoje – net 1 920–2 400 µg/kg.2010 m. išmatuoti vandenyje tributilalavo katijonų kiekiai <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> monitoringostotyse (4, 720,65 <strong>ir</strong> 1B) nesiekė ribinės metodo nustatymo vertės (0,001 µg/l).2008 m. didžiausios TBA koncentracijos nustatytos Klaipėdos sąsiauryje prie Malkųįlankos (57 µg/kg). Klaipėdos uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone TBA buvo 2,3µg/kg, o Kuršių marių vandenų išplitimo <strong>jūros</strong> zonoje <strong>ir</strong> pietinėse teritorinės <strong>jūros</strong> <strong>aplinkos</strong><strong>būklės</strong> monitoringo vietose buvo mažesnės nei 1 µg/kg. Ankstesniais tyrimais (2005 m.)didelės TBA koncentracijos (807,4 µg/kg) aptiktos <strong>ir</strong> jūroje (<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>..., 2010).Bendras TBA kiekis pagal monitoringo programą nuolat stebimas labiausiai užterštųKlaipėdos uosto akvatorijų smulkiagrūdėse dugno nuosėdose (Klaipėdos..., 2006-2009).Aptinkamos koncentracijos būna 100-2500 µg/kg (2008 m.), 100-1800 µg/kg (2009 m.) <strong>ir</strong>daugiau nei 10 kartų v<strong>ir</strong>šija ribinę žemiausiai užterštumo klasei nustatytą vertę (10 µg/kg,LAND 46A-2002). Palyginimui, dar aukštesnės koncentracijos (2000-4700 µg/kg) fiksuotosGdansko įlankos dugno nuosėdose (Senthilkumar et al., 1999).Apibendrinant, <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijos vandenyje (Klaipėdos uoste) <strong>ir</strong> dugnonuosėdose aptikti v<strong>ir</strong>šijantys ribines vertes TBA kiekiai, todėl reikalingi tolimesni šio junginiotyrimai Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje bei dampingo <strong>rajono</strong> dugno nuosėdose. 2010m. TBA <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandenyje matavimai parodė, kad jo kiekiai nesiekė ribinės metodonustatymo vertės - vandens cheminė būklė buvo gera <strong>ir</strong> tenkino etalonines priekrantėsvandenų sąlygas. Reikalingi tolimesni šių junginių tyrimai, siekiant įvertinti t<strong>ir</strong>iamo <strong>rajono</strong>taršos mąstą <strong>ir</strong> tendencijas bei pakrantės vandenų būklę.C10-13-chloralkanai (trumpos grandinės chlorinti parafinai) - (PVC) – plačiainaudojamai plastikų, dažų lakų <strong>ir</strong> kitų dangų gamyboje, kaip degumą mažinanti medžiaga;odos pramonėje, kaip nuriebalintojas <strong>ir</strong> impregnatorius <strong>ir</strong> kt. Jie įtraukti į prioritetiniųpavojingų medžiagų sąrašą (Nuotekų…, 2010). 2005-2007 m. vykdyto projekto metu(Vandens …, 2007) Klaipėdos uosto akvatorijos vandenyje C10-13-chloralkanai nebuvoaptikti nė vienoje vietoje. Tyrimams naudoto metodo nustatymo riba (0,4 μg/l) atitikodabartinius <strong>Lietuvos</strong> reikalavimus MV-AKS – 0,4 μg/l. Pagal turimą informaciją šiuo metutrumpos grandinės chlorintų parafinių analizė <strong>ir</strong> jų vertinimas yra problemiškas dėl mažoanalitinių duomenų kiekio.Ftalatai – (Di(2-etilheksil)ftalatas) - vieni gausiausiai naudojamų sintetinių teršalų.Ftalatai naudojami kaip minkštintojai gaminat įva<strong>ir</strong>ius plastikinius gaminius, elektrospramonėje, kosmetikoje <strong>ir</strong> žaisluose. Ftalatai yra toksiški vandens organizmams, kaupiasimaisto grandinėje, veikia imuninę sistemą, sukelia onkologines ligas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 187

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!