Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13pastovaus stebėjimo jūros rajonuose, jo kiekiai buvo mažesni nei 0,05 µg/l ir neviršijonustatytos ribinės vertės (0,4 µg/l).Vertinimas: Pagal šiuo metu turimą informaciją apie pentachlorfenolio koncentracijasvandenyje, Baltijos jūros Lietuvos akvatorija – tenkina etalonines priekrantės vandenųsąlygas, o vandens cheminė būklė – gera.Polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos dugnonuosėdose 2008 m. neviršijo metodo nustatymo ribų (Garnaga, 2011). Bendraspolichlorbifenilų kiekis pagal monitoringo programą nuolat stebimas Klaipėdos sąsiauriodugno nuosėdose (Klaipėdos..., 2006-2010). 2005 m. maksimalus jų kiekis siekė 0,008mg/kg, o nuo 2007 m. aptinkami PCB kiekiai yra mažesni už metodo nustatymo ribą (0,005mg/kg) ir neviršija švariausiai (I) gruntų klasei (0,007 mg/kg) keliamų reikalavimų(Klaipėdos..., 2006-2009). 2008-2010 m. tirtose Baltijos jūros monitoringo stotyse (Stotys: 5,7, 20, 65, 1B) polichlorintų bifenilų suma dugno nuosėdose visais tyrimo atvejais buvomažesnė nei kiekybinio įvertinimo riba.Vertinimas: Pagal 2008-2010 m. nustatytas jūroje koncentracijas bei aptinkamas PCBkoncentracijas Klaipėdos uosto dugno nuosėdose, kuriose teršalų koncentracijos yra gerokaididesnės nei jūros akvatorijoje (Jokšas et al., 2003) ir PCB koncentraciją pakrantės vandenyse- Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje dugno nuosėdose PCB koncentracija nesiekiažemiausios užterštumo klasei nustatytos ribinės vertės (0,007 mg/kg).Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai (PCDD), polichlorinti dibenzofuranai (PCDF) –vieni pavojingiausių patvariųjų organinių teršalų, kurie yra šalutiniai terminių pramoniniųarba degimo procesų produktai. PCDD/PCDF dažniausiai vadinami bendru pavadinimu„dioksinai“. Terminas „dioksinai“ apima 75 PCDD ir 135 PCDF izomerus. Skirtingai nuo kitųPOT, PCDD/PCDF niekada nebuvo gaminami numatant juos panaudoti, nes nepasižymėjojokiomis naudingomis savybėmis. Jie yra randami beveik visuose ekosistemos objektuoseišmatuojamais dydžiais. Palankios sąlygos PCDD/PCDF susidaryti yra laisvų chloro radikalųir organinės anglies buvimas, 200–450ºC temperatūra, nepilnas degimas, šarminė terpė, UVspinduliai. Pasaulyje daugiausiai PCDD/PCDF į aplinką patenka dėl pramonės taršos. Didelikiekiai šių pavojingų teršalų išmetami ir dėl netinkamo atliekų deginimo, netinkamai įrengtųpavojingų medžiagų saugyklų priežiūros, kur dažnai kyla gaisrai. Vulkanų išsiveržimai irmiškų gaisrai irgi priskiriami prie potencialių taršos PCDD/PCDF šaltinių, tačiau šie faktoriaineesminiai. Užterštų atliekų šalinimas žemėje, sąvartynai, pramonės procesų nuotekų dumbloar užterštų liekanų šalinimas žemėje taip pat priskiriami prie potencialių taršos šaltinių.Pagrindinis PCDD/PCDF šaltinis Baltijos jūros aplinkoje – atmosferos iškritos.Patenkančių iš atmosferos PCDD/PCDF metinė vertė 1990-2007 m. sumažėjo apie 60%.Duomenų apie ankščiau plačiau naudojamo biocido tributilino (TBT) Baltijos jūroje nėradaug. Daugiau tyrimų – biotoje, kurie rodo TBT koncentracijos mažėjimo tendencijąpaskutinį dešimtmetį (Hazardous..., 2010). Ištirtos kelios dugno nuosėdų kolonėlės rodo, kadPCDD/PCDF koncentracijos sumažėjimą, lyginant su datuojamais 1970 m. arba 1960 m.gilesniais sluoksniaisDioksinų ir furanų dugno nuosėdose koncentracijos Lietuvos priekrantėje nėra didelėspalyginti su kitais Baltijos jūros rajonais, tačiau laikomasi nuostatos, kad šių junginiųaplinkoje iš viso neturi būti. Didžiausia suminė dioksinų ir furanų koncentracija buvonustatyta 2008 m. iškasto grunto gramzdinimo rajono dugno nuosėdose (Garnaga, 2011).Vertinimas: Polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD), polichlorintių dibenzofuranų(PCDF) tyrimai Lietuvoje epizodiški ir jų jūrinės aplinkos vertinimui – nepakanka.Organiniai alavo junginiai (TBA) – (tributilalavas, mono- ir dibutilalavas (MBA,DBA) dažniausiai buvo naudojamai dažuose, skirtuose laivams dažyti, be to, jie randami kaipJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 186
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13priedai fungiciduose, plastikuose bei įvairiuose odos ar tekstilės gaminiuose. EuroposSąjungoje nuo 2003 m. TBA laivų dažuose naudoti uždrausta, tačiau jie vis dar nuplaunaminuo anksčiau tokiais dažais dažytų laivų korpusų. Net maži kiekiai TBA junginiai yra toksiškibiotai, kaupiasi žinduolių kepenyse, veikia imuninę sistemą ir embriono vystymąsi.Tributilalavo junginiai paviršiniuose vandenyse įtraukti į prioritetinių pavojingų medžiagųsąrašą, o dugno nuosėdose jų kiekį reglamentuoja LAND 46A-2002.TBA junginiai Baltijos jūroje daugiau tiriami įvairios rūšies biotoje. Šių tyrimųrezultatai rodo TBT kiekių mažėjimą paskutiniaisiais metais (Hazardous..., 2010). Apie TBAkoncentracijas Baltijos jūros vandenyse, atskirose akvatorijose tyrimų dar trūksta(Information sheets..., 2010).2005-2007 m. TBA junginiai tirti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje(Vandens..., 2007). Rezultatai rodo, kad šio junginio koncentracija vandenyje (0,011–0,012µg/l) beveik 10 kartų viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (0,0015 µg/l; Nuotekų..., 2010).Klaipėdos sąsiaurio dugno nuosėdose koncentracija buvo 12,8–68,5 µg/kg, ties Klaipėdosvalstybinio jūrų uosto vartų – 35,8 µg/kg, o Malkų įlankoje – net 1 920–2 400 µg/kg.2010 m. išmatuoti vandenyje tributilalavo katijonų kiekiai Baltijos jūros monitoringostotyse (4, 720,65 ir 1B) nesiekė ribinės metodo nustatymo vertės (0,001 µg/l).2008 m. didžiausios TBA koncentracijos nustatytos Klaipėdos sąsiauryje prie Malkųįlankos (57 µg/kg). Klaipėdos uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone TBA buvo 2,3µg/kg, o Kuršių marių vandenų išplitimo jūros zonoje ir pietinėse teritorinės jūros aplinkosbūklės monitoringo vietose buvo mažesnės nei 1 µg/kg. Ankstesniais tyrimais (2005 m.)didelės TBA koncentracijos (807,4 µg/kg) aptiktos ir jūroje (Baltijos jūros..., 2010).Bendras TBA kiekis pagal monitoringo programą nuolat stebimas labiausiai užterštųKlaipėdos uosto akvatorijų smulkiagrūdėse dugno nuosėdose (Klaipėdos..., 2006-2009).Aptinkamos koncentracijos būna 100-2500 µg/kg (2008 m.), 100-1800 µg/kg (2009 m.) irdaugiau nei 10 kartų viršija ribinę žemiausiai užterštumo klasei nustatytą vertę (10 µg/kg,LAND 46A-2002). Palyginimui, dar aukštesnės koncentracijos (2000-4700 µg/kg) fiksuotosGdansko įlankos dugno nuosėdose (Senthilkumar et al., 1999).Apibendrinant, Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenyje (Klaipėdos uoste) ir dugnonuosėdose aptikti viršijantys ribines vertes TBA kiekiai, todėl reikalingi tolimesni šio junginiotyrimai Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje bei dampingo rajono dugno nuosėdose. 2010m. TBA Baltijos jūros vandenyje matavimai parodė, kad jo kiekiai nesiekė ribinės metodonustatymo vertės - vandens cheminė būklė buvo gera ir tenkino etalonines priekrantėsvandenų sąlygas. Reikalingi tolimesni šių junginių tyrimai, siekiant įvertinti tiriamo rajonotaršos mąstą ir tendencijas bei pakrantės vandenų būklę.C10-13-chloralkanai (trumpos grandinės chlorinti parafinai) - (PVC) – plačiainaudojamai plastikų, dažų lakų ir kitų dangų gamyboje, kaip degumą mažinanti medžiaga;odos pramonėje, kaip nuriebalintojas ir impregnatorius ir kt. Jie įtraukti į prioritetiniųpavojingų medžiagų sąrašą (Nuotekų…, 2010). 2005-2007 m. vykdyto projekto metu(Vandens …, 2007) Klaipėdos uosto akvatorijos vandenyje C10-13-chloralkanai nebuvoaptikti nė vienoje vietoje. Tyrimams naudoto metodo nustatymo riba (0,4 μg/l) atitikodabartinius Lietuvos reikalavimus MV-AKS – 0,4 μg/l. Pagal turimą informaciją šiuo metutrumpos grandinės chlorintų parafinių analizė ir jų vertinimas yra problemiškas dėl mažoanalitinių duomenų kiekio.Ftalatai – (Di(2-etilheksil)ftalatas) - vieni gausiausiai naudojamų sintetinių teršalų.Ftalatai naudojami kaip minkštintojai gaminat įvairius plastikinius gaminius, elektrospramonėje, kosmetikoje ir žaisluose. Ftalatai yra toksiški vandens organizmams, kaupiasimaisto grandinėje, veikia imuninę sistemą, sukelia onkologines ligas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 187
- Page 136 and 137: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 138 and 139: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 140 and 141: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 142 and 143: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 144 and 145: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 146 and 147: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 148 and 149: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 150 and 151: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 152 and 153: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 154 and 155: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 156 and 157: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 158 and 159: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 160 and 161: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 162 and 163: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 164 and 165: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 166 and 167: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 168 and 169: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 170 and 171: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 172 and 173: Me, µg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
- Page 174 and 175: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 176 and 177: Me, mg/kgLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
- Page 178 and 179: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 180 and 181: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 182 and 183: ng/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINK
- Page 184 and 185: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 188 and 189: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 190 and 191: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 192 and 193: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 194 and 195: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 196 and 197: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 198 and 199: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 200 and 201: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 202 and 203: 19701971197219731974197519761977197
- Page 204 and 205: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 206 and 207: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 208 and 209: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 210 and 211: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 212 and 213: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 214 and 215: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 216 and 217: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 218 and 219: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 220 and 221: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 222 and 223: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 224 and 225: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 226 and 227: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 228 and 229: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 230 and 231: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 232 and 233: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 234 and 235: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13pastovaus stebėjimo <strong>jūros</strong> rajonuose, jo kiekiai buvo mažesni nei 0,05 µg/l <strong>ir</strong> nev<strong>ir</strong>šijonustatytos ribinės vertės (0,4 µg/l).Vertinimas: Pagal šiuo metu turimą informaciją <strong>apie</strong> pentachlorfenolio koncentracijasvandenyje, <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorija – tenkina etalonines priekrantės vandenųsąlygas, o vandens cheminė būklė – gera.Polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos dugnonuosėdose 2008 m. nev<strong>ir</strong>šijo metodo nustatymo ribų (Garnaga, 2011). Bendraspolichlorbifenilų kiekis pagal monitoringo programą nuolat stebimas Klaipėdos sąsiauriodugno nuosėdose (Klaipėdos..., 2006-2010). 2005 m. maksimalus jų kiekis siekė 0,008mg/kg, o nuo 2007 m. aptinkami PCB kiekiai yra mažesni už metodo nustatymo ribą (0,005mg/kg) <strong>ir</strong> nev<strong>ir</strong>šija švariausiai (I) gruntų klasei (0,007 mg/kg) keliamų reikalavimų(Klaipėdos..., 2006-2009). 2008-2010 m. t<strong>ir</strong>tose <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> monitoringo stotyse (Stotys: 5,7, 20, 65, 1B) polichlorintų bifenilų suma dugno nuosėdose visais tyrimo atvejais buvomažesnė nei kiekybinio įvertinimo riba.Vertinimas: Pagal 2008-2010 m. nustatytas jūroje koncentracijas bei aptinkamas PCBkoncentracijas Klaipėdos uosto dugno nuosėdose, kuriose teršalų koncentracijos yra gerokaididesnės nei <strong>jūros</strong> akvatorijoje (Jokšas et al., 2003) <strong>ir</strong> PCB koncentraciją pakrantės vandenyse- <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijoje dugno nuosėdose PCB koncentracija nesiekiažemiausios užterštumo klasei nustatytos ribinės vertės (0,007 mg/kg).Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai (PCDD), polichlorinti dibenzofuranai (PCDF) –vieni pavojingiausių patvariųjų organinių teršalų, kurie yra šalutiniai terminių pramoniniųarba degimo procesų produktai. PCDD/PCDF dažniausiai vadinami bendru pavadinimu„dioksinai“. Terminas „dioksinai“ apima 75 PCDD <strong>ir</strong> 135 PCDF izomerus. Sk<strong>ir</strong>tingai nuo kitųPOT, PCDD/PCDF niekada nebuvo gaminami numatant juos panaudoti, nes nepasižymėjojokiomis naudingomis savybėmis. Jie yra randami beveik visuose ekosistemos objektuoseišmatuojamais dydžiais. Palankios sąlygos PCDD/PCDF susidaryti yra laisvų chloro radikalų<strong>ir</strong> organinės anglies buvimas, 200–450ºC temperatūra, nepilnas degimas, šarminė terpė, UVspinduliai. Pasaulyje daugiausiai PCDD/PCDF į aplinką patenka dėl pramonės taršos. Didelikiekiai šių pavojingų teršalų išmetami <strong>ir</strong> dėl netinkamo atliekų deginimo, netinkamai įrengtųpavojingų medžiagų saugyklų priežiūros, kur dažnai kyla gaisrai. Vulkanų išsiveržimai <strong>ir</strong>miškų gaisrai <strong>ir</strong>gi prisk<strong>ir</strong>iami prie potencialių taršos PCDD/PCDF šaltinių, tačiau šie faktoriaineesminiai. Užterštų atliekų šalinimas žemėje, sąvartynai, pramonės procesų nuotekų dumbloar užterštų liekanų šalinimas žemėje taip pat prisk<strong>ir</strong>iami prie potencialių taršos šaltinių.Pagrindinis PCDD/PCDF šaltinis <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> aplinkoje – atmosferos iškritos.Patenkančių iš atmosferos PCDD/PCDF metinė vertė 1990-2007 m. sumažėjo <strong>apie</strong> 60%.Duomenų <strong>apie</strong> ankščiau plačiau naudojamo biocido tributilino (TBT) <strong>Baltijos</strong> jūroje nėradaug. Daugiau tyrimų – biotoje, kurie rodo TBT koncentracijos mažėjimo tendencijąpaskutinį dešimtmetį (Hazardous..., 2010). Išt<strong>ir</strong>tos kelios dugno nuosėdų kolonėlės rodo, kadPCDD/PCDF koncentracijos sumažėjimą, lyginant su datuojamais 1970 m. arba 1960 m.gilesniais sluoksniaisDioksinų <strong>ir</strong> furanų dugno nuosėdose koncentracijos <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje nėra didelėspalyginti su kitais <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> rajonais, tačiau laikomasi nuostatos, kad šių junginiųaplinkoje iš viso neturi būti. Didžiausia suminė dioksinų <strong>ir</strong> furanų koncentracija buvonustatyta 2008 m. iškasto grunto gramzdinimo <strong>rajono</strong> dugno nuosėdose (Garnaga, 2011).Vertinimas: Polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD), polichlorintių dibenzofuranų(PCDF) tyrimai Lietuvoje epizodiški <strong>ir</strong> jų jūrinės <strong>aplinkos</strong> vertinimui – nepakanka.Organiniai alavo junginiai (TBA) – (tributilalavas, mono- <strong>ir</strong> dibutilalavas (MBA,DBA) dažniausiai buvo naudojamai dažuose, sk<strong>ir</strong>tuose laivams dažyti, be to, jie randami kaipJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 186