Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Baltijos jūros pakrantės vandenyse LOJ kiekiai nedideli ir retai viršija metodo nustatymoribas (Orlikowska and Schulz-Bull, 2009). Lietuvos akvatorijoje LOJ (tetrachlormetanas,trichlormetanas, 1,2 dichlormetanas, benzenas, perchloretilenas) Baltijos jūros vandenyjepaprastai neviršija dujinės chromatografijos metodu nustatytų ribinių verčių (Garnaga....,2008). 2008-2010 m. tirtose Baltijos jūros monitoringo stotyse (Stotys: 5, 7, 20, 65, 1B) buvoišmatuoti tik 2009 m. dampingo rajone (St. 20) tetrachlormetanas (1,1 µg/l) ir trichlormetanas(18,6 µg/l) bei atviroje jūroje (St. 65) tetrachlormetanas (2,0 µg/l). Aptiktos tetrachlormetanokoncentracijos vandenyje nustatytos ribinės vertės (MV-AKS: 10 µg/l) neviršijo, tačiautrichlormetano – buvo beveik 2 kartus daugiau (MV-AKS: 10 µg/l). Visais kitais tyrimoatvejais atskirų lakiųjų organinių junginių koncentracija, trejų metų laikotarpiu, buvo žemiaukiekybinio nustatymo vertės.Apibendrinant, atskirų tirtųjų lakiųjų tetrachlormetanas, trichlormetanas, 1,2dichlormetanas, benzenas ir perchloretilenas) organinių junginių koncentracija jūrosvandenyje paprastai būna mažesnė nei metodo nustatymo riba, o tai atitinka etaloninespakrantės vandenų sąlygas, o vandens cheminė būklė yra gera. 2009 m. jūros vandenyjeaptikti atskiri LOJ, kuomet vandens cheminė būklė jau tampa bloga (dampingo rajonas) irnetenkina priekrantės vandenų etaloninių sąlygų (LR Baltijos jūros dalis, dampingo rajonas),rodo būtinumą toliau vykdyti pastovius šių junginių stebėjimus galimuose jų patekimo į jūrinęaplinką vietose (dampingo rajonas, laivų susitelkimo arealai, upių įtekėjimo vietos ir pan.).Radionuklidai – dirbtinės kilmės radionuklidų į Baltijos jūrą pateko po 6-ojo ir 7-ojodešimtmečio pradžioje vykdytų branduolinio ir termobranduolinio ginklo bandymųatmosferoje, su atominės pramonės atliekomis ir dėl 1986 m. Černobilio atominės elektrinėsavarijos. Didžiausias Baltijos jūros teršėjas po Černobylio AE avarijos tapo radionuklidas137 Cs. Kitas ilgaamžis radionuklidas 90 Sr beveik nedalyvavo atmosferinėje pernašoje išČernobylio. Radionuklido 137 Cs koncentracija paviršiniame vandenyje vidutiniškai išaugodaugiau nei dešimteriopai buvusio radioaktyvaus fono atžvilgiu, kurį suformavo globalinėsiškritos. Radioaktyviojo 137 Cs koncentracijos dėl avarijos yra didžiausios aptiktos apskritaijūrose. Bendras kiekis iš Černobilio 137 Cs į Baltijos jūrą buvo įvertintas 4700 TBq. (Nielsen etal., 1999). Nedidelis Baltijos jūros vandens druskingumas palankus radioaktyviųjų medžiagųkaupimuisi, todėl jų akumuliacijos laipsnis kur kas didesnis nei didelio druskingumovandenynuose. Įvertinus 2000 m. vidurkines 137 Cs koncentracijas Baltijos jūroje jos sudarė 60Bq/m3, tuo tarpu 90Sr ji siekė 10 Bq/m3. Tyrimai rodo, kad 2000–2004 m. laikotarpiupietinėje Baltijoje 137 Cs vidurkinė koncentracija sumažėjo nuo 59,4 Bq/m 3 iki 45,1 Bq/m3(Zalewska, Lipska, 2006).137 Cs ir 90Sr tyrimai Lietuvos priekrantės zonoje pradėti 1971 m. Prof. D.Styroduomenimis iki ČAE vidutinės 137 Cs tūrinio aktyvumo (TA) vertės kito 11–37 Bq/m 3 , o 90Sr13–46 Bq/m 3 . Nustatyta, kad šių radionuklidų TA kaita susijusi su atmosferos iškritomis,Kuršių marių vandens prietaka, hidrometeorologinėmis sąlygomis. Po Černobilio AE 1986 m.birželio viduryje paviršiniame mikrosluoksnyje ties Juodkrante 137 Cs TA buvo 6,2x10 4 Bq/m 3 .Nuo 1988 m. dėl 137 Cs pernašos iš labiau užterštų Baltijos jūros vietų, radionuklido TA išaugoir priekrantėje, ir visoje Baltijoje. 137 Cs TA vertės Juodkrantėje kito ribose: 85–113 Bq/m, opietrytinėje dalyje: 76-110 Bq/m 3 .Nuo 1990 m. 137 Cs vidutinės vertės palaipsniui mažėjo, išskyrus 1995, 1999 bei 2002 m. (2-39 pav.). Kaip taisyklė , tokie dideli 137 Cs TA pokyčiai sutapdavo su vėjo krypties,temperatūros bei vandens laidumo pasikeitimais. 2009 m. tyrimų duomenimis Baltijos jūrospakrantėje ties Juodkrante 137 Cs vidutinis TA lygus 42 Bq/m 3 (Morkūnienė et al., 2010).Pastoviai Baltijos jūros vandenyje (Stotys: 6, 6B ir 65) vykdomo Aplinkos apsaugosagentūros radiologinio monitoringo duomenimis, 2008-2010 m 137 Cs tūrinis aktyvumas buvoJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 183