Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132008-2010 m. Baltijos jūros ir Būtingės monitoringo duomenimis, policikliniaiaromatiniai angliavandeniliai vandenyje fiksuoti tik Būtingės naftos terminalo rajone.Benzo(a)pireno aptikta tik 2010 m, bet jo vidurkinė metinė koncentracija terminalo rajonebuvo mažesnė nei metodo nustatymo riba < 2 ng/l. Visose Būtingės monitoringo stotysevidutinė metinė benzo(a)pireno vertė neviršijo kiekybinio įvertinimo ribos, išskyrus St. B2kurioje vidutinė koncentracija sudarė 12 ng/l, o fiksuota ten maksimali reikšmė siekė 13 ng/l.Tokie nustatyti benzo(a)pireno kiekiai vandenyje neviršijo jam nustatyto MV-AKS: 50 ng/l, irDLK-AKS: 100 ng/l. Tik epizodiškai aptikti benzo(b)fluorantenas ir benzo(k)fluorantenas beibenzo(g,h,i)perileno ir indėno(1,2,3-cd)pireno, kurių didžiausias kiekis (17 ng/l) neviršijonustatytos jų bendrai sumai (MV-AKS 30 ng/l). Panašiai, tik retais atvejais fiksuotabenzo(g,h,i)perileno ir indėno(1,2,3-cd)pireno, tačiau aptiktos suminės koncentracijos (iki 15ng/l) didesnės nei aptikimo riba (10 ng/l) jau viršijo MV-AKS, kuri yra žemesnė ir lygi 2 ng/l.Retais atvejais ir nedideliais kiekiais iki (5 ng/l) 2008-2009 m. Būtingės naftos terminalorajone fiksuotas antracenas, o 2009 m. jo vidutinė metinė koncentracija akvatorijoje jau buvodidesnė nei kiekybinio nustatymo riba (1 ng/l) ir siekė 6 ng/l (MV-AKS: 100 ng/l), o nustatytamaksimali – 11 ng/l. Fluoranteno koncentracija 2008 m. naftos terminalo rajone vidutiniškaibuvo16 ng/l o maksimali siekė 80 ng/l, bet ribinės vertės neviršijo (MV-AKS: 1000 ng/l).2009 m. vidutinės fluoranteno vertės akvatorijoje jau nesiekė metodo nustatymo ribos, o 2010m. jo koncentracija vėl padidėjo ir vidutiniškai sudarė 10 ng/l. Naftaleno visais tyrimo atvejaisvandenyje buvo mažiau nei metodo nustatymo riba 50 ng/l ir nustatytos ribinės vertės (MV-AKS: 1200 ng/l) neviršijo.Vertinimas: Atskirų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija jūrosvandenyje paprastai būna mažesnė nei metodo nustatymo riba, o tai atitinka etaloninespakrantės vandenų sąlygas, tačiau aptinkamos PAA koncentracijos Klaipėdos uosto,vandenyje bei jo poveikio zonoje, ties Nida, Būtingės terminalo ir dampingo rajone galimaišskirti šiuos rajonus su padidintos PAA apkrovos rizika. 2008–2010 m. tyrimų duomenimisatskirų PAA koncentracijos Baltijos jūros vandenyje didžiausių leistinų koncentracijų iraplinkos kokybės standartų neviršijo (Nuotekų..., 2010), vandens cheminė būklė pagal šiuosrodiklius buvo gera. Visoje Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje, išskyrus šiaurinės pakrantėsBūtingės terminalo rajoną, vidutinės metinės PAA koncentracijos neviršijo kiekybinioįvertinimo ribų ir tenkino priekrantės vandenų etalonines sąlygas.Baltijos jūros dugno nuosėdose PAA suminė koncentracija būna labai maža ir neviršijažemiausiai užterštumo klasei nustatytos ribinės (1 mg/kg) vertės (2-38A ir 2-38B pav.).Dugno nuosėdose 2006 m., be vandenyje aukščiau minėtų 8 PAAV, papildomai buvo vertintidar 7 PAA (acenaftenas, fluorenas, fenantrenas, pirenas, benzo(a)antrcenas, dibenz(ah)antracenas, chrizenas). Didžiausia PAA koncentracija 2006 m. dugno nuosėdose nustatytaBūtingės naftos terminalo rajone siekė 181,7 µg/kg. 2008-2010 m. suminė PAA (naftalenas,antracenas, fluorantenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, benzo(a)pirenas,benzo(ghi)perilenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas) koncentracoja tirtose Baltijos jūros monitoringostočių dugno nuosėdose kito nuo 2,26 iki 107 µ/kg ir ribinės vertės neviršijo. Didžiausiakoncentracija fiksuota 2009 m. Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje (2-38B pav.).Apibendrinant, Baltijos jūros dugno nuosėdose PAA suminė koncentracija neviršijažemiausiai grunto užterštumo klasei (I) nustatytos ribinės (1 mg/kg) vertės.Lakieji organinai junginiai (LOJ) - gamtoje randami naftoje, bituminiuose mineraluose.Antropogeninės veiklos metu šios medžiagos atsiranda ir išsisklaido aplinkoje, deginant kurą,netinkamai jį transportuojant ir saugant rezervuaruose. Šios medžiagos patenka į aplinką sutransporto išmetamomis dujomis bei iš įvairių pramonės sektorių (popieriaus, tekstilės, odos,plastmasės, naftos ir t.t.). LOJ gyviems organizmams sukelia genetinius pokyčius, turikancerogeninių savybių. LOJ įtraukti į prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų sąrašus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 181