Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13(LAND 46A-2002). Uosto smulkiagrūdėse dugno nuosėdose didžiausia As koncentracijabuvo 7 mg/kg ir visais tyrimo atvejais neviršijo dumblams nustatytos ribinės vertės (10mg/kg).Apibendrinant, palaidoto cheminio ginklo rajonuose tyrimų rezultatai rodo padidėjusiasAs koncentracijas vandens priedugnyje, porinuose tirpaluose ir dugno nuosėdose.Druskingiausias vanduo gali skatinti palaidoto cheminio ginklo metalo koroziją, o žematemperatūra, atvirkščiai (4-6˚C) – nepalanki cheminių medžiagų reakcijoms, tirpimui irkorozijai. Palaidoto cheminio ginklo kapinynų akvatorijose jūroje reikalingi papildomityrimai, norint įvertinti galimą As bei kitų teršalų galimą sklaidą ir poveikį jūrinei aplinkai.Aptinkami viršijantys ribines vertes As kiekiai Klaipėdos uosto ir Kuršių mariųvandenų poveikio zonos dugno nuosėdose rodo galimą dar vieną šios pavojingos medžiagostaršos šaltinį ir būtinus tolimesnius minėtų akvatorijų tyrimus.Naftos angliavandeniliai (NA). Paskutinį dešimtmetį 0,05 mg/l (iki 2010 m. LRgaliojusi DLK) viršijanti koncentracija vandenyje dažnai nustatoma Būtingės naftos terminalorajone, uostų akvatorijose iškasto grunto šalinimo jūroje rajone ir epizodiškai – kitose tiriamojūros rajono vietose. 2005–2007 metais atliktų tyrimų duomenimis, naftos angliavandeniliųkoncentracija vandenyje leistiną vertę (0,05 mg/l) viršijo teritorinėje jūroje – 12%, išskirtinėjeekonominėje zonoje – 28 % (Baltijos jūros..., 2010). Naftos angliavandenilių koncentracijų(1990–2007) vandenyje analizės rezultatai parodė statistiškai patikimas didėjimo tendencijasšiaurinės priekrantės vandenyse ir Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje (Garnaga, 2011).Vidurkinė metinė NA vertė 2008-2009 m. Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje,pietinės ir šiaurinės pakrantės vandenyse (išskyrus 2008 m. šiaurinę pakrantę) bei atvirojejūroje buvo mažesnė nei kiekybinio nustatymo riba (0,1 mg/l). Šiaurinės pakrantės vandenyse,NA vidurkinė vertė sudarė 0,13 mg/l. Šiuo laikotarpiu užfiksuota maksimali koncentracijaBūtingės terminalo rajone (St. B7) siekė 0,7 mg/l.Nuo 2010 m. pasikeitus naftos angliavandenilių DLK ribinei vertei, kuri dabar yra 0,2 mg/l(Nuotekų..., 2010), reikia pastebėti, kad viršijantys šį dydį kiekiai Baltijos jūros Lietuvosakvatorijoje fiksuoti retai, dažniausiai įvykus avarijoms, tokioms kaip 1981 m. tanklaivioGlobe Assimi avarijos, kuomet greta Klaipėdos į jūrą išsiliejo 16 tūkst. t mazuto,(Немировская, Пустельников, 1984), 1996 m. naftos išsiliejimas iš laivų; 2001 m. ir 2008m. avarijos ,,Būtingės” naftos terminale (Jančauskienė ir Jakūbauskaitė, 2003; Dailidienė,2003; Garnaga, 2011). Po 2008 metais sausio 31 d. įvykusio naftos išsiliejimo Būtingėsterminalo akvatorijoje, naftos angliavandenilių koncentracijos vandenyje tanklaiviųinkaravimo vietoje siekė 0,65 mg/l ir viršijo DLK (Garnaga, 2011). Paskutiniųjų 2010 m.duomenimis, Baltijos jūros stebėjimo stočių vietose (Stotys: 1-4; 64 ir B1-B6) naftosangliavandenilių koncentracija vandenyje visais tyrimo atvejais, išskyrus rajoną ties Būtingę(St. B5: 0,26 mg/l ir B6: 0, 41 mg/l) buvo mažesnė nei 0,2 mg/l. Vidurkinės vertės Būtingėsnaftos terminalo rajone 2008 ir 2009 m. buvo didesnė nei 0,1 mg/l (2-36 pav.).Apibendrinant, Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenyse naftos angliavandeniųkoncentracijos paprastai neviršija nustatytos (0,2 mg - DLK) (Nuotekų..., 2010), todėl pagal šįrodiklį pakrantės vandenys yra geros cheminės būklės ir dalinai tenkina etalonines sąlygas(Dėl paviršinių..., 2010), išskyrus Būtingės terminalo akvatoriją ir avarinių naftos išsiliejimųatvejus. Vertinant Baltijos jūros etalonines sąlygas pagal NA koncentracijas, jos turėtų būtimažesnės nei natūralus gamtinis fonas (Dėl paviršinių ..., 2010). Pagal 2008–2009 m. naftosangliavandenilių vertes, kur daugiau nei 75 % atvejų NA buvo mažiau nei 0,1 mg/l ir šireikšmė vertinta kaip foninė – Baltijos jūros Lietuvos akvatorija, išskyrus 2008 m. šiaurinępakrantę – tenkina etalonines priekrantės vandenų sąlygas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 178