13.07.2015 Views

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vertinant surinktą informaciją <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijoje paplitusiosestambiagrūdėse dugno nuosėdose sunkiųjų metalų (Cu, Pb, Zn, Ni, Cr, Cd, Ni) koncentracijapaprastai nev<strong>ir</strong>šija žemiausiai (I) užterštumo klasei nustatytų ribinių verčių, išskyrus gruntogramzdinimo vietą jūroje. Supiltiniame technogeniniame grunte (morenoje) sunkiųjų metalųkoncentracija (Cu, Cr, Pb, Ni, Zn) dažnai būna didesnė nei ribinės I užterštumo klasės vertės<strong>ir</strong> tokių savybių gruntas jau prisk<strong>ir</strong>iamas II užterštumo klasei. Gyvsidabrio koncentracija <strong>jūros</strong><strong>rajono</strong> dugno nuosėdose: tiek 1998-2006, tiek 2007-2009 m,. buvo mažesnė nei švariausiai (I)gruntų užterštumo klasei nustatyta ribinė vertė (0,1 mg/kg; LAND 46A-2002).Arsenas – vienas iš daugelio mikroelementų natūraliai egzistuojančių aplinkoje <strong>ir</strong>dalyvaujančių biogeocheminiame cikle. Paprastai arseno koncentracijos aplinkoje yra labaimažos. Arseno junginiai nuo seno mažomis dozėmis vartojami medicinoje, žemės ūkyje kaipinsekticidai, kaip medienos impregnatorius įva<strong>ir</strong>iose pramonės srityse. Nuo 2003 m.Lietuvoje, remiantis Europos Parlamento <strong>ir</strong> Europos Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva 2003/2/EB dėl arsenotiekimo rinkai <strong>ir</strong> naudojimo apribojimo, LR normatyviniu dokumentu (HN 36:2002„Draudžiamos <strong>ir</strong> ribojamos medžiagos") uždraudė naudoti medžiagas <strong>ir</strong> preparatus, kuriųsudėtyje yra arseno junginių praktiškai visose ūkio veiklose. Bet kokia anomali situacijaarseno atžvilgiu bylotų <strong>apie</strong> nenatūralų šios medžiagos patekimą į aplinką.Technogeninio arseno patekimas į jūrinę aplinką galimas iš cheminio ginklų laidojimorajonų, nes jis yra cheminio ginklo medžiagų sudėtyje, tokių kaip luizitas, klarkas I, II <strong>ir</strong> kitos.Sk<strong>ir</strong>tingai nei kitos cheminio ginklo sudėtyje esančios medžiagos, As gali akumuliuotis dugnonuosėdose.Vienas iš cheminio ginklo laidojimo rajonų yra už 70 jūrmylių į vakarus nuo <strong>Lietuvos</strong>krantų (beveik 130 km nuo Klaipėdos) Gotlando įdauboje <strong>apie</strong> 80–130 m. gylyje, kur gulimaždaug 2 tūkst. tonų cheminių ginklų, kurių sudėtyje yra <strong>apie</strong> 1 tūkst. tonų aktyviosiosmedžiagos. Aviacinės bombos, artilerijos sviediniai buvo išmėtyti 1200 km 2 plote, iš kuriomažiau kaip dešimtadalis priklauso <strong>Lietuvos</strong> ekonominei zonai. Šis sąvartyno plotas gali būtidar labiau išplitęs, kadangi dėžės <strong>ir</strong> konteineriai buvo skandinami laivams plaukiant arbajiems dreifuojant. 2003 m., mokslinės-t<strong>ir</strong>iamosios ekspedicijos duomenimis <strong>Lietuvos</strong>ekonominės zonos vakarinėje dalyje nuskandinto cheminio ginklo medžiagų, savo sudėtyjeturinčių arseno, pasklidimas aplinkoje yra nepastebimas arba minimalus <strong>ir</strong> eliminuojamassavaiminio <strong>aplinkos</strong> komponentų apsivalymo procesų metu. Didesnės arseno koncentracijosnustatytos dugno nuosėdų cheminio ginklo nuskandinimo rajone <strong>Lietuvos</strong> ekonominėjezonoje palyginti su kitais rajonais. Arseno koncentracija dugno nuosėdose svyravo nuo 1,1 iki19,0 mg/kg, o padidėjusios arseno koncentracijos (vidutinė koncentracija – 9,7 mg/kg)aptiktos cheminio ginklo nuskandinimo rajone (Garnaga, 2011).2007-2008 m. tarptautinių tyrimų metų, analizuojant galimą ginklų sąvartyno poveikį<strong>jūros</strong> aplinkai buvo t<strong>ir</strong>iamas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> rajonas prie Bornholmo salos (Katkova, 2010).Tyrimai parodė, kad ginklų sąvartyno areale pav<strong>ir</strong>šiniame vandens sluoksnyje, neorganinioAs junginių koncentracija buvo mažesnė nei 0,5 μg/ l, priedugnyje – (70-97 m. gylyje) 2-3kartus (vidutiniškai sudarydama 0,68 μg/l), o nuosėdų poriniuose t<strong>ir</strong>paluose – 10 kartųdidesnė nei pav<strong>ir</strong>šiuje. Priedugniniame vandens sluoksnyje už tiesioginio ginklo sąvartynogramzdinimo arealo As koncentracija buvo 0,55 μg/ l.2009 m. <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> monitoringo duomenimis, As koncentracija dugno nuosėdosekito 0,33–3,9 mg/kg ribose. Maksimali As reikšmė Kuršių marių srautų poveikio zonoje (2-30pav.) 1,3 kartus v<strong>ir</strong>šijo švariausiai (I) gruntų užterštumo klasei nustatytą ribinę vertę (3 mg/kg;LAND 46A-2002).Klaipėdos uosto monitoringo duomenimis (Klaipėdos..., 2007-2009) stambiagrūdėsedugno nuosėdose As koncentracija buvo 1-4 mg/kg <strong>ir</strong> Danės žiotyse bei uosto rytinėjepriekrantėje nežymiai v<strong>ir</strong>šijo nustatytą švariausiai (I) grunto klasei ribinę (3 mg/kg) vertęJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 177

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!