Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pastaraisiais 2008–2010 m. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos stebėjimo stotysevidurkinės metinės sunkiųjų metalų Cd, Cu, Zn, Ni, Cr, Pb koncentracijos neviršijo aplinkoskokybės standartų (MV-AKS: Cd – 0,25 µg/l, DLK: Cu – 10 µg/l; DLK: Zn – 100 µg/l; MV-AKS: Ni – 20 µg/l; MV-AKS: Pb – 7,2 µg/l; DLK: Cr – 10 µg/l). 2010 m. Baltijos jūrosstebėjimo stočių tyrimų tinklas buvo nepilnas, todėl korektiškam duomenų palyginimui irvertinimui buvo naudoti 2008–2009 m. tyrimų rezultatai. KVJUD monitoringo duomenys įbendrą 2008–2009 m. duomenų eilę neįtraukti dėl mėginių paėmimo laikotarpių ir tyrimųmetodinių skirtumų. Jei metų laikotarpyje toje pačioje tyrimo vietoje lygiai arba daugiau 75 %išmatuotų tiriamų elementų koncentracija vandenyje buvo mažesnės nei kiekybinio įvertinimoriba, tokios akvatorijos atitinkamo metalo metinė vidurkinė vertė buvo vertinama kaipmažesnė už metodo nustatymo ribą. 2008–2009 m. Zn ir Hg vidurkinės metinės vertėsBaltijos jūros Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, šiaurinėje (į šiaurę nuo Klaipėdos) irpietinėje (į pietūs nuo Klaipėdos) pakrančių vandenyse bei atviroje jūroje buvo mažesnės neijų kiekybinio įvertinimo riba, atitinkamai
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buvo priimta už foną. Pagal cinko vidutinę koncentraciją – visa jūros akvatorija etaloninessąlygas tenkino.2-26 pav. Sunkiųjų metalų švino (Pb), kadmio (Cd), vario (Cu), cinko (Zn) ir chromo (Cr)koncentracija Baltijos jūros atviros priekrantės vandenyse 2005–2008 m. (Jūrinių tyrimų departamentoduomenys; Feasibility...,2009).Dugno nuosėdų prisotinimo cheminiais ingredientais, tarp jų – teršalais, laipsnis labaipriklauso nuo sorbuojančios terpės (nuosėdinės medžiagos) medžiaginės–genetinės irgranulinės sudėties. Bendras dugno nuosėdų klostymosi dėsningumas Baltijos jūros Lietuvosakvatorijoje yra nuosėdas formuojančios mineralinės medžiagos grūdelių smulkėjimas irorganinės medžiagos priemaišų kiekio didėjimas tolstant nuo kranto ir augant gyliams.Dėsningą palaipsninę nuosėdų sudėties kaitą Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje sutrikdotechnogeninio grunto sampylos (dampingas) bei iš jų sklindanti nuosėdinė medžiaga beiteršiančios medžiagos (Grunto..., 2002; 2006; Jokšas et al., 2003).Baltijos jūros dugno nuosėdų paviršiniame sluoksnyje sunkiųjų metalų koncentracijapaprastai neviršija LR normatyviniuose dokumentuose pateikiamų ribinių reikšmių, išskyrusgrunto gramzdinimo akvatoriją, kur įvairiais tyrimo atvejais fiksuojamas nežymus šių teršalųkoncentracijos (lyginant su būdingomis jūros priekrantei reikšmėmis) padidėjimas (Grunto..,2006; Klaipėdos..., 2006-2009; Report..., 2009).Kuršių marių srautų poveikio zonoje ties Klaipėda lokaliai susikaupusiosesmulkiagrūdėse dugno nuosėdose kartais fiksuojami įvairių teršalų koncentracijos padidėjimai(Jokšas et al., 2002). 2006 m. sunkiųjų metalų koncentracijos beveik visoje jūros akvatorijojebuvo mažesnės nei ribinės vertės, nustatytos švariausiai (I) grunto užterštumo klasei smėliams(Zn: 60 mg/kg; Cu: 10 mg/kg; Cd: 0,5 mg/kg; Pb: 20 mg/kg; Hg:
- Page 120 and 121: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 122 and 123: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 124 and 125: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 126 and 127: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 128 and 129: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 130 and 131: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 132 and 133: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 134 and 135: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 136 and 137: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 138 and 139: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 140 and 141: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 142 and 143: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 144 and 145: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 146 and 147: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 148 and 149: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 150 and 151: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 152 and 153: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 154 and 155: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 156 and 157: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 158 and 159: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 160 and 161: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 162 and 163: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 164 and 165: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 166 and 167: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 168 and 169: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 172 and 173: Me, µg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
- Page 174 and 175: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 176 and 177: Me, mg/kgLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
- Page 178 and 179: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 180 and 181: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 182 and 183: ng/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINK
- Page 184 and 185: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 186 and 187: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 188 and 189: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 190 and 191: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 192 and 193: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 194 and 195: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 196 and 197: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 198 and 199: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 200 and 201: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 202 and 203: 19701971197219731974197519761977197
- Page 204 and 205: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 206 and 207: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 208 and 209: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 210 and 211: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 212 and 213: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 214 and 215: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 216 and 217: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 218 and 219: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buvo priimta už foną. Pagal cinko vidutinę koncentraciją – visa <strong>jūros</strong> akvatorija etaloninessąlygas tenkino.2-26 pav. Sunkiųjų metalų švino (Pb), kadmio (Cd), vario (Cu), cinko (Zn) <strong>ir</strong> chromo (Cr)koncentracija <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> atv<strong>ir</strong>os priekrantės vandenyse 2005–2008 m. (Jūrinių tyrimų departamentoduomenys; Feasibility...,2009).Dugno nuosėdų prisotinimo cheminiais ingredientais, tarp jų – teršalais, laipsnis labaipriklauso nuo sorbuojančios terpės (nuosėdinės medžiagos) medžiaginės–genetinės <strong>ir</strong>granulinės sudėties. Bendras dugno nuosėdų klostymosi dėsningumas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong>akvatorijoje yra nuosėdas formuojančios mineralinės medžiagos grūdelių smulkėjimas <strong>ir</strong>organinės medžiagos priemaišų kiekio didėjimas tolstant nuo kranto <strong>ir</strong> augant gyliams.Dėsningą palaipsninę nuosėdų sudėties kaitą <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijoje sutrikdotechnogeninio grunto sampylos (dampingas) bei iš jų sklindanti nuosėdinė medžiaga beiteršiančios medžiagos (Grunto..., 2002; 2006; Jokšas et al., 2003).<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dugno nuosėdų pav<strong>ir</strong>šiniame sluoksnyje sunkiųjų metalų koncentracijapaprastai nev<strong>ir</strong>šija LR normatyviniuose dokumentuose pateikiamų ribinių reikšmių, išskyrusgrunto gramzdinimo akvatoriją, kur įva<strong>ir</strong>iais tyrimo atvejais fiksuojamas nežymus šių teršalųkoncentracijos (lyginant su būdingomis <strong>jūros</strong> priekrantei reikšmėmis) padidėjimas (Grunto..,2006; Klaipėdos..., 2006-2009; Report..., 2009).Kuršių marių srautų poveikio zonoje ties Klaipėda lokaliai susikaupusiosesmulkiagrūdėse dugno nuosėdose kartais fiksuojami įva<strong>ir</strong>ių teršalų koncentracijos padidėjimai(Jokšas et al., 2002). 2006 m. sunkiųjų metalų koncentracijos beveik visoje <strong>jūros</strong> akvatorijojebuvo mažesnės nei ribinės vertės, nustatytos švariausiai (I) grunto užterštumo klasei smėliams(Zn: 60 mg/kg; Cu: 10 mg/kg; Cd: 0,5 mg/kg; Pb: 20 mg/kg; Hg: