Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pastaraisiais 2008–2010 m. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos stebėjimo stotysevidurkinės metinės sunkiųjų metalų Cd, Cu, Zn, Ni, Cr, Pb koncentracijos neviršijo aplinkoskokybės standartų (MV-AKS: Cd – 0,25 µg/l, DLK: Cu – 10 µg/l; DLK: Zn – 100 µg/l; MV-AKS: Ni – 20 µg/l; MV-AKS: Pb – 7,2 µg/l; DLK: Cr – 10 µg/l). 2010 m. Baltijos jūrosstebėjimo stočių tyrimų tinklas buvo nepilnas, todėl korektiškam duomenų palyginimui irvertinimui buvo naudoti 2008–2009 m. tyrimų rezultatai. KVJUD monitoringo duomenys įbendrą 2008–2009 m. duomenų eilę neįtraukti dėl mėginių paėmimo laikotarpių ir tyrimųmetodinių skirtumų. Jei metų laikotarpyje toje pačioje tyrimo vietoje lygiai arba daugiau 75 %išmatuotų tiriamų elementų koncentracija vandenyje buvo mažesnės nei kiekybinio įvertinimoriba, tokios akvatorijos atitinkamo metalo metinė vidurkinė vertė buvo vertinama kaipmažesnė už metodo nustatymo ribą. 2008–2009 m. Zn ir Hg vidurkinės metinės vertėsBaltijos jūros Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, šiaurinėje (į šiaurę nuo Klaipėdos) irpietinėje (į pietūs nuo Klaipėdos) pakrančių vandenyse bei atviroje jūroje buvo mažesnės neijų kiekybinio įvertinimo riba, atitinkamai

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buvo priimta už foną. Pagal cinko vidutinę koncentraciją – visa jūros akvatorija etaloninessąlygas tenkino.2-26 pav. Sunkiųjų metalų švino (Pb), kadmio (Cd), vario (Cu), cinko (Zn) ir chromo (Cr)koncentracija Baltijos jūros atviros priekrantės vandenyse 2005–2008 m. (Jūrinių tyrimų departamentoduomenys; Feasibility...,2009).Dugno nuosėdų prisotinimo cheminiais ingredientais, tarp jų – teršalais, laipsnis labaipriklauso nuo sorbuojančios terpės (nuosėdinės medžiagos) medžiaginės–genetinės irgranulinės sudėties. Bendras dugno nuosėdų klostymosi dėsningumas Baltijos jūros Lietuvosakvatorijoje yra nuosėdas formuojančios mineralinės medžiagos grūdelių smulkėjimas irorganinės medžiagos priemaišų kiekio didėjimas tolstant nuo kranto ir augant gyliams.Dėsningą palaipsninę nuosėdų sudėties kaitą Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje sutrikdotechnogeninio grunto sampylos (dampingas) bei iš jų sklindanti nuosėdinė medžiaga beiteršiančios medžiagos (Grunto..., 2002; 2006; Jokšas et al., 2003).Baltijos jūros dugno nuosėdų paviršiniame sluoksnyje sunkiųjų metalų koncentracijapaprastai neviršija LR normatyviniuose dokumentuose pateikiamų ribinių reikšmių, išskyrusgrunto gramzdinimo akvatoriją, kur įvairiais tyrimo atvejais fiksuojamas nežymus šių teršalųkoncentracijos (lyginant su būdingomis jūros priekrantei reikšmėmis) padidėjimas (Grunto..,2006; Klaipėdos..., 2006-2009; Report..., 2009).Kuršių marių srautų poveikio zonoje ties Klaipėda lokaliai susikaupusiosesmulkiagrūdėse dugno nuosėdose kartais fiksuojami įvairių teršalų koncentracijos padidėjimai(Jokšas et al., 2002). 2006 m. sunkiųjų metalų koncentracijos beveik visoje jūros akvatorijojebuvo mažesnės nei ribinės vertės, nustatytos švariausiai (I) grunto užterštumo klasei smėliams(Zn: 60 mg/kg; Cu: 10 mg/kg; Cd: 0,5 mg/kg; Pb: 20 mg/kg; Hg:

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Pastaraisiais 2008–2010 m. <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijos stebėjimo stotysevidurkinės metinės sunkiųjų metalų Cd, Cu, Zn, Ni, Cr, Pb koncentracijos nev<strong>ir</strong>šijo <strong>aplinkos</strong>kokybės standartų (MV-AKS: Cd – 0,25 µg/l, DLK: Cu – 10 µg/l; DLK: Zn – 100 µg/l; MV-AKS: Ni – 20 µg/l; MV-AKS: Pb – 7,2 µg/l; DLK: Cr – 10 µg/l). 2010 m. <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>stebėjimo stočių tyrimų tinklas buvo nepilnas, todėl korektiškam duomenų palyginimui <strong>ir</strong>vertinimui buvo naudoti 2008–2009 m. tyrimų rezultatai. KVJUD monitoringo duomenys įbendrą 2008–2009 m. duomenų eilę neįtraukti dėl mėginių paėmimo laikotarpių <strong>ir</strong> tyrimųmetodinių sk<strong>ir</strong>tumų. Jei metų laikotarpyje toje pačioje tyrimo vietoje lygiai arba daugiau 75 %išmatuotų t<strong>ir</strong>iamų elementų koncentracija vandenyje buvo mažesnės nei kiekybinio įvertinimoriba, tokios akvatorijos atitinkamo metalo metinė vidurkinė vertė buvo vertinama kaipmažesnė už metodo nustatymo ribą. 2008–2009 m. Zn <strong>ir</strong> Hg vidurkinės metinės vertės<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, šiaurinėje (į šiaurę nuo Klaipėdos) <strong>ir</strong>pietinėje (į pietūs nuo Klaipėdos) pakrančių vandenyse bei atv<strong>ir</strong>oje jūroje buvo mažesnės neijų kiekybinio įvertinimo riba, atitinkamai

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!