Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13BVPD prioritetinėmis medžiagomis laiko tokias medžiagas, kurios kelia pavojų aplinkai <strong>ir</strong> peraplinką, yra atsižvelgiama tiek į pavojų aplinkai, tiek į pavojų žmogaus sveikatai.Prioritetinėmis vadinamos tokios medžiagos, kurios dėl savo poveikio vandens aplinkai keliasus<strong>ir</strong>ūpinimą Bendrijos mastu. Prioritetinės pavojingos medžiagos yra tos prioritetinėsmedžiagos, kurios pasižymi toksiškumu, patvarumu <strong>ir</strong> bioakumuliacinėmis savybėmis, <strong>ir</strong> kitosmedžiagos, kurios kelia panašų sus<strong>ir</strong>ūpinimą.Būtinos priemonės išlaikyti ar pasiekti gerai <strong>jūros</strong> <strong>aplinkos</strong> būklei ne vėliau 2020 mpateikiamos 2008 m Europos Parlamento <strong>ir</strong> Tarybos d<strong>ir</strong>ektyvoje (2008/56/EB – Jūrosstrategijos pagrindų d<strong>ir</strong>ektyva - JSPD). Joje pateikiami būdingų <strong>jūros</strong> fizinių <strong>ir</strong> cheminiųsavybių, pavojų <strong>ir</strong> poveikio aprašai, atnaujindamas vandens aplinkai prioritetinių medžiagųsąrašas. Pagal 2008/56/EB d<strong>ir</strong>ektyvoje nurodytus deskriptorius 2010 m. EK priėmė sprendimądėl geros jūrų vandenų <strong>būklės</strong> kriterijų <strong>ir</strong> metodinių standartų taikymo.Dėl <strong>aplinkos</strong> kokybės standartų vandens politikos srityje (iš dalies keičianti <strong>ir</strong>panaikinanti Tarybos d<strong>ir</strong>ektyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB,86/280/EEB <strong>ir</strong> iš dalies keičianti Europos Parlamento <strong>ir</strong> Tarybos d<strong>ir</strong>ektyvą 2000/60/EB)2008 m. gruodžio 24 d. paskelbta Europos Parlamento <strong>ir</strong> Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva - 2008/105/EB,kurioje nurodoma, kad vandens telkinio gera cheminė būklė bus, tuomet, kai bus laikomasivisų <strong>aplinkos</strong> kokybės standartų pateiktoms 33 prioritetinėms medžiagoms <strong>ir</strong> kitiems 8teršalams. Pateikti <strong>aplinkos</strong> kokybės standartai (AKS) yra sk<strong>ir</strong>ti vidaus pav<strong>ir</strong>šiniamsvandenims (upėms <strong>ir</strong> ežerams) <strong>ir</strong> kitiems pav<strong>ir</strong>šiniams vandenims (tarpiniams, pakrančių <strong>ir</strong>teritoriniams). D<strong>ir</strong>ektyvoje pateikti AKS yra apibūdinami dvejopai:metine vidutine koncentracija, atspindinčia lėtinį poveikį, t.y. tai užtikrina apsaugąnuo ilgalaikių negrįžtamų pasekmių;didžiausia leidžiama koncentracija, atspindinčia trumpalaikes neigiamas pasekmesaplinkai dėl stipraus tiesioginio poveikio.Lietuva, būdama ES nare, turi vykdyti ES teisinius reikalavimus, susijusius su vandenųapsauga: kontroliuoti pavojingas medžiagas remiantis Europos mastu priimtais <strong>aplinkos</strong>kokybės standartais, siekti sumažinti vandenų taršą pavojingomis medžiagomis <strong>ir</strong> nutrauktiprioritetinių pavojingų medžiagų patekimą į vandenį.Remiantis Europos Parlamento <strong>ir</strong> Tarybos d<strong>ir</strong>ektyvomis (2000/60/EB; 2008/56/EB),<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>aplinkos</strong> apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijomis <strong>ir</strong> LR įstatymais<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijoje yra sudaryti stebėsenos (monitoringo) planai, į kuriuos yraįtraukti prioritetinių pavojingų, pavojingų <strong>ir</strong> Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų vandenyje <strong>ir</strong>dugno nuosėdose tyrimai.<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>ir</strong> Kuršių marių tyrimai vyko <strong>ir</strong> iki Nepriklausomybės metų, tačiauišsamios duomenų analizės bei vandens kokybės įvertinimo nėra, be to, šis regionassovietmečių buvo griežtai saugoma pasienio zona (<strong>Lietuvos</strong> gamtinė..., 2008). P<strong>ir</strong>moji<strong>aplinkos</strong> monitoringo sistema Lietuvoje įdiegta 1991–1992 m. Vėliau, 1997 m., buvo parengta<strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tinta p<strong>ir</strong>moji valstybinė <strong>aplinkos</strong> monitoringo programa. Abi šios programos apėmė <strong>ir</strong>vandens monitoringą, kurio metu buvo atliekama upių, ežerų, Kuršių marių, <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>ir</strong>požeminio vandens monitoringas, o nuo 2005 m. vandens kokybė buvo stebima pagal naująją,papildyta pagal EB d<strong>ir</strong>ektyvą (2000/60/EB) valstybinę <strong>aplinkos</strong> monitoringo programą.Sunkiųjų metalų (SM), naftos angliavandenilių (NA), chlororganinių pesticidųmonitoringas <strong>Baltijos</strong> jūroje vykdomas daugiau kaip penkerius metus, o atsk<strong>ir</strong>ų polichlorintųbifenilų, lakiųjų organinių, policiklinių aromatinių junginių, tributilalavo, dioksinų kiekiaiįva<strong>ir</strong>iose terpėse stebimi tik pastaraisiais metais. Paskelbtų mokslinių publikacijų <strong>apie</strong> teršalus<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijoje yra nedaug. <strong>Ataskaita</strong> paruošta remiantis skelbtaisnegausiais apibendrinimais, mokslinėmis-ūkiskaitinėmis ataskaitomis, vykdytų projektų <strong>ir</strong>JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 168
Change language