Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 132.5 Užterštumas pavojingomis medžiagomis<strong>Baltijos</strong> jūrą supa šalys su gerai išvystyta pramone bei intensyviu žemės ūkiu. Šiosešalyse gyvena <strong>apie</strong> 85 mln. žmonių. Apie 40 jų įsikūrę 1–50 km <strong>jūros</strong> bei jos baseinopriekrantės teritorijoje, kurios daugiau nei 50 urbanizuota. <strong>Baltijos</strong> jūra, palyginti negili, sudideliu upių baseinu <strong>ir</strong> ribotu ryšiu su vandenynu yra itin jautri teršalams. <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>vandens atsinaujina maždaug kas <strong>apie</strong> 30 metų, o Šiaurės <strong>jūros</strong> 2–3 metus. Gana žemosvandens temperatūros <strong>Baltijos</strong> jūroje trukdo greitai organinių teršalų degradacijai,sudarydamos prielaidas jų kaupimuisi vandenyje <strong>ir</strong> patekimui į dugno nuosėdas.<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijos vandens kokybę daugiausia lemia Kuršių mariųvandens srautai, įtekančių upių vandens kokybė, į jūrą išleidžiamos nuotekos. Į Kuršių mariassuteka vanduo iš 75 % <strong>Lietuvos</strong> teritorijos, nudrenuodamos 5,8 % <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> upių baseino.Technogeninė apkrova <strong>Lietuvos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje (Būtingės naftos terminalas, Klaipėdos <strong>ir</strong>Šventosios uostai) <strong>ir</strong> pačioje jūroje (laivyba, avarijos, iškasto iš Klaipėdos uosto gruntogramzdinimas) bei kaimyninių valstybių intensyvi ūkinė veikla Kuršių marių baseinoteritorijoje (Tilžės, Ragainės celiuliozės fabrikai, Kaliningrado gamyklos), naftos gavyba<strong>Lietuvos</strong> vandenų pasienyje daro įtaką <strong>Lietuvos</strong> jūrinei aplinkai.Helsinkio konvencija dėl <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> baseino jūrinės <strong>aplinkos</strong> apsaugos (HELCOM)apibrėžia tikslus, būdus <strong>ir</strong> tyrimo sritis, susijusias su <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> apsauga, įskaitant <strong>ir</strong> taršącheminėmis medžiagomis. Tobulėjant <strong>ir</strong> vystantis technologijoms <strong>ir</strong> pramonės šakoms šalyseįsisavinama <strong>ir</strong> naudojama vis daugiau naujų cheminių medžiagų, kurios dėl tam tikrų savofizikinių-cheminių savybių gali tapti pavojingos aplinkai <strong>ir</strong> žmogui. Be anksčiau plačiaityrinėtų sunkiųjų metalų, pastaraisiais metais plinta naujos kartos, nedideliais kiekiais, bet itinagresyvios, daugiausia organinių junginių pagrindų sukurtos cheminės medžiagos(nonilfenoliai, bromintos degumą mažinančios medžiagos, chlorinti parafinai <strong>ir</strong> kt.)(COHIBA). Pramonėje, buityje (dažai, valikliai, plastikai <strong>ir</strong> kt.) naudojami produktai, turintyssavyje tokių cheminių junginių per nuotekų surinkimo sistemas, upes gali pasiekti <strong>Baltijos</strong>jūrą. Tikimąsi, kad šiuo metu vykdomo projekto (COHIBA) gauti nauji duomenys parodystokių medžiagų patekimo kelius bei šaltinius.Pavojingomis laikomos medžiagos, kurios yra toksiškos, patvarios <strong>ir</strong> pasižymibioakumuliacinėmis savybėmis. Be to, kai nustatomi cheminių medžiagų kiekiai veikiaimuninę <strong>ir</strong> hormoninę sistemas, jos vertinamos kaip pavojingos (Hazardous..., 2010).Pavojingos medžiagos dažnai įvardijamos teršalais. Pavojingomis vandens aplinkaiapibūdinamos medžiagos, keliančios riziką vandens aplinkai arba per ją - žmogui. Jos yraprisk<strong>ir</strong>iamos šioms grupėms:- patvarios, biologiškai besikaupiančios, toksiškos (PBT);- labai patvarios <strong>ir</strong> stipriai biologiškai besikaupiančios (lPsB);- neatitinkančios aukščiau paminėtų kriterijų, tačiau keliančios ne mažesnįsus<strong>ir</strong>ūpinimą (pvz., veikiančios endokrininę sistemą (E), plačiai naudojamos lėtaiskylančios medžiagos <strong>ir</strong> kt.).P - patvarios medžiagos patekusios į aplinką: išlieka joje ilgą laiką, jų koncentracija aplinkojenuolatos didėja;· pernešamos dideliais atstumais nuo p<strong>ir</strong>minio taršos šaltinio;B - kaupiasi dumbliuose <strong>ir</strong> mikrofituose; per vandenį patenka <strong>ir</strong> kaupiasi gyvūnų (žuvų,moliuskų) riebaliniame audinyje <strong>ir</strong> taip užteršia žmogaus vartojamą maistą; randamasmaitinančių motinų piene;T – yra toksiškos dumbliams, dafnijoms, žuvims, žinduoliams, žmonėms; gali sukelti m<strong>ir</strong>tį,vėžį; neigiami paveikti negimusį kūdikį, pakenkti vaisingumui, sukelti genetinius pakitimus,pažeisti nervų sistemą, sutrikdyti vidaus organų veiklą ar· sukelti vystymosi sutrikimus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 166
Change language